- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-1-453/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19428-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Aloyzas Kruopys (pran.), Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. gynėjos advokatės I. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria A. V., kaltinamam padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 7 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. balandžio 4 d., per laikotarpį nuo 19.36 val. iki 22.28 val., garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su E. L. metu tyčia rankomis ir kojomis bei nenustatytu daiktu sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, padarydamas muštines žaizdas viršutinės lūpos gleivinėje ir smakre, poodinę kraujosruvą kairio užausio srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruvas veide ir galvoje, kraujo patekėjimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešiniojo pusrutulio momeninėje skiltyje, pjautinę žaizdą kaklo kairėje, durtinę-pjautinę žaizdą kaklo dešinėje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu; durtinę-pjautinę žaizdą kaklo dešinėje su dešinės jungo venos sužalojimu – sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė išorinį kraujavimą, ūmų širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimą, dėl kurių nukentėjusysis mirė. Po to, slėpdamas nusikaltimo pėdsakus, apipylė E. L. lavoną degiu skysčiu ir padegė, padarydamas pomirtinius III-IV laipsnio odos nudegimus, apimančius 75 % kūno paviršiaus ploto, dėl ko negalima pilnai nustatyti nukentėjusiajam E. L. padarytų sužalojimų kiekio, lokalizacijos ir sunkumo laipsnio.
A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. balandžio 7 d. buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 7 d. Šios kardomosios priemonės terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 birželio 22 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2015 m. spalio 7 d., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartimi – iki 2015 m. gruodžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi kaltinamajam A. V. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 7 d.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. V. gynėja advokatė I. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam A. V. švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą, intensyvią priežiūrą ir užstatą. Gynėjos teigimu skundžiama apygardos teismo nutartis yra formali ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas.
Gynėjos teigimu, teismas nenurodė nė vieno pagrindo, kuris leistų teigti, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai negalės būti pasiekti A. V. paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas.
Gynėja nurodo, kad nustatydami Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje 1 punkte numatytą pagrindą teismai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo, už kurį numatyta laisvės atėmimo iki penkiolikos metų bausmė, padarymu, yra nevedęs, niekur oficialiai nedirba ir yra nesaistomas kitais pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti realų jo dalyvavimą procese, o kitų aplinkybių nevertino. Skirdamas suėmimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad A. V. yra jauno amžiaus, neteistas, turi gyvenamąją vietą, ir tai yra svarbu sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą. Teismas neįvertino, kad A. V. turi merginą ir ruošiasi su ja sukurti šeimą, susirasti nuolatinį darbą, turi stiprius socialinius ryšius su savo tėvais, kadangi su jais gyvena, šiuo metu yra tėvo išlaikomas, taip pat nuolat su tėvais bendrauja telefonu ir yra jų lankomas tardymo izoliatoriuje. Be to, kaltinamojo motinai reikalinga nuolatinė priežiūra dėl blogos sveikatos būklės, o kaltinamasis yra vienintelis, turintis galimybę ja rūpintis, nes jo tėvas dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
Gynėja, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nesutinka, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. V. pobūdį, sunkumą viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytą nusikaltimą leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kaip A. V. paleidimas iš suėmimo galėtų pakenkti viešajam interesui, o apie viešojo intereso apsaugą būtų galima svarstyti tada, jeigu suėmimo skyrimo pagrindas būtų numatytas ne Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. jeigu būtų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
Skunde taip pat nurodoma, kad pratęsiant suėmimo terminą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 10 straipsnio, nustatančio kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimą, ir 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, pagal kurį gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, nuostatos, kadangi gynėjai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį dėl suėmimo termino pratęsimo. Gynėjos teigimu, pranešimas apie 2015 m. gruodžio 3 d. vyksiantį posėdį jos kontoroje buvo gautas 2015 m. gruodžio 4 d. Teismas ginti A. V. paskyrė advokatę A. G., ikiteisminio tyrimo metu gynusią kitą įtariamąjį byloje A. T., nors jų gynybos interesai skiriasi, tarp jų parodymų yra esminių prieštaravimų. Be to, ikiteisminis tyrimas A. T. nutrauktas, tačiau nutarimas nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teismo posėdžio metu gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. gynėjos advokatės I. K. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria A. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos BPK 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
Susipažinus su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, kad kaltinamasis A. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, A. T., G. Č. ir kitų liudytojų apklausos protokoluose, 2015 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1155/15 (01), teismo medicinos eksperto O. D. apklausos protokole, 2015 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. S 133/15 (01) bei kitoje teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai išsprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalį nurodytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau šios sąlygos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo tik tuomet, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. kaltinamas padaręs labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamojo įstatymo sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimo sunkumo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, ką skunde pažymėjo ir kaltinamojo gynėja, tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ir kitas šiam pagrindui nustatyti svarbias aplinkybes. Teismas įvertino, kad kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių – prieš sulaikymą nedirbo, yra nevedęs, nesimoko. Be to, bylos medžiagoje yra duomenų, kad kaltinamasis turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus ir pažeidinėti įstatymus – A. V. 12 kartų baustas administracine tvarka, tarp jų už vairavimą esant neblaiviam, vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, alkoholinių gėrimų vartojimą ir pasirodymą neblaiviam viešose vietose. Nors, kaip nurodoma skunde, kaltinamasis turi socialinių ryšių Lietuvoje – gyvena su tėvais, yra išlaikomas tėvo ir turi prižiūrėti sergančią motiną – aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma ir A. V. asmenybę apibūdinantys duomenys neleidžia teigti, kad turimi socialiniai ryšiai yra pakankamai tvirti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Kaltinamojo gynėjos pateikti argumentai apie A. V. ketinimus sukurti šeimą ir susirasti nuolatinį darbą taip pat nepatvirtina susiformavusių tvirtų socialinių ryšių, buvusių iki jam skiriant suėmimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. V. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis, sunkumas, A. V. polinkis pažeidinėti įstatymus pagrindžia, kad šioje stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes nei suėmimas, kardomąsias priemones.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstais laikytini ir skundo teiginiai dėl netinkamo A. V. teisės į gynybą užtikrinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 47 straipsnio 1 dalį tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad gynybos interesų prieštaravimas gali būti konstatuojamas, kai bendrininkai skirtingai ginasi nuo pareikštų įtarimų ar kaltinamų, pavyzdžiui, duoda skirtingus parodymus apie vienas kito veiksmus ir indėlį darant nusikalstamą veiką, skirtingai traktuoja bylos aplinkybes, pasirenka skirtingas gynybos pozicijas, vienas kaltinamasis nurodo kitą kaltinamąjį kaip asmenį, padariusį nusikaltimą, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-301-942/2015, 2K-386/2014, 2K-223/2009, 2K-94/2006). Šiame kontekste vertintina ir tai, ar gynybos interesų prieštaravimai realiai suvaržė teisę į gynybą ir turėjo įtakos teisingam sprendimui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-767/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie Vilniaus apygardos teisme 2015 m. gruodžio 3 d. vyksiantį teismo posėdį pagal susitarimą A. V. ginančiai advokatei I. K. buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 2 d., taip pat bandyta su gynėja susisiekti telefonu, kreiptasi į Advokatų tarybą. Iki 2015 m. gruodžio 2 d. nepavykus susisiekti su advokate I. K., kaltinamojo A. V. teisė į gynybą buvo užtikrinta jam paskiriant kitą gynėją A. G., kurią parinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Nors ji šioje byloje buvo gynusi kitą įtariamąjį A. T. ir iš A. T. ir A. V. apklausų protokolų matyti tam tikri parodymų prieštaravimai, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą A. V. jam paskirtos gynėjos neatsisakė, nušalinimų jai nereiškė, paskirti kito gynėjo neprašė. Įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad byla prieš A. T. 2015 m. spalio 23 d. jau buvo nutraukta, nėra pagrindo teigti, kad A. V. teisė į gynybą būtų suvaržyta ir kad tai turėjo įtakos teisingam sprendimui dėl suėmimo termino pratęsimo priimti. Pažymėtina ir tai, kad A. V. teisė į gynybą užtikrinta nagrinėjant jo gynėjos advokatės I. K. skundą dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, paskyrus jam dar kitą gynėją – advokatę L. K..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. V. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.