Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams R. Š., R. Š., G. B., O. V. P., J. L., V. K., D. I., T. P., R. P., A. Š., G. J., R. Š., L. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. B., J. L., V. K., D. I., T. P., R. P., G. J. ir L. Š. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 120, 29, 33, 58, 73, 68, 34, 72), tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad A. Š. priklauso 10/100 pastato Nr. 2390-000-5022, bei 10/100 pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringa (b.l. 11-14). A. R. Š. priklauso 6/200 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). A. R. Š. priklauso 6/200 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringa. A. O. V. P. priklauso 4/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Neringa. A. J. Labednykienei priklauso 6/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini)Neringa. A. V. Karlikauskienei priklauso 15/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini). A. D. Izokaičiui priklauso 9/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Neringa. A. T. Pranaičiui priklauso 1/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Neringa. A. R. Pranaičiui priklauso 1/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Neringa. A. A. Šolienei priklauso 9/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Skruzdynės g. 10, Neringa. A. G. Janulaičiui priklauso 7/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringa. A. R. Šulcienei priklauso 9/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringa. A. L. Šiaulienei priklauso 6/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringa. Pagal pateiktą UAB „Geosmart“ pirmo aukšto planą, pastatas – sandėlis sudaro 127 kv. m., ieškovas pastate – sandėlyje naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 ir 1-1 (b.l. 9).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismą. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas ieškovo A. Š. reikalavimas tik dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo pateiktą patalpų padalinimo projektą (b.l. 8-14). Kiti patalpų bendraturčiai savarankiškų reikalavimų nereiškė, priešpriešinių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą ir pagal pateiktą UAB „Geosmart“ pirmo aukšto planą, pastatas – sandėlis sudaro 127 kv. m., pastato suskirstymas į atskiras izoliuotas patalpas nėra inventorizuotas VĮ „Registrų centras“, ieškovui A. Š. priklauso 10/100 pastato-sandėlio, šiuo metu A. Š. pastate – sandėlyje naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 ir 1-1 (b.l. 9). Kadangi pastato-sandėlio užstatytas plotas yra 127 kv.m., ieškovui A. Š. tenkanti dalis sudaro 12,70 kv.m. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. Š. pagal nusistovėjusią bendraturčių tvarką ilgą laiką naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 ir 1-1, o patalpa, pažymėta indeksu 1-3 yra greta pirmųjų patalpų, kitiems bendraturčiams nepateikus jokių priešpriešinių įrodymų, sudarančių teismui pagrindo padaryti priešingai išvadai, teismas daro išvadą, jog ieškovo pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, juo iš esmės nebus pabloginamos kitų bendraturčių gyvenamosios ir buitinės sąlygos ar apribojama galimybė naudotis patalpomis pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl šios patalpos atidalintinos ieškovui A. Š.. Pažymėtina, jog šių patalpų bendras plotas neviršija ir nesudaro ieškovui tenkančio 12,70 kv.m. ploto.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šiuo atveju ieškovui nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šis klausimas nesvarstytinas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovui A. Š. priklausančią 10/100 nuosavybės dalį pastate-sandėlyje, unikalus Nr.2390-0000-5022, indeksas 2 l1p., nustatant, kad A. Š. dalį sudaro patalpos, UAB „Geosmart“ parengtame plane pažymėtos 1-1 (2.97 kv.m.), 1-2 (5.27 kv.m.), 1-3 (1.06 kv.m.).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.