- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1519-480/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Kauno energija“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1284-347/2015 pagal pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolio A. Š. kontoroje vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-09 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-470-550 dėl skolos išieškojimo AB „Panevėžio energija“ naudai iš skolininko A. J., mirusio 2010-01-14. 2010-04-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. turtą paveldėjo sutuoktinė B. J., kuri 2013-05-30 mirė. Skolos likutį sudaro 330,05 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015-03-05 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. butą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymą patenkino; pakeitė vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/07305/1 skolininką A. J. nauju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Teismas nurodė, kad 2015-03-05 Palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad B. J. turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise pereina valstybei. Kadangi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto priverstinis vykdymas yra prasidėjęs ir vykdymo proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys gali realizuoti įstatyme numatytas teises, taip pat ir teisę pakeisti skolininką, teismas antstolio prašymą laikė teisėtu ir jį tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, atskiruoju skundu (b. l. 10-11) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - antstolio A. Š. prašymą atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Po skolininko A. J. mirties nei antstolis, nei išieškotojai neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI prie FM, apie vykdomus išieškojimus. Atsižvelgiant į CK straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, darytina pagrįsta išvada, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio nepateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininko turto, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai - nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Išieškotojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, sužinojęs apie skolininko mirtį, teisme atsinaujinęs terminą, turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Vėlesnis sužinojimas apie skolininko mirtį nėra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, pastarojo palikimą priėmusią valstybe, o skolininko atžvilgiu po jo mirties pradėta civilinė byla ir joje priimtas teismo sprendimas, remiantis principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda, nesukelia teisinių pasekmių.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-18/2014).
Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/12/07305/1 medžiagos matyti, kad antstolio A. Š. kontoroje vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-09 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-470-550 dėl skolos išieškojimo AB „Panevėžio energija“ naudai iš skolininko A. J.. Skolininkas A. J. mirė 2010-01-14. 2010-04-29 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. turtą paveldėjo sutuoktinė B. J., kuri 2013-05-30 mirė. 2014-02-21 raštu Kėdainių rajono I – ojo notarų biuro notarė A. R. informavo antstolį A. Š., kad mirus B. J. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, su pareiškimu dėl atsisakymo nuo palikimo kreipėsi sūnūs A. J. ir L. J.. 2015-03-05 palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtinta, kad B. J. turtas (butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise pereina valstybei. Kaip matyti iš skundžiamos Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas vykdymo procese skolininką A. J. nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininko kreditorius AB „Kauno energija“ arba išieškojimą vykdantis antstolis A. Š. laikėsi CK 5.63 straipsnio nuostatų dėl nustatyto termino pareikšti reikalavimams priėmusiems palikimą įpėdiniams. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nei palikimo vietos atsiradimo notaras, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nėra informuota apie vykdomą kreditoriaus AB „Kauno energija“ reikalavimą, tokių duomenų teismui taip pat nepateikta. Duomenų apie turto arešto akto išviešinimą pateiktoje vykdomojoje byloje nėra.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar kreditorius AB „Kauno energija“ arba išieškojimą vykdantis antstolis A. Š. laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas pagal turimą bylos medžiagą šių aplinkybių nustatyti neturi galimybės, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.