Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei K. T. dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo L. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba, Skyrius) patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečių D. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra K. T., kuri vaikų geriausių interesų neatliepia. Tėvystė vaikų atžvilgiu nenustatyta. (duomenys neskelbtini) atsakovė K. T. (būdama nepilnametė), pagimdė sūnų E. T.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba 2020-09-22 pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo paimti nepilnametį E. T., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš jo motinos K. T.. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-32765- 984/2020 Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti nepilnametį iš jo įstatyminio atstovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-12 įsakymu Nr. 30-2383/20 E. T. nustatyta laikinoji globa pas jo senelę L. T.. 2022-03-16 Tarnyboje gautas sutikimas iš K. T., kuriuo ji sutinka, kad jos motina taptų jos nepilnamečių vaikų nuolatine globėja, tą pačią dieną trečiasis asmuo pateikė sutikimą tapti nuolatine globėja jos vaikaičio E. T.. (duomenys neskelbtini) K. T. pagimdė sūnų D. T.. 2022-04-20 mažametis D. T. laikinai apgyvendintas savo senelės L. T. namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba 2022-04-28 pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo paimti nepilnametį D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo motinos K. T.. 2022-05-11 trečiasis asmuo L. T. užpildė prašymą, kuriuo ji prašo tapti nuolatine vaikaičio D. T. globėja. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-14871- 1153/2022 Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti nepilnametį iš jo įstatyminio atstovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-08 įsakymu Nr. 30-1671/22 D. T. nustatyta laikinoji globa pas jo senelę L. T.. 2022-09-29 Tarnyboje gautas atsakovės K. T. pareiškimas, kuriame moteris nurodė, kad jai suėjus 18 metų ji nenori auginti savo vaikų, nes nėra pasiruošusi jais rūpintis, neturi tam sąlygų ir pinigų juos išlaikyti. Ji atsisako kartu su vaikais važiuoti į socialines paslaugas teikiančią įstaigą, pasak moters, ji sutinka, kad nepilnamečių D. ir E. T. nuolatine globėja taptų jos motina L. T.. Įvertinus tai, kad vaikų biologinė motina iš esmės atsisakė auginti ir prižiūrėti savo vaikus, darytina išvada, kad vaikams likus be įstatyminių atstovų kyla reali grėsmė jų sveikatai, gyvybei, bei protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. 2022-10-24 Tarnyboje buvo priimtas nurodymas dėl laikinosios globos (rūpybos) panaikinimo (Nr. 30-3363/22) nuo 2022-10-17 dėl D. T. grąžinimo motinai (vaikų motina sulaukė pilnametystės). 2022-10-25 gautas trečiojo asmens L. T. prašymas tapti nepilnamečio E. T. nuolatine globėja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba 2022-10-31 pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius: D. T. ir E. T. iš jų motinos K. T.. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022-11-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-26820- 1102/2022 Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti nepilnamečius iš jų įstatyminio atstovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-11-10 įsakymu Nr. 30-3451/22 D. T., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-11-10 įsakymu Nr. 30- 3452/22 E. T. nustatyta laikinoji globa pas jo senelę jos gyvenamojoje vietoje. Surinkus atsakovę K. T. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė neteista, tačiau per 5 metus daug kartų bausta ir administracine tvarka. Sodros duomenų bazės 2023-02-14 išrašo duomenimis, atsakovė nedirba, pajamų negauna, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Atsakovė K. T. gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė. Atsakovė ir toliau nesirūpina vaikais, jais nesidomi, nesudaro saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos dokumentus, vaikų interesus, konstatuotina, kad atsakovė K. T. vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti sūnus E. T. ir D. T., todėl vadovaujantis LR CK 3.180 str., jai apribotina motinos valdžia sūnų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaikus į šeimą, jų nelanko pakankamai dažnai, artimų ryšių su jais nepalaiko, kad nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, motinos valdžia atsakovei nepilnamečių sūnų atžvilgiu apribotina neterminuotai. Vadovaujantis LR CK 3.195 str., tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas sūnums E. T. ir D. T.. Atsižvelgiant į mažamečių D. T. ir E. T. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, j turimų išlaikytinių skaičių priteistinas išlaikymas iš atsakovės sūnums po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Vadovaujantis LR CK 3.256 str. nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. LR CK 3.257 str. 6 p. numatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia. Apribojus motinos valdžią atsakovei K. T. sūnų D. T. ir E. T. atžvilgiu, nepilnamečiai grįžti į šeimą negali, todėl vadovaujantis minėto LR CK straipsnio nuostatomis, jai nustatytina nuolatinė globa ir paskirtinas nuolatinis globėjas. L. T. atitinka įstatymuose vaikų globėjams (rūpintojams) keliamus reikalavimus. Moteris yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės globoti vaikaičius. L. T. nėra teista ar bausta administracine tvarka. Tarnyboje nėra duomenų apie tai, kad L. T. būtų apribota motinos valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jos atskirti, arba jos, kaip vaiko (ų) globėjo (rūpintojo) įgaliojimai būtų nutraukti LR CK 3.246 str. 3 d. numatytais pagrindais. Tarnyboje gautas sutikimas iš L. T. tapti E. ir D. T. nuolatine globėja. Tarnyba nėra gavusi kitų fizinių asmenų prašymų dėl paskyrimo nepilnamečių D. ir E. T. nuolatiniais globėjais. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, tikslinga D. ir E. T. nuolatine globėja skirti L. T., kuri iš bylos medžiagos matyti, jog yra baigusi GIMK mokymus. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus prašo: 1) neterminuotai apriboti atsakovei K. T. motinos valdžią sūnaus E. T. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti atsakovei K. T. motinos valdžią sūnaus D. T. atžvilgiu; 3) priteisti iš K. T. išlaikymą sūnui E. T. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 4) priteisti iš K. T. išlaikymą sūnui D. T. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 5) nustatyti nepilnamečių D. T. ir E. T. gyvenamąją vietą su globėja L. T. jos gyvenamojoje vietoje; 6) nustatyti D. T. ir E. T. nuolatinę globą, jų globėja paskirti L. T.; 7) L. T. paskirti D. T. ir E. T. išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise; 8) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje surinktų įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog E. T. ir D. T. motina K. T. (atsakovė) yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, vaikais nesirūpina, jų neaugina, nepalaiko net minimalaus kontakto su vaikais, tinkamo išlaikymo vaikams neteikia, susigrąžinti vaikų neketina. Be to, iš trečiojo asmens L. T. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog motinos bendravimas su dukra yra labai retas, išlaikymo vaikams atsakovė neteikia, niekur nedirba, K. T. gyvenamoji vieta nežinoma.

Tėvų valdžia gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovė K. T. nepilnamečiais vaikais rūpintis neketina, nerodo motyvacijos susigrąžinti vaikų į šeimą. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdo bei sąlygų, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikams; vaikais nesirūpina; nėra jokių duomenų, kad atsakovė ketintų susigrąžinti vaikus. Atsakovė K. T. su vaikais nesimato, išlaikymo neteikia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas, atsakovei K. T. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečių vaikų E. T. ir D. T. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, globėjo paskyrimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus atsakovei K. T. motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.256, 3.257 straipsniais atsakovės nepilnamečiams vaikams E. T. ir D. T. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo nustatyti nuolatinę globą E. T. ir D. T. ir jų globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti L. T. (vaikų senelę). Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-32765- 984/2020 patenkino Tarnybos prašymą ir leido paimti nepilnametį E. T. iš jo įstatyminio atstovo (atsakovės K. T.). Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-10-12 įsakymu Nr. 30-2383/20 E. T. nustatyta laikinoji globa pas jo senelę L. T.. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-14871- 1153/2022 patenkino Tarnybos prašymą ir leido paimti nepilnametį D. T. iš jo įstatyminio atstovo atsakovės K. T.. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-08 įsakymu Nr. 30-1671/22 D. T. nustatyta laikinoji globa pas jo senelę L. T.. Šią laikinąją globą trečiasis asmuo L. T. vykdo iki šiol. 2022-03-16 Tarnyboje gautas sutikimas iš atsakovės K. T., kuriuo ji sutinka, kad jos motina L. T. taptų jos nepilnamečių vaikų nuolatine globėja. L. T. yra pateikusi sutikimą tapti nuolatine globėja jos vaikaičių E. T. ir D. T.. Tarnyboje gauta išvada dėl trečiojo asmens pasirengimo globoti nepilnamečius anūkus, kurioje daroma išvada, jog trečiasis asmuo turi pakankamai gebėjimų tapti nepilnamečių E. T. ir D. T. globėja. Pažymima, kad L. T. su vaikais gyvena nuosavos statybos name. Vaikams sudarytos kuklios, tačiau tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Name vykdomi remonto darbai, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas. Pažymima, jog nepilnamečiams vaikams E. T. ir D. T. yra užtikrinama saugi namų aplinka, L. T. tinkamai rūpinasi vaikais. Teismui pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo L. T. atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus. VĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnybos duomenimis nustatyta, kad L. T. išklausė GIMK mokymus. UAB „Sanum medicale“ pateiktame 2022 m. gegužės 10 d. medicininiame pažymėjime Nr. 000063 nurodyta, kad L. T. pagal sveikatos būklę gali būti globėja. Administracinių nusižengimų registro duomenimis L. T. per pastaruosius metus nebausta Administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis L. T. neteista. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiajam asmeniui L. T. būtų apribota tėvų valdžia, kad vaikas (ai) būtų nuo jos atskirti, arba jų, kaip vaiko (ų) globėjų (rūpintojų) įgaliojimai būtų nutraukti įstatyme numatytais pagrindais. Kitų asmenų, kurie norėtų tapti nepilnamečių E. T. ir D. T. nuolatiniais globėjais, nenustatyta. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. T. patvirtino, kad sutinka būti anūkų nuolatine globėja. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, E. T. ir D. T. nustatoma nuolatinė globa, nepilnamečių vaikų globėja ir gaunamų lėšų administratore paskiriama L. T.. Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje. Trečiajam asmeniui L. T. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaikų globėja privalo: 1) užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaikų sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaikus; 4) spręsdama klausimus, susijusius su vaikų interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikams bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaikų interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaikų tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaikų laisvalaikiu, atsižvelgdama į jų amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaikus savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Tarnyba, atsižvelgdama į nepilnamečių E. T. ir D. T. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė niekur nedirba, turo neturi. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, būstui, ugdymui, dėl to turėtų būti priteistinas 150 Eur dydžio periodinis išlaikymas kiekvienam vaikui. Atsakovė oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (CPK 173, 183, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai. Taigi, įvertinęs ieškovo reikalavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prašoma priteisti 150 Eur dydžio suma kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį yra net mažesnė nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti (šiuo metu MMA 840 Eur, atskaičius mokesčius 633 Eur, todėl orientacinis dydis yra apie 316 Eur), taip pat į tai, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, turinti galimybes užsidirbti, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės K. T. išlaikymą E. T. ir D. T. po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas neturi pagrindo šią sumą sumažinti, nes tai jau pažeistų nepilnamečių vaikų teises į tinkamą, teisingą išlaikymą, kuris ir taip skiriamas (priteistinas) minimalus, nesiekiantis orientacinių kriterijų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neturi kitų išlaikytinių. Teismo vertinimu, vien susiklosčiusios atsakovės gyvenimo aplinkybės (kurios pagrinde susiklostė dėl pačios atsakovės), nepaneigia vaikų teisės gauti tinkamą išlaikymą. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Gaunamų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teise skirti vaikų globėja L. T..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 31 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. ATP-C-2023-03035 atsakovė K. T. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Šioje byloje pateikta duomenų, kad buvo patirta 2225,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020). CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovei atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams vaikams E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jų globėja bei gaunamų lėšų tvarkytoja (administratore) uzufrukto teise paskirti L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėja L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 3 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.