Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1463-775/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-07
Bylos Nr.: e2S-1463-775/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08172-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Ieškovas: G. O.
Atsakovas: A. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1463-775/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08172-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.1.18.1.2; 3.1.18.2.11; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. O. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. O. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui A. S. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą su vaiko motina G. O., nustatyti atsakovo A. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. S. tvarką, priteisti iš atsakovo A. S. nepilnamečiam vaikui išlaikymą 465 Eur dydžio mėnesinių periodinių išmokų sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. A. S. išlaikymui skirtas lėšas pervesti į G. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei G. O..

2. Ieškiniu ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:

1) priteisti iš A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą 465 Eur dydžio mėnesinių periodinių išmokų sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas pervesti į G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei G. O..

2) nustatyti laikinąją atsakovo A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

2.1. Vaiko tėvas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę susitikti su A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - vaikas) abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių iš anksto (ne anksčiau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo) sutartoje vietoje pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, kartu dalyvaujant vaiko motinai (iki vaikui sueis šešeri metai). Jis turi teisę matytis su vaiku, atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

2.2. Vaiko tėvas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę susitikti su vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių iš anksto (ne anksčiau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo) sutartoje vietoje lyginių ir nelyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais kartu dalyvaujant vaiko motinai (iki vaikui sueis šešeri metai), atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

2.3. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, socialinę brandą, norus bei interesus, vaiko užimtumą, miego, poilsio ir dienos režimą, vaiko tėvas, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gali susitikti su vaiku ir kitomis savaitės dienomis (kartu dalyvaujant vaiko motinai), tačiau norėdamas įgyvendinti šią teisę, privalo raštu iš anksto ne anksčiau kaip prieš 7 dienas (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) gauti nepilnamečio vaiko motinos sutikimą ir jai nurodyti pageidaujamo susitikimo su vaiku datą, vietą ir pageidaujamą bendravimo trukmę. Jei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje sutartyje nustatyta tvarka pareiškia, kad jis pageidauja susitikti su vaiku šiame punkte nurodytu laiku ir gauna nepilnamečio vaiko motinos sutikimą, tai reiškia besąlygišką jo pareigą atvykti į susitikimą su vaiku šalių sutartu laiku ir sąlygomis.

2.4. Jei kažkuri šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo, privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas. Jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui ar kitam laikui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent šalys sutartų kitaip;

2.5. Mamos G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kasmetines atostogas vaikas praleidžia su mama, nepaisant to, ar šis laikotarpis apima pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienius, nebent šalys raštu sutartų kitaip;

2.6. Vaiko ligos laikotarpiu vaikas būna su motina G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitikimai su sūnumi šiuo laikotarpiu nevyksta;

2.7. Šalių raštišką susitarimą apima elektroniniai laiškai, trumposios žinutės (SMS), susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose bendravimo programėlėse.

2.8. Šalys bet kuriuo atveju turi bendradarbiauti ir padėti viena kitai bendrauti su vaiku. Jos pareiškia suprantančios, jog tiksliai laikytis dienų, skirtų bendrauti su vaiku, objektyviai neįmanoma, todėl kiekviena iš jų veiks pagal nustatytus bendravimo tvarkos principus ir bendrąsias sąlygas, kad maksimaliai pasiektų šios tvarkos tikslus ir kiekviena iš Šalių skirtų vaikui tokį dėmesį, kuris numatytas kiekvienai iš jų pagal šios tvarkos sąlygas, jose įtvirtintas teises.

2.9. Jei pagal šios bendravimo tvarkos sąlygas šaliai numatyta teisė konkrečią dieną bendrauti su vaiku, tai šalis turi pareigą tomis dienomis ir būti su vaiku, tomis dienomis vaiką prižiūrėti.

2.10. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę pasirūpinti, kad vaikas, atsižvelgiant į jo amžių ir socialinę brandą, lankytų, jo manymu, jam reikalingus būrelius, dalyvautų atitinkamose veiklose, stovyklose ar kitokiuose užsiėmimuose, jei vaikas to nori ir jeigu A. S. padengia jo išlaidas papildomais mokėjimais prie pagal šios sutarties sąlygas mokamo išlaikymo vaikui.

2.11. Šioje bendravimo tvarkoje nurodytos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisės dėl bendravimo su vaiku ir informacijos apie vaiką gavimas reiškia, kad tomis teisėmis jis turi naudotis aktyviai, tiesiogiai ir asmeniškai tam, kad tinkamai įgyvendintų savo kaip vaiko tėvo pareigas, nepiktnaudžiauti savo tėvo valdžia, nekelti psichologinės įtampos tiek vaikui, tiek vaiko motinai. Šalys turi keistis turima informacija apie vaiką, bet nė viena iš jų neturi pareigos specialiai dėl kitos šalies rinkti ir teikti duomenis ar informaciją apie vaiką.

2.12. Šalis, kurios žiniai atiduotas ar kurios žinioje faktiškai yra vaikas, turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą. G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo visais atvejais, kai vaikas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinti, jog A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gydymo įstaiga suteiks informaciją apie vaiko sveikatos būklę, atitinkamai visose įstaigose užpildydama sutikimus dėl informacijos apie vaiko sveikatos būklę teikimą vaiko tėvui.

2.13. Šalys patvirtina suprantančios, kad šioje tvarkoje nurodytos teisės bendrauti su vaiku tuo pačiu reiškia ir pareigą tai daryti, tai yra viena iš rūpinimosi vaiku, jo priežiūros forma. Šioje tvarkoje numatomi minimalūs reikalavimai dėl rūpinimosi vaiku ir nedraudžia nė vienai iš Šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikui.

2.14. G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedarys jokių kliūčių A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis jo sveikata, švietimu ir bet kokiu kitu ugdymu, jei tai nekenkia vaiko saugumui, interesams ir moralei.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad nors ieškovas dirba, nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda minimaliai, taip perkeldamas ieškovei visą materialinio sūnaus išlaikymo naštą. Taip pat nurodė, kad atsakovas sūnaus auklėjime dalyvauja epizodiškai, tik tuomet, kada jam norisi ir patogu, nepaisydamas sūnaus A. S. poreikių. Dažnu atveju atsakovas pasimatymus su sūnumi išnaudoja siekdamas sukelti ieškovei kuo didesnius nepatogumus. Ieškovės pagrindinis siekis yra išsaugoti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus fizinį ir emocinį ryšį, užkertant kelią tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui. Atsakovas vengia bendrauti su sūnumi, kelia nepagrįstus konfliktus, manipuliuoja, pagal savo įgeidžius reikalauja matytis su sūnumi, o iš anksto suplanuotai ir stabiliai bendravimo tvarkai, pagal kurią tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų planuotis savo laiką, nepritaria, t. y. atsakovas geranoriškai nebendradarbiauja su ieškove dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, todėl ieškovė prašo teismo nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio šalių sūnaus bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas vengia išlaikyti vaiką. Jis turi tris nepilnamečius vaikus ir kiekvienam vaikui kas mėnesį skiria po 150 eurų ir šiuos pinigus moka nuo pat vaikų gimimo, nepaisant ar su vaiko motina yra vedamas bendras ūkis, ar ne. Atsakovas šiuo metu dirba individualiai, mėnesio pajamos yra svyruojančios ir priklauso nuo užsakymų. Vidutiniškai per mėnesį atsakovas uždirba apie 875 eurus. Nepaisant stabiliai mokamų 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, įskaitant ir A. S., atsakovas tiek A. S., tiek ir kitiems vaikams nuolat papildomai teikia materialinį išlaikymą. Be to, jei ieškovei dėl vaiko netikėtai atsiranda papildomos išlaidos (pvz. gydytojams), atsakovas šias išlaidas apmoka pilnai, o ne dalina šią sumą per pusę, kaip tai įprasta vaikų išlaikymo atvejais. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui po 465 Eur, dirbtinai didina išlaidas, jos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose išlaidos yra patirtos tenkinant ne tik vaiko, tačiau ir jos pačios poreikius. Išlaikymo 465 Eur suma nėra pagrįsta būtinoms ir/ar papildomoms vaiko išlaidoms. Atsakovo teigimu abejonę kelia nuomos išlaidos, nors ieškovė nurodo, kad nuo 2021 m. vasario 11 d. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau komunalinės išlaidos patiriamos tik (duomenys neskelbtini), sutartyje dėl privataus darželio ieškovės gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), be to, iš ieškovės pateikiamų įrodymų apie išlaidas vaiko poreikiams, matyti, jog dalis pirktų daiktų yra skirti ne vaikui. Taip pat atsakovas nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, geranoriškumo dėl vaiko bendravimo stokojama būtent iš ieškovės pusės. Atsakovas nuolatos turi derintis prie ieškovės, jam primetamos sąlygos kada ir kaip turi būti matomasi su vaiku. Kadangi atsakovas nenori gilinti konflikto, priverstas taikytis prie ieškovės nustatomų sąlygų. Be to, nuolatiniam ryšiui su vaiku palaikyti buvo naudojama Mesenger programėlė, kurios pagalba nuotoliu buvo galima su vaiku bendrauti, tačiau nuo 2021 m. gegužės 31 d. ieškovė ryšį tiesiog užblokavo, kas taip pat neabejotinai veikia vaiką ir toks ieškovės veiksmas vertintinas kaip veikimas ne vaiko interesais. Taip pat priešingas vaiko interesams yra reikalavimas, kad atsakovo bendravimas su vaiku, iki jam sueis šešeri metai, galimas tik būnant kartu su ieškove. Pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su vaiku nėra, nes duomenų, patvirtinančių ieškovės faktines aplinkybes, kad atsakovas kelia nepagrįstus konfliktus, manipuliuoja, pagal savo įgeidžius reikalauja matytis su sūnumi, į bylą nėra pateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina G. O. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14387-955/2021 priėmimo dienos. Priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus A. S. išlaikymui po 180,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos – 2021 m. gegužės 18 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14387-955/2021 priėmimo dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną G. O.. Likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė nepareiškė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo nustatyti sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ja, tačiau siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, tikslinga iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečio A. S. gyvenamąją vietą su ieškove.

7. Teismas nurodė, kad materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą abu tėvai, todėl atsakovas įpareigojamas mokėti savo nepilnamečiam sūnui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 185 straipsnis).

8. Konstatavo, jog iš atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2021 m. birželio 2 d. matyti, kad atsakovas reguliariai, kiekvieną mėnesį perveda ieškovei po 150,00 Eur sūnaus išlaikymui, taip pat perveda lėšų papildomoms išlaidoms. Papildomais mokėjimais atsakovas apmokėjo sūnaus vizitus pas gydytojus, sumokėjo už darželį, inhaliatorių, kepurę ir pirštines, gimtadienio tortą. Teismo vertinimu minėti įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vengia prisidėti prie vaiko išlaikymo, perkeldamas visą materialinio išlaikymo naštą ieškovei.

Atsiliepimas

9. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo teismas įvertino atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, pajamų deklaracijos duomenis, Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo duomenimis, kurie patvirtina, jog atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį, atsakovas verčiasi individualia veikla, turėdamas verslo liudijimą, o už 2020 metus gavo 10 500,00 Eur pajamų. Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių patikrinti, ar ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių suma yra pagrįsta ir kokios atsakovo galimybės teikti prašomą išlaikymo dydį, todėl atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovo pajamas ir turimus kitus nepilnamečius išlaikytinius, laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį nustatė po 180,00 Eur kas mėnesį (CPK 145 straipsnio 1 dalis 11 punktas, 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo yra analogiški, todėl teismui tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovė, iš esmės būtų patenkinta didžioji ieškinio reikalavimų dalis. Taip pat nurodė, kad specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.

11. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, išvadą teikiančios institucijos nurodytas aplinkybes sprendė, kad atsakovas ryšio su sūnumi nėra nutraukęs - su sūnumi bendrauja savaitgaliais, be to, iš pateikto byloje šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas geranoriškai stengiasi susitarti su ieškove dėl susitikimų su sūnumi, ieškovės prašymu paima sūnų iš darželio, prižiūri jį kol ieškovė būna darbe, todėl teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nustatyti laikiną bendravimo tvarką tokia apimtimi kokią pasiūlė ieškovė, nėra būtina.

12. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini), nustačius ieškovės siūlomą tėvo ir vaiko siūlomą bendravimo tvarką, galimai bus pažeisti ir atsakovo interesai. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nėra žinoma kur, kokiomis sąlygomis, kokiu laiku atsakovas dirba, kiek laiko atsakovas praleidžia su kitais savo nepilnamečiais vaikais. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka turi priverstinio pobūdžio aspektų, kas gali prieštarauti kito asmens laisvėms ir teisėms bei gali padaryti neigiamą įtaką kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė G. O. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas nerodo iniciatyvos dėl bendravimo su šalių vaiku, jo susitikimai su vaiku dažniausiai vyksta ieškovės iniciatyva ir prašymu. Ieškovė dėl bendravimo su vaiku kiekvienu atskiru atveju turi derintis laiką su atsakovu, todėl vaikas niekada tiksliai nežino, kada jis susitiks su tėvu ir iš viso, ar susitiks. Bendravimo grafiko nebuvimas neigiamai veikia vaiko emocinę būseną, jis tampa irzlus, agresyvus, ieškovei kalbant telefonu, pastoviai bando iš jos paimti telefono aparatą, manydamas, jog ieškovė galimai bendrauja su tėčiu. Vaikas pastoviai laukia susitikimų su tėvu, tačiau atsakovo bendravimo iniciatyvos stoka ir grafiko neapibrėžtumas nesuteikia galimybės planuoti tėvo susitikimų su vaiku, o tuo pačiu ir neigiamai veikia vaiko savaitės režimą. Laikinos bendravimo tvarkos nenustatymas, pažeidžia šalių bendro vaiko interesus.

Atsiliepimas

13.2. Ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, jog atsakovas su vaiku susitinka pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 va. iš esmės atitinka atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą ir prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

13.3. Tai, kad skundžiamoje nutartyje pats teismas konstatuoja, jog atsakovas ieškovės prašymu paima sūnų iš darželio, prižiūri jį, kol ieškovė būna darbe, patvirtina, jog atsakovui nekyla sunkumų atvykti pas ieškovę į jos namus ir bendrauti su vaiku (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovės žiniomis atsakovas individualią veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) mieste.

Šalies argumentai

13.4. Apeliantės teigimu atsakovo vyresnysis sūnus gyvena su savo mama (duomenys neskelbtini) mieste. Su kitu sūnumi iš antrosios santuokos, atsakovas gyvena tame pačiame būste ir bendrauja betarpiškai kiekvieną dieną, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog jos siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka gali pažeisti atsakovo ir jo kitų vaikų interesus. Ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra jokių priverstinio pobūdžio reikalavimų, kurie pažeistų kitų asmenų interesus.

13.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų iš Šakių vaiko teisių apsaugos skyriaus apie atsakovo buities ir gyvenimo sąlygas tuo adresu, kuriuo gyvena atsakovas. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistai pateikė duomenis ir išvadą, remdamiesi apklausa, kuri buvo atlikta telefonu. Atsakovo namų aplinka nėra tinkama bendrauti su vaiku. Apeliantės teigimu 2018 m. metais buvo gautas pranešimas atsakovo gyvenamosios vietos adresu dėl neblaivių asmenų fizinio smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tikslesnių duomenų ieškovė nežino. Ieškovės manymu atsakovo gyvenamosios vietos adresu bendravimas su bendru šalių vaiku, atsižvelgiant į jo amžių, yra rizikingas. Ieškovė tuo adresu palikdama vaiką pagrįstai bijo dėl vaiko saugumo. Bendro šalių gyvenimo laikotarpiu atsakovas ir pats neretai elgdavosi neatsakingai. O ir teismas nustatė, kad tėvas su vaiku dažniausiai bendrauja G. O. motinos bute arba pasiima pas savo tėvus, gyvenančius toje pačioje laiptinėje, bet ne tėvo gyvenamojoje vietoje.

13.6. Susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, norėdama, kad atsakovas bendrautų su vaiku, turi vaiką nuvežti į (duomenys neskelbtini), pažeidžia ieškovės teises ir yra neproporcinga tuo aspektu, jog atsakovas, įgyvendindamas savo tėvo valdžią turi faktiškai daugiau teisių nei pareigų, lyginant su ieškove.

13.7. Nesutikdama su nutarties dalimi dėl išlaikymo dydžio priteisimo, ieškovė nurodo, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismo nustatytas laikinas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai nepakankamas ir neatitinkantis realių vaiko poreikių.

13.8. Apeliantės teigimu atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis visas galimybes rasti geriau apmokamą darbą ir užsitikrinti didesnes pajamas.

13.9. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2020 m. spalio 21 d. duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 22 d. atsakovui nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas įgytas ir įrengtas bendromis šalių lėšomis šalių bendro gyvenimo laikotarpiu. Šalims nebevedant bendro ūkio, nuosavybės teise valdytą butą atsakovas 2021 m. sausio 21 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo seseriai. Tokiu būdu atsakovas savo turtinę padėtį pablogino dirbtinai. Šie faktiniai duomenys leidžia teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė, negu jis nurodo, o nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti, ar tikrosios atsakovo pajamos neslepiamos. Be to, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir dėl to jai tenka didesnė išlaikymo našta.

13.10.Aplinkybę, kad atsakovas slepia realią finansinę situaciją patvirtina ir tai, kad atsakovas bylą pateikė tik paskutinių mėnesių papildomus mokėjimus tiek šalių vaikui, tiek ir kitiems savo vaikams.

13.11 Būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovė neturi gyvenamojo būsto, turi nuomotis būstą. Dėl teikiamo nepakankamo išlaikymo vaikui reikėjo persikelti į (duomenys neskelbtini), kur susirado geriau apmokamą darbą, negavusi valstybinio darželio vaiką turėjo leisti į privatų darželį.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Skundžiama 2021 m. birželio 15 d. nutartis motyvuota, teisėta ir teisinga. Ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja faktinėms aplinkybėms yra melagingi bei išgalvoti.

14.2. Ieškovė siekia ne užtikrinti vaiko interesus, o manipuliuoti vaiku, tikslu sudaryti kuo nepalankesnes sąlygas atsakovui įgyvendinti tėvo teises ir pareigas. Šiam faktui pagrįsti papildomai atsakovas į bylą teikia susirašinėjimo su ieškove ištraukas, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes ji atsakovui nurodo, kad jis negalės bendrauti su vaiku iki tol kol bus priimtas teismo sprendimas.

14.3. Atsakovas stengiasi užtikrinti saugią ir emociškai stabilią aplinką vaikui, siekdamas bendradarbiavimo su ieškove.

14.4. Kad ieškovė manipuliuoja situacija parodo ir atsakovo papildomai pateikiamos susirašinėjimo su ieškove ištraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad pati siūlo atsakovui su vaiku bendrauti tik šeštadieniais, o atsakovo teiraujasi dėl galimybės prižiūrėti vaiką kitu laiku nei šeštadienis.

Šalies argumentai

14.5. Ieškovė nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie skunde nurodyto buto įrengimo. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis nurodydama melagingus duomenis. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas į bylą teikia rašytines paskolos sutartis su atsakovo seserimi ir sesers vyru, kurie atsakovui tikslu įsigyti būstą (kur šiuo metu gyvena) 2017 metais paskolino 5 990 eurų. Turėdamas tikslą kurti bendrą gyvenimą su ieškove papildomai iš minėtų asmenų 2018 metais atsakovas pasiskolino viso 11 470 eurų. Dėl nepakankamų pajamų atsakovui neišgalint grąžinti paskolos, sutarta paskolą grąžinti daiktu – butu, kurio vertė atitiko suteiktos paskolos vertę. Šios aplinkybės ieškovei žinomos.

14.6. Į bylą pateiktos vaiko išlaikymo poreikius pagrindžiančios išlaidos rodo ne būtinas išlaidas vaikui, o asmenines ieškovės išlaidas. Iš į bylą pateiktų čekių matyti, kad ieškovė dirbtinai didina išlaidas, siekdama suklaidinti teismą, neva atsakovas tik minimaliai prisideda prie vaiko išlaikymo.

14.7. Siekdamas pagrįsti teismo išvadą, kad atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, atsakovas papildomai į bylą teikia duomenis, iš kurių matyti, kad atsakovas, esant poreikiui, ir toliau prisideda prie vaiko papildomų išlaikymo išlaidų. Be to, iš karto po teismo nutarties priėmimo atsakovas papildomai primokėjo 60 eurų už du mėnesius prie kas mėnesį mokamų 150 eurų.

Atsiliepimas

14.8. Į bylą yra pateikti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas nuo šalių vaiko gimimo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas be išlaikymo šalių vaikui moka išlaikymą dar dviem savo vaikams, kuriems yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, todėl nėra tikslinga pateikti duomenų dėl kitų vaikų išlaikymo dėl didelio duomenų kiekio. Vien periodinės išmokos, mokamos abiem vaikams kas mėnesį, neskaitant papildomų mokėjimų, sudarytų 312 vnt. atskirų mokėjimų patvirtinimų. Juos surinkti pareikalautų didelių atsakovo laiko sąnaudų. Tačiau buvo nurodyta, kad teismui pareikalavus, jis duomenis pateiktų. Todėl nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas galimai slepia savo finansinę situaciją, nes į bylą pateikė tik paskutinių mėnesių papildomus mokėjimus tiek šalių vaikui, tiek kitiems vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje

18. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl nutarties (ne) pagrįstumo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje yra reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

20. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas.

21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį bei realias tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas.

22. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas A. S. nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur.

23. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo, savo nesutikimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas slepia realią savo turtinę padėtį, ją blogina, nes padovanojo nuosavybės teise turėtą butą sesei, o į bylą pateikė tik paskutinių mėnesių papildomus mokėjimus tiek šalių vaikui, tiek ir kitiems savo vaikams. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai nepakankamas.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog preliminariai vertinant atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą ir tai, kad jis slepia savo realią turtinę padėtį, įrodinėja faktine aplinkybe, jog 2020 metais jis savo butą padovanojo seseriai. Teismas pažymi, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas dar iki civilinės bylos užvedimo, todėl atsakovės nuomonė, kuri nėra pagrįsta daugiau jokiais įrodymais, atsakovo nesąžiningumo šiuo atveju neįrodo.

25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, taip pat teisingai atsižvelgė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo gautas pajamas 2020 metais, į aplinkybę, jog atsakovas reguliariai nuo 2020 metų sausio mėnesio perveda ieškovei po 150 Eur sūnaus išlaikymui, taip pat dengia papildomas išlaidas. Papildomas išlaidas, ieškovei paprašius, atsakovas dengia geranoriškai. Atskirajame skunde ieškovė nenurodo duomenų apie tokius vaiko poreikius, dėl kurių šiuo metu būtų patiriamos didesnės išlaidos nei įprastai reikia tokio amžiaus vaikams, ar aplinkybių, kad esant poreikiui ir būtinybei atsakovas atsisakytų padengti papildomas išlaidas ir taip pažeistų vaiko interesus.

26. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar du vaikus, nes remiantis kasacinio teismo praktika, tai yra viena iš aplinkybių, kuri turi įtakos nustatant tėvų turtinę padėtį. Ir nors atsakovas nepateikė įrodymų, kad teikia išlaikymą kitiems savo vaikams, tačiau tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra protingo, racionalaus dydžio ir pakankamas tam, kad laikinai, kol bylos nagrinėjimo metu bus nustatytas tikrasis vaiko poreikių dydis ir tėvų materialinės galimybės teikti išlaikymą, užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo

28. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

29. Ieškovė nurodo, kad atsakovas bendrauja su sūnumi epizodiškai, kada jam norisi ir patogu. Kiekvienu atskiru atveju dėl susitikimų ieškovė turi derintis laiką su atsakovu. Bendravimo grafiko nebuvimas neigiamai veikia vaiko emocinę būklę ir vaiko savaitės režimą. Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė manipuliuoja vaiku ir nustato atsakovui sąlygas, kad jis negalėsiantis bendrauti su vaiku iki tol kol bus priimtas teismo sprendimas. Atsakovas teigia, jog ieškovė linkusi pati nesilaikyti pačios prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, pati, nederindama su atsakovu, sprendžia, kada atsakovas galės matytis su vaiku.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nustatyti laikiną vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 16, 17 punktus). Šis išaiškinimas taikytinas ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su motina. Šalių nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, todėl siekiant išvengti ginčų, apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, taip pat užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką.

31. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos nepareiškė, ši tvarka iš esmės sutampa su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta bendravimo tvarka, todėl nustatytina ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka, išskyrus tam tikrus punktus, kurie nustatant laikiną bendravimo tvarką, laikytini pertekliniais. Kadangi šiuo metu vaikui yra tik du metai, bendravimo tvarka nustatoma dalyvaujant ieškovei.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju taikymas yra tik laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas. Nuolatinę bendravimo tvarką teismas nustatys tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kai turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

33. Nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka negali sureguliuoti visų galimų atvejų, kurie nepatenka į nustatytos bendravimo tvarkos apimtį. Tokiu atveju šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos (pvz:. atostogų metu), padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina ir nustatytina laikinoji bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

35. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teisme, bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį pakeisti ir nustatyti laikiną atsakovo A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1) vaiko tėvas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę susitikti su A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - vaikas) abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių iš anksto (ne anksčiau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo) sutartoje vietoje pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, kartu dalyvaujant vaiko motinai (iki vaikui sueis šešeri metai). Jis turi teisę matytis su vaiku, atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

2) vaiko tėvas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę susitikti su vaiku abiejų šalių raštišku sutarimu ir bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje šalių iš anksto (ne anksčiau kaip prieš dvi dienas iki susitikimo) sutartoje vietoje lyginių ir nelyginių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais kartu dalyvaujant vaiko motinai (iki vaikui sueis šešeri metai), atsižvelgiant į vaiko amžių, socialinę brandą, poreikius, užimtumo, miego ir poilsio režimą nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

3) atsižvelgdamas į vaiko amžių, socialinę brandą, norus bei interesus, vaiko užimtumą, miego, poilsio ir dienos režimą, vaiko tėvas, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gali susitikti su vaiku ir kitomis savaitės dienomis (kartu dalyvaujant vaiko motinai), tačiau norėdamas įgyvendinti šią teisę, privalo raštu iš anksto ne anksčiau kaip prieš 7 dienas (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) gauti nepilnamečio vaiko motinos sutikimą ir jai nurodyti pageidaujamo susitikimo su vaiku datą, vietą ir pageidaujamą bendravimo trukmę.

4) jei kažkuri šalis negali vykdyti savo įsipareigojimo, privalo apie tai pranešti bent prieš 2 dienas. Jei susitikimo grafikas yra praleidžiamas, susitikimas nėra perkeliamas ateinančiam savaitgaliui ar kitam laikui, o toliau vykdomas pagal susitikimų grafiką, nebent šalys sutartų kitaip.

5) vaiko ligos laikotarpiu vaikas būna su motina G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitikimai su sūnumi šiuo laikotarpiu nevyksta;

6) šalis, kurios žiniai atiduotas ar kurios žinioje faktiškai yra vaikas, turi nedelsiant informuoti kitą šalį apie vaiko sveikatai ar gyvybei iškilusį pavojų ar esminius jo sveikatos pakenkimus, sužalojimus, psichinį ar fizinį smurtą. G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo visais atvejais, kai vaikas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinti, jog A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gydymo įstaiga suteiks informaciją apie vaiko sveikatos būklę, atitinkamai visose įstaigose užpildydama sutikimus dėl informacijos apie vaiko sveikatos būklę teikimą vaiko tėvui.

7) G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedarys jokių kliūčių A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, rūpintis jo sveikata, švietimu ir bet kokiu kitu ugdymu, jei tai nekenkia vaiko saugumui, interesams ir moralei.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė