- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2FB-539-291/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07315-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- P. U.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Advokatai
- Eglė Rybelienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, antstolei V. Š., R. U., AB „Lietuvos draudimas“, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. U. pareiškimu bei patikslintu pareiškimu prašė iškelti jam bankroto bylą, kadangi jis negali kreditoriams vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma sudaro 15 798,49 Eur, ir siūlė bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atveika“. Pareiškėjas nurodė, kad tapo nemokiu dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, iki kreipimosi į teismą dienos iš jo buvo išieškotos didelės sumos, vykdymo išlaidos ir kt. Pagrindinė skola susidarė santuokos metu, ryšium su pragyvenimo poreikiais, buvo paimta paskola su sutuoktine R. U. ir AB „Swedbank“, po to skolą perėmė kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“. Jis kurį laiką buvo nedarbingas, vėlavo mokėjimai, ko pasekoje susidarė dar papildomų skolų. Šiuo metu yra bedarbis, tačiau kelioms savaitėms išvyksta padirbėti į užsienį, ketina susirasti darbą Šiauliuose, planuoja gauti apie 800 Eur. Turi du nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių neturi, skolininkų neturi ir kad nėra sąlygų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Pareiškėjo atstovė advokatė E. R. treismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir iškelti P. U. bankroto bylą. Pareiškėja nurodė, kad skolos susidarė, kai būdama santuokoje su buvusia žmona įsipareigojo bankui. Šiuo metu pareiškėjas uždarbiauja užsienyje, ketina grįžti dirbti į Lietuvą, planuoja gauti apie 800 Eur atlyginimą. Pareiškėjas savo poreikių tenkinimui prašė skirti 600 Eur, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui galėtų skirti iki 200,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnamečiui vaikui - 200 Eur. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Atveika“.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visas šiai dienai bendrovės turimas solidarus reikalavimas P. U. ir R. U. atžvilgfiu pagal kredito sutartį yra 13219,50 Eur bei 5 proc. metinės palūkanos, pagal mokėjimų draudimo susitarimą solidarus reikalavimas iš P. U. ir R. U. 1729,83 Eur ir 5 proc. palūkanos. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie gaunamas ar numatomas gauti pajamas, bei duomenų apie būtinuosius pareiškėjo poreikius.
Suinteresuoti asmenys VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atstovas, antstolė V. Š., R. U., AB „Lietuvods draudimas“ atstovas, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, prašymų, papildymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA yra 555,00 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
Bylos duomenimis, nustatyta, kad Pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3639-901/2012 – kreditoriui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ likusi neišieškota skola 1815,91 Eurų - sumokėjimo terminas suėjęs.
Pagal Vilniaus m. 28 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2271 – kreditoriui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ likusi neišieškota skola 13 230,90 Eurų - sumokėjimo terminas suėjęs.
Pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1716-79/2011 – kreditoriui VŠĮ ,,Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ likusi neišieškota skola 123,42 Eurų - sumokėjimo terminas suėjęs.
Taip pat dėl skolų išieškojimo susidarė vykdymo išlaidos antstolei V. Š. viso apytiksliai apie 628, 26 Eurų.
Bendra pareiškėjo įsipareigojimų suma yra 15 798,49 Eur ir, teismo skaičiavimu, viršija 25 MMA, tačiau, kaip minėta, 13 230,90 Eur ir 1815,91 Eur skola yra solidari pareiškėjos prievolė su kitu bendraskoliu R. U.. Taigi nagrinėjamu atveju, vertinant, ar pareiškėjas yra nemokus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 išaiškinta, kad nors Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pažymėtina, kad, esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Pažymėtina, kad įstatymas nustato bendraskolio teisę, o ne pareigą, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio to, ką jis už šį yra sumokėjęs.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, kuris yra suinteresuotas bankroto bylos iškėlimu ir todėl turi pareigą teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo, nenurodė kitos solidarios skolininkės R. U. turtinės padėties. Todėl nagrinėjamu atveju, jei bendraskolė nuosavybės teise turi priklausančio turto ir pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, tai tokiu atveju egzistuoja galimybė, kad gali būtų padengtas visas solidariųjų skolininkų įsiskolinimas. Esant šiai galimybei, pareiškėjo prievolė kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ būtų pasibaigusi ir jis neatitiktų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 25 MMA.
Teismo vertinimu, nors pareiškėjas priskaičiuotų įsipareigojimų suma nežymiai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų MMA, tačiau kol nėra duomenų apie bendraskolei priklausantį turtą, negali būti konstatuotas pareiškėjo nemokumas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.
Be to, nėra jokių duomenų apie pareiškėjo darbines pajamas. Nors pareiškėjo atstovė pateikė 2015-2016 metų pareiškėjo darbo sutartis pareiškėjas šiuo metu nedirba, jis uždarbiauja užsienyje, bet žada grįžti į Lietuvą, planuoja gauti 800 Eur atlyginimą, iškėlus jam bankroto bylą, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui ji galėtų skirti iki 200,00 Eur per mėnesį, o 600 Eur sudarytų išlaidos būtinųjų poreikių tenkinimui. Kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas nepateikė duomenų apie darbą ir pajamas. Šiai dienai, pagal pateiktus duomenis, pareiškėjas niekur nedirba. Nors jo atstovė nurodė, kad pareiškėjas dirba užsienyje, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikta, todėl mokumo plano sudarymas ir atsikaitymas su kreditoriais bei bankroto administratoriumi yra neįmanomas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, t. y. pareiškėjos nemokumo, pareiškėjos prašymas atmestinas ir atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
prašymą atmesti.
Atsisakyti iškelti pareiškėjui P. U. fizinio asmens bankroto bylą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.