- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2-1110-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00139-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- A. J., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Oil Company“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Oil Company“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti subsidiariai su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Baltic Oil Company“ iš atsakovo A. J. 3 411 717,17 Eur žalos atlyginimą.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė areštuoti atsakovės vadovui A. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar turtines teises bendrai 3 411 717,17 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovės vadovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas vadovą (atsakovą) ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kaip UAB „Baltic Oil Company“ vadovas pažeidinėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumą, yra skolingas ieškovei 5 258 160,71 Eur, tačiau ieškovei mokestinės nepriemokos iš UAB „Baltic Oil Company“ nepavyksta išieškoti. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – areštavo 3 411 717,17 Eur sumai atsakovui A. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); automobilį KIA BL OD. SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2006 m spalio 23 d., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Esant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nepakankamai, teismas areštavo ir pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, atlikti privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams, taip pat leidžiant atsakovui per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, darė prielaidą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad ieškinio suma (3 411 717,17 Eur) yra didelė, atsakovės UAB „Baltic Oil Company“ vadovas baustas 2017 m. gruodžio 14 d. administracine tvarka dėl kreditorių teisių pažeidimo, neužtikrino atsiskaitymų su aukštesnės eilės kreditoriais eiliškumo, mokestinė nepriemoka iki šiol yra nepadengta, todėl sprendė, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog atsakovas gali bandyti perleisti turtą, o tai sukeltų realia grėsmę, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį. Su atskiruoju skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Nepaisant to, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jo suma labai didelė, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nesilaikant interesų pusiausvyros principo bei neatsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus. Nors, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas neanalizuoja ieškinio pagrįstumo, tačiau šiuo atveju su ieškinio pagrįstumu susijusios aplinkybės yra labai svarbios. Atsakovas UAB „Baltic Oil Company“ 0,25 etato pradėjo dirbti nuo 2017 m. spalio 16 d. Pasirašytoje darbo sutartyje konkrečių pareigų nurodyta nebuvo, be to, atsakovas nebuvo supažindintas su pareiginiais nuostatais ir finansine bendrovės būkle. Bendrovės finansinę apskaitą tvarkė apskaitos paslaugų įmonė. 2017 m. spalio 23 d. dauguma įmonės finansinės apskaitos dokumentų patikrinimui buvo perduota VMI. Atsakovas apie bendrovės situaciją sužinojo tik 2017 m. spalio 28 d. ir vėliau iš VMI gautų sprendimų, kad nepadengti ankstesnių laikotarpių finansiniai įsipareigojimai. Vėliau buvo priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos apribojimų, banko sąskaitų areštų ir pan. Supratęs, kad bendrovės situacija nėra gera, atsakovas 2017 m. lapkričio 3 d. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Kadangi bendrovės savininkas ir vienintelis akcininkas atsakovo atleisti neketino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovas pradėjo savo, kaip įmonės vadovo, atstatydinimo procedūrą ir dokumentus pareikė VĮ Registrų centrui. Nuo 2017 m. gruodžio 21 d. atsakovas buvo išregistruotas iš UAB „Baltic Oil Company“ vadovo pareigų. VMI yra skolinga bendrovė, o ne asmeniškai juridinio asmens vadovas. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl bendrovė pagal savo prievolės ieškovei atsako tik savo turtu. Valdymo organas už padarytą žalą atlygina ne kreditoriams, bet pačiam juridiniams asmeniui, kuriam buvo padaryta žala.Areštavus banko sąskaitas, atsakovas, kuris vieninteli išlaiko šeimą, nebegalės išlaikyti šeimos ir vykdyti prievolių kreditoriams.Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi taikė tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra privaloma turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tik tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, kadangi didelė ieškinio kaina padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovo argumentas, kad vien dėl to, jog jis tik kelias dienas buvo įmonės vadovu, todėl neturi atsakyti už visą UAB „Baltic Oil Company“ veiklą ir turtines prievoles, šioje proceso stadijoje vertintinas kaip neturintis reikšmės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: 2017 m. lapkričio 3 d. prašymą atleisti iš darbo; elektroninio pašto laiško išrašą; 2017 m. gruodžio 18 d. prašymą VĮ Registrų centrui; 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimą dėl atsistatydinimo iš direktoriaus pareigų ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo; 2017 m. gruodžio 8 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą; 2017 m. gruodžio 8 d. pranešimą dėl pakartotinio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo; 2017 m. gruodžio 15 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą; informaciją apie socialinio draudimo laikotarpius nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. , Gimimo įrašą Nr. 33, Pensininko pažymėjimą Nr. 24343.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai gali būti svarbus bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau jie negali būti vertinami kaip turintys įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, todėl juos, kaip neturinčius reikšmės nagrinėjamam klausimui, atsisakytina prijungti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo/neteisėtumo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, kad galėtų įsitikinti, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad ieškinys jo atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip preliminariai nepagrįstas dėl to, kad jis bendrovės vadovo pareigas ėjo itin trumpą laikotarpį.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tik preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, negalima daryti išvados, kad ieškovei pagal ieškinį palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė net neegzistuoja, kas suponuoja tai, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.Konstatavus, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, iš esmės rėmėsi tik ieškinio sumos dydžio apeliantui prezumpcija.Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Minėtos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymo, kuriame nurodytas tik didelės ieškinio sumos kriterijus kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumą nukrypo nuo aukščiau nurodytos sektinos teismų praktikos.Pripažinus, jog vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažymi, jog ieškovė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atsiliepime į atskirąjį skundą, nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių galimą atsakovo nesąžiningumą. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl negalima teigti, kad buvo nustatyta grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Ieškovei išaiškintina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. J. atmesti.