Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-03-17 · Administracinė byla Nr. I1-3605-257/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-17Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
I1-3605-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00070-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
S. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Advokatai
Ričardas Lilas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3605-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00070-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjui S. L. ir jo atstovui advokatui Ričardui Lilui,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Posėdžio metu pareiškėjas S. L. nurodė, kad palaiko savo skunde nurodytus argumentus ir reikalavimą. Jis kreipėsi į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodyta, kad buvo suremontuota eilė kamerų, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes kameros buvo suremontuotos, kai jo jau nebebuvo izoliatoriuje. Kamerose prie stalo neužteko vietos atsisėsti pavalgyti, nes stalai per maži. Jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundu, nes jį buvo sukandžiojusios blakės, daugiau kalbėjosi žodžiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų su auklėtojais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. L. skunde (t.1, b. l. 1-17) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas nuo 6,31 m² – 21 m² kamerose po 5 ar daugiau asmenų, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Gyvenamosiose ir karantino kamerose, kratos, laikino sulaikymo patalpose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, soliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami. Stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 12 iki 16 °C, o vasarą karšta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiems ir nuteistiems asmenims krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje, kur patalpos šaltos, o vonelės daiktams sudėti nešvarios. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl buvo pažeistas jo privatumas, patalpos dulkėtos, sienos nebuvo dezinfekuojamos. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo S. L. atstovas advokatas Ričardas Lilas prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad nors pareiškėjo skundas deklaratyvus, tačiau atsakovės atstovo atsiliepimas nekonkretus, į visus pareiškėjo argumentus atsikertama bendromis frazėmis, o pateikta medžiaga yra perteklinė. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas yra senas, nuvėdėtas, naujas pastatas nestatomas. Kamerose gyvenimo sąlygos dėl kvadratūros, ventiliacijos, apšvietimo, drėgmės, temperatūros ir kt. netinkamos, t. y. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamų kalinimo sąlygų ir tvarkos nėra, tuo pažeidžiamos izoliatoriuje laikomų asmenų teisės, orumas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (t. 2, b. l. 1–15) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2756 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24 periodiškai buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 25 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 iki 4,06 m², kameroje Nr. 43 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,58 iki 3,67 m², kameroje Nr. 97 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,75 iki 3,8 m², kameroje Nr. 30 buvo laikomi 5-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,67 iki 3,9 m², kameroje Nr. 24 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 3,77 m², kameroje Nr. 41 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,7 iki 3,85 m², kameroje Nr. 54 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,99 iki 4,5 m², kameroje Nr. 64 buvo laikomi 5-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,47 iki 3,72 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m², kameroje Nr. 45 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,16 iki 3,69 m², kameroje Nr. 67 buvo laikomi 1-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23 iki 3,84 m², kameroje Nr. 65 buvo laikomi 2-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 3,77 m², kameroje Nr. 57 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,66 iki 4 m², kameroje Nr. 62 buvo laikomi 3-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,67 iki 4,25 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 iki 4,24 m², kameroje Nr. 63 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,2 iki 4,54 m², kameroje Nr. 47 buvo laikomi 2-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,37 iki 3,75 m², kameroje Nr. 56 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,35 iki 3,81 m², kameroje Nr. 28 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,6 iki 4,41 m², kameroje Nr. 31 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 21,2 iki 4,25 m², kameroje Nr. 17 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 3,69 m², kameroje Nr. 3 buvo laikomas 1 asmuo ir jam teko nuo 6,83 m², kameroje Nr. 19 buvo laikomi 3-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,87 iki 4,41 m².

Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m2, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu neužtikrinamas privatumas, tačiau nedetalizuoja, kaip tai pasireiškė ir kokias neigiamas pasekmes tai tariamai sukėlė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97 san. mazgų įėjimai atskirti durimis, o likusių kamerų san. mazgų įėjimai - ilga, tvarkinga užuolaida.

Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad sąlygos kamerose neatitiko HN134:2015 reikalavimų, kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl veisėsi pelėsis, kaupėsi drėgmė. Teigia, kad nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo, kamerose tamsu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar papildomos ventiliacijos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. ŠTI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pažymi ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta kiek per maža, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 97 drėgmė bei temperatūra tinkama.

Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 25 apšvieta, drėgmė tinkama. Oro temperatūra nevertintina, kadangi kameroje atviras langas. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra.

Iš 2017-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-223 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Iš 2017-11-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 matyti, kad kameroje Nr. 18 apšvieta tinkama. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Iš 2017-12-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad kamera Nr. 45 tvarkinga, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra.

Iš 2018-01-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-132 matyti, kad kameroje Nr. 47 apšvieta, drėgmė bei temperatūra tinkama.

Iš 2018-08-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5666 matyti, kad kameroje Nr. 28 temperatūra tinkama.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017-01-26 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 3, 97, 56.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 47, 19.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 18, 19. Atsižvelgiant į kamerų būklę, remontai atliekami nuolat.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose veisiasi parazitai, pūva čiužiniai. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Informuoja, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2016-2017 metams bei 2018-2019 metams.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA.6-55PA.6-113, PA.6-223, PA.6-378 bei dezinfekcijos planas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.

Taip pat nurodo tai, kad atliekant kameros dezinsekciją, kameroje esantys asmenys kelioms valandoms visada išvedami į kitas patalpas. Be to, dezinsekcijos priemonės yra bekvapės, todėl jos negali užsiuosti. Asmenys į dezinsekuotą kamerą parvedami, kai nebejuntamas joks dezinfekavimo priemonių poveikis, t. y., po poros valandų.

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiamas patikrinimo aktas Nr. PA.6-55, PA.6-378. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, teigia, kad kiemeliuose kaupiasi pelėsis, purvina, juose nėra šiukšlinių, peleninių, suoliukų, juose purvina, sienos aštrios, be to, konstrukcijose yra asbesto. Mano, kad užimtumui turi būti skiriamos bent 8 val. per dieną.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimas gryname ore, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdomas vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems, pastarasis įsakymas panaikintas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą bei Suėmimo vykdymo įstatymą).

Nurodo, kad pasivaikščiojimai vykdomi vadovaujantis minėtais teisės aktais. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kartu atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

Taip pat nurodo tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų, šiukšlinių ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, todėl tokios pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos ir atmestinos. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius) pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Resocializacijos skyrius) specialistą (iki 2017-12-01 specialistai vadinti būrio viršininkais), kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Kartu nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas teigia, kad jam nesudaromos sąlygos rūpintis higiena, kadangi į dušą vedamas tik vieną kartą per savaitę, be to, dažnai nebūna karšto vandens, duše nėra kilimėlių, todėl slidu.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga šiltas vanduo, kuris į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Kartu nurodo, kad kilimėliai dušuose patiesti 2015 m. pabaigoje. Kad kilimėliai yra, patvirtina ir pateikiamos dušo nuotraukos.

Pareiškėjas teigia, kad tiekiamas maitinimas netinkamas, nekaloringas, neskanus. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Aktualiu laikotarpiu pagal 2015-08-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-38 su UAB „Pontem“ bei 2018-07-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-46 su VšĮ „Bruneros“ pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė.

Maisto tiekėja įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, taip pat Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ bei jį pakeitusiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.). Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Sutartys įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias.

Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.

Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Pažymime, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas.

Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų, esminių pažeidimų nenustatyta.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Pareiškėjas teigia, kad valgant prie stalo neužteko vietos, todėl teko valgyti atšalusį maistą.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kiekvienoje kameroje yra stalai, sąlygos sėdėti prie stalo sudarytos – kamerose yra suolai bei kėdės, be to, daugelyje kamerų stalas pastatytas taip, kad juo būtų galima naudotis sėdint ant lovų. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose bei kitose patalpose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų, dėl to, esant poreikiui, būtų negalėjęs greitai išsikviesti pagalbos.

Atsakovas, vadovaujantis teismų praktika, atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose: pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika (pvz., 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą. Tai atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (pvz., 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018).

Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau būtų nepavykę to padaryti.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Pareiškėjas nurodo tai, kad šiukšlių konteineriai buvo per arti gyvenamųjų patalpų, iš jų sklido smarvė. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių visiškai nepagrįsti, konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, tai yra, atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

Pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

2019-04-01 bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su UAB „Šiaulių skalbykla“, nutraukta, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymas Nr. 1/01-162 nuo 2019-04-09 pripažintas netekusiu galios, tačiau, pagal susiklosčiusią praktiką, nemokių kalinamų asmenų rūbai ir toliau buvo skalbiami pagal nusistovėjusią tvarką.

Informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede nustatytomis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose.

Be to, nurodo ir tai, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę per tris mėnesius, o nuteistieji, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pabrėžia, kad suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjui. Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipia dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba, tačiau pareiškėjas nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus siekiant jį apginti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam neužtekdavo tualetinio popieriaus. Nurodo, kad asmenys higienos priemonėmis aprūpinami vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 4 punktu numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g.), dantų pasta (75 ml.), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml.)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (suvestinė redakcija nuo 2017-08-31 iki 2020-01-10). Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Nurodo, kad pirmą kartą atvykus į ŠTI, pareiškėjas higienos priemones turėjo, todėl jos jam neišduotos. Jokių skundų dėl to pareiškėjas nereiškė, o apie gautą jam priklausantį inventorių bei neturėtas higienos priemones (dezodorantą) patvirtino savo parašu Asmeninėje sąskaitoje Nr. 220. Kitus kartus pareiškėjui esant nemokiam ir raštiškai kreipusis dėl higienos priemonių išdavimo tualetinis popierius buvo išduodamas 2017-05-18, 2017-06-232017-10-25, 2018-01-04, 2018-02-20, 2018-04-11, 2018-05-15. Jokių pastabų dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas neteikė.

Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose, kratų atlikimo patalpose šalta, vonelės daiktams susidėti nešvarios, šiose patalpose esantys san. mazgai neatitverti, sienų tinkas nelygus, grubus, ant sienų dulkės.

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (suvestinė redakcija nuo 2018-10-20) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Pažymi, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-529 redakcija), VIII skyriaus nuostatomis, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (toliau – TLK).

Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinus, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2010 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos).

Minėtose patalpose 2016 m. liepos – rugsėjo mėnesiais įrengti sanitariniai mazgai (Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 duomenys), jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (tai patvirtina pridedama nuotrauka), tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas LSP1 (TLK-1) bei LSP-5 (TLK-5).

Pažymi, kad skundų dėl šių patalpų nebuvo gauta, todėl jos nebuvo tikrintos, tačiau pridedami patikrinimo aktai Nr. PA.6-378 bei PA-378, iš kurių matyti, kad tikrinant kitas LSP (TLK) patalpas bei kratų patalpas pažeidimų nenustatyta. Kadangi patalpos tvarkomos bei prižiūrimos vienodai, galima konstatuoti, jog ir LSP-1, LSP-5 pažeidimų nebuvo.

Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse iki 2020-01-22 galiojo trumpalaikio laikymo kamerų apibrėžimas, nuo 2020-01-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms jose įtvirtintas laikino sulaikymo kamerų apibrėžimas, o HN 134:2015 vartojama sąvoka - laikino sulaikymo patalpa. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose laikomų asmenų skaičių nurodomos trumpalaikio laikymo kameros (laikino sulaikymo kamerose), esančios gyvenamajame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose (laikino sulaikymo kamerose), esančiose administraciniame pastate ar gyvenamajame korpuse, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

Kartu nurodo, kad minėtose patalpose, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2016-2017 metams bei 2018-2019 metams, valymas bei dezinfekcija pagal poreikį vykdoma kasdien.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo laikymas minėtose kamerose (patalpose) buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo S. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažyma Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29–46), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24 (728 dienas). Kamerose Nr. 30, 41, 64, 67 esant 6 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 30 teko 3,90 m², kameroje Nr. 41 teko 3,88 m², kameroje Nr. 64 teko 3,72 m², kameroje Nr. 67 teko 3,84 m², kameroje Nr. 65 teko 3,77 m², kamerose Nr. 43, 97, 24, 18, 45, 57, 47, 56, 31, 17 esant 5 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 43 teko 3,67 m², kameroje Nr. 97 teko 3,80 m², kamerose Nr. 24 teko 3,77 m², kameroje Nr, 18 teko 3,71 m², kameroje Nr. 45 teko 3,69 m², kameroje Nr. 57 teko 4,00 m², kameroje Nr. 56 teko 3,81 m², kameroje Nr. 47 teko 3,75 m², kameroje Nr. 31 teko 4,25 m², kameroje Nr. 17 teko 3,69 m², kamerose Nr. 25, 54, 62, 26, 63, 62, 28, 19 esant 4 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 25 teko 4,06 m², kameroje Nr. 54 teko 4,50 m², kameroje Nr. 62 teko 4,25 m², kameroje Nr. 26 teko 4,24 m², kameroje Nr. 63 teko 4,54 m², kameroje Nr. 28 teko 4,41 m², kameroje Nr. 19 teko 4,41 m², kameroje Nr. 3 pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 6,83 m². Taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį (t. 1, b. l. 29-46), sanitarinių mazgų užimamą plotą (t. 1, b. l. 55-58) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kamerose Nr. 30, 41, 64, 67 esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje Nr. 30 teko 3,59 m², kameroje Nr. 41 teko 3,51 m², kameroje Nr. 64 teko 3,62 m², kameroje Nr. 67 teko 3,67 m², kameroje Nr. 65 teko 3,64 m², kamerose Nr. 43, 97, 24, 18, 45, 57, 47, 56, 31, 17 esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 43 teko 3,30 m², kameroje Nr. 97 teko 3,55 m², kamerose Nr. 24 teko 3,39 m², kameroje Nr, 18 teko 3,54 m², kameroje Nr. 45 teko 3,27 m², kameroje Nr. 57 teko 3,73 m², kameroje Nr. 56 teko 3,57 m², kameroje Nr. 47 teko 3,33 m², kameroje Nr. 31 teko 3,87 m², kameroje Nr. 17 teko 3,49 m², kamerose Nr. 25, 54, 62, 26, 63, 62, 28, 19 esant 4 asmenims, pareiškėjui teko: kameroje Nr. 25 teko 3,61 m², kameroje Nr. 54 teko 4,18 m², kameroje Nr. 62 teko 3,85 m², kameroje Nr. 26 teko 3,73 m², kameroje Nr. 63 teko 4,05 m², kameroje Nr. 28 teko 4,20 m², kameroje Nr. 19 teko 4,18 m². Taigi, kamerose Nr. 30, 41, 43, 97, 24, 18, 45, 56, 47, 17, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m². Nurodytose kamerose, kai kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m².

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymą Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 1, b. l. 59–62), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymą Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 84–94) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (t. 1, b. l. 174-185) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, kamerose yra pakankamo dydžio stalai (kamerose: Nr. 25 - 1,62x0,5, Nr. 43 – 1,6x0,5, Nr. 97 -1,48x0,44, Nr. 30 – 1,28x0,51, Nr. 24 – 1,6x0,5, Nr. 41 – 1,62x0,51, Nr. 54 – 1,26x0,63, Nr. 64 – 1,62x0,49, Nr. 18 – 1,50x0,43, Nr. 45 – 1,60x0,49, Nr. 67 – 1,0x0,6, Nr. 65 – 1,51x0,55, Nr. 57 – 1,50x0,42, Nr. 62 – 1,61x0,48, Nr. 26 – 1,63x0,50, Nr. 63 – 1,61x0,48, Nr. 47 – 0,51x0,82, Nr. 56 – 1,48x0,44, Nr. 28 – 1,5x0,42, Nr. 31 – 1,60x0,49), taburetės, suoliukai, kurių pakanka, kad kamerose esantys asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, be to, kamerose Nr. 56, 19, 18, 54, 97 demontuotos lovos, kurių skaičius neatitiko kameros kvadratūros, perstatytos lovos, stalas, kėdės, todėl pareiškėjo argumentas, jog prie stalo nebuvo vietos atsiėsti ir jis valgė atšalusį maistą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad kameros buvo baisios, o skunde nurodė, jog kamerose buvo blogas apšvietimas, ant kamerų sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, nebuvo ventiliacijos, drėgna, žiemą šalta, o vasarą karšta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 117–121) nustatyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 24. Nustatyta, kad kameroje Nr. 24 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Oro temperatūra ir nustatytos santykinės oro drėgmės vertė kameroje Nr. 24 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 24 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-223 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., t. 1, b. l. 128–129) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas pašalintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 25. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, santykinės oro drėgmės vertė kameroje Nr. 25 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūros matavimo rezultatai kameroje Nr. 25 buvo nevertinami, nes matavimo metu minėtoje kameroje buvo praverti langai. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Ant kameros Nr. 25 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 126–127) konstatuota, kad oro temperatūra kameroje Nr. 97 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė kaip 28⁰C).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-328 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 130–132) konstatuota, kad kameroje Nr. 18 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Kamerose Nr. 18 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas12), kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros Nr. 18 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 133–135, 145-147) konstatuota, kad organizuojant ŠTI laikomų asmenų apgyvendinimą atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų.

Patikrinimo metu tikrintos gyvenamos kameros Nr. 45 patalpos tvarkingos.

Išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-132 (t. 1, b. l. 136–137, patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 47. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 47 atitiko nustatytus ribinius dydžiu (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Išmatuoti oro temperatūros ir santykinės drėgmės dydžiai kameroje Nr. 47 atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė – 28⁰C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.). Kameroje Nr. 47 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12), kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5666 (t. 1, b. l. 138–139, patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d.) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 28 nustatyta oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI tikrintose kameroje galimybė išvėdinti patalpas per langus sudaryta, tai pripažino skunde ir pats pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, tai pripažino posėdžio metu ir pareiškėjo atstovas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos kameros, kuriose buvo pareiškėjas ir jose oro temperatūra, bendra dirbtinė apšvieta, oro santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai, dėl netinkamo apšvietimo, netinkamos oro temperatūros, drėgmės, atmestini kaip nepagrįsti. Tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuoti Lietuvos higienos normos 14 p. pažeidimas kameroje Nr. 24 ir 12 p. pažeidimai kamerose Nr. 48 ir Nr. 47 (lempos be apsauginių gaubtų), vertintinas pareiškėjo naudai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 ,,Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 77-80), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 ,,Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 81–83), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 ,,Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 84–94) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2018 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 3 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkamvimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 97 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkamvimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos), išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, demontuotos perteklinės lovos – gultai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 56 – lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, ištepimas antiseptiku nuo pelėsio, sienų lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, san. mazgų aptvėrimų gamyba ir montavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, kriauklės sumontavimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių lentymų gamyba ir montavimas; suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių), užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos; Nr. 47 – sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų dažymas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto, praustuvo sumontavimas, grotų, lovų dažymas, stalo, suolų, kėdės, lentynų dažymas ir montavimas; Nr. 19 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos; suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių), užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 18 – sutvarkyta pakyla, įrengta lentynėlė pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, perklijuotos grindų, sienų plytelės, pakabintos pakabos, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, įrengtos naujo tipo lovos, Nr. 17 – WC bakelio vandens pripildymo mechanizmo remontas; Nr. 54 – nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pagamintos naujos langų grotos, nudažytos grotos, perstatytoslovos, stalas, kėdės, sumontuotos naujos lentynos; suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių), užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos ir lubos, perklijuotos grindų plytelės 6 m², išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, demontuotos perteklinės lovos – gultai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, naujų medinių langų gamyba, montavimas, dažymas. Kad kameros suremontuotos, tvarkingos, dažai nuo sienų nėra atsilupę, dažai ir tinkas nekrenta, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 174-185).

Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 117–121) matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 133–135, 145-147) matyti, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu tikrintos gyvenamos kameros Nr. 45 patalpos tvarkingos. ŠTI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir ūkinis muilas išduodamas esant poreikiui. Kad kameros tvarkingos, švarios, lengvai valomos, be dulkių, matyti iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 174-185), todėl pareiškėjo argumentai, kad nevalytų, dulkėtų kamerų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus: 2015-03-13 Nr. EP-84, 2015-04-22 Nr. EP-153, 2015-05-18 Nr. EP-201, 2015-06-26 Nr. EP-289 ir kt. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje net nebuvo, nes iš pareiškėjo apibrėžtų skundo ribų ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29–46) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24. Pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nustatė ne tik visiškai kitas aplinkybes, bet galioja ir kita Lietuvos higienos norma.

Pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus. Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Toks pareiškėjo argumentas yra subjektyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiems ir nuteistiems asmenims krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje, kur patalpos šaltos, o vonelės daiktams sudėti nešvarios.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles ir Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, asmenys, atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose – TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška norma, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nurodytoje higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP (TLK) patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandas, laikyti).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs. Kratos patalpa rūsyje netikrinta, nes patikrinimo metu buvo užimta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 126–127) konstatuota, kad patikrinimo metu patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 148–150) konstatuota, kad patikrinimo metu patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 ,,Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 77-80) matyti, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose atliktas remontas – sienų, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas.

Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtose patalpose jokie Higienos normų pažeidimai nenustatyti, pareiškėjo laikymas nurodytose patalpose buvo trumpalaikis ir negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų, todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 63–67) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016-2017 m. (t. 1, b. l. 68–76).

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus: 2015-03-13 Nr. EP-84, 2015-04-22 Nr. EP-153, 2015-05-18 Nr. EP-201, 2015-06-26 Nr. EP-289 (dėl laikimo atvykimo, karantino, laikino sulaikymo, kratų patalpų, dušo patalpų (t. 1, b. l. 8, 9) ir kt. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje net nebuvo, nes iš pareiškėjo apibrėžtų skuno ribų ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29–46) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24. Pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nustatė ne tik visiškai kitas aplinkybes, bet galioja ir kita Lietuvos higienos norma, t. y. pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir galiojo (su vėlesniais pakeitimais) visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose kamerose, karantino, kratos atlikimo, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, duše nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, todėl kiekvieną kartą teko daužyti į duris.

Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, situacijų aprašymai nutreipti į tai, kas būtų, jeigu būtų, be to, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl minėtų nepatogumų, jeigu tokie buvo, nesikreipė, todėl pareiškėjo argumentai dėl iškvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 55-58) matyti, kad kamerose Nr. 25, 43, 30, 24, 41, 45, 62, 26, 63, 47, 31 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,16 m. iki 2,32 m., kamerose Nr. 97, 54, 64, 18, 67, 65, 57, 28, 17, 3, 19 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,70 m. iki 2,40 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 174-170) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 25) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 174-185), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikinojo sulaikymo, karantino patalpose gamtinius reikalus atlikdavo vietoje, kurioje nebuvo jokių atitvarų ir jį matydavo aplinkiniai kaliniai ir pareigūnai per duryse esančias stebėjimo akutes. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 ,,Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29-46) matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, būdavo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 ,,Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 77-80) matyti, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose atliktas remontas – sienų, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas. Sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3) patalpose. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl naudojimosi dušu

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše ne rečiau kaip kartą savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-328 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 130–132) konstatuota, kad išmatuoti oro temperatūros dydžiai dušuose atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – oro temperatūra dušuose ir persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu turi būti ne žemesni kaip 20⁰C.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 133–135, 145-147) konstatuota, kad dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

ŠTI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-132 (t. 1, b. l. 136–137, patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d.) konstatuota, kad oro temperatūra dušų persirengimo patalpoje atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20⁰C).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (t. 1, b. l. 142–144, patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-378 (t. 1, b. l. 148–150, patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d.) konstatuota, kad oro temperatūra dušų persirengimo patalpoje atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20⁰C).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, karšto vandens temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus, oro temperatūra prausimosi, persirengimo patalpose atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir jokių pažeidimų pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nenustatyta. Dušo patalpos švarios, tvarkingos, prie kiekvieno dušo ragelio patiestas kilimėlis, kiekviena dušo vieta atskirta atitvarais, tai patvirtina fotonuotrauka (t. 1, b. l. 186). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos dvi dušų patalpos, kiekvienoje jų yra po 8 dušo ragelius ir į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebūdavo nuvestas nusiprausti be eilės. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi būti taip aprūpinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar dušu klimatui tinkamoje temperatūroje. Darytina išvada, jog šis aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dažniau, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės (pvz. po sporto pasinaudoti dušu) yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Juo labiau, kaip jau minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iš kurio bėga šaltas vanduo, o tai suteikia galimybę rūpintis higiena kiekvieną dieną. Be to, teisės aktuose numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, dušinėje buvo šalta ar kada neveikė dušo rageliai bei dėl to neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėjo teisę vieną valandą pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, ne visur įrengti suoliukai, kiemeliuose buvo šiukšlių, jie nebuvo periodiškai valomi, laistomi.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ tvarką, suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore per dieną (t. 1, b. l. 95). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 patvirtintos tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien (t. 1, b. l. 96), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 97), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., t. 1, b. l. 140) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu ŠTI pasivaikščiojimų kiemelius vertinant pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pagal ŠTI administracijos pateiktą informaciją, ŠTI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 146–148) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 141) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 ,,Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 77-80) matyti, kad buvo atliktas stogo virš pasivaikščiojimo kiemelių izoliavimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjo nurodyta pasivaikščiojimo trukmė paneigiama pateiktais ir aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais, o pareiškėjo argumentai, kad kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, ne visur įrengti suoliukai, kiemeliuose buvo šiukšlių, jie nebuvo periodiškai valomi, laistomi, yra nepagrįsti, nes paneigiami aukščiau paminėtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 63–67), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2016-2017 m. (t. 1, b. l. 68–76). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą. Teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose. Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl galimybės skalbti drabužius, pūvančių čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje čiužiniai pūna nuo drėgmės. Apatinio ir viršutinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o asmenų, kurie neturi pinigų sąskaitoje yra apie 70 procentų. Net ir esant galimybei plauti rūbus, kildavo įvairios biurokratinės kliūtys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam dviem savaitėms būdavo skiriama pusė rulonėlio, kurio neužtekdavo.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 117–121) konstatuota, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 133–135, 145-147) konstatuota, kad švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį.

Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas.

Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. ŠTI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 148–150) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (t. 1, b. l. 103-106), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (t. 1, b. l. 107-110), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“(t. 1, b. l. 111), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (t. 1, b. l. 112-116), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka. Pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais aktais. Pareiškėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad viršutinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sąskaitoje pinigų). Taigi, pareiškėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė; pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjo įvardintos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tualetinis popierius yra išduodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis sąskaitos Nr. 220 (t. 1, b. l. 47-54), kur už išduotą patalynę, higienos priemones ir kt. pasirašė pats pareiškėjas, pretenzijų dėl kokybės nepareiškė, neprašė jų pakeisti.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 ir 43 punktus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo arba buvo neefektyvi.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 117–121) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą į ketvirtį vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami ‚,Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale“: paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 133–135, 145-147) konstatuota, kad ŠTI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą ir naikinimą pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytą sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiškai: paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 63–67) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (t. 1, b. l. 68–76). Duomenų, kad atsakovės atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo. Kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliemo, šiukšlių konteineriai laikomi atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas, šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 98-102), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocialinės skyriaus 2021 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 61-265 „Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 187) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau šiuo metu galimybių dėl lėšų trūkumo nėra, todėl Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos. Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Taip pat pažymi, kad suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto internet prieiga, internetine telefonija. Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku.

S. L. buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 2, b. l. 34-35) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo užimtumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tiekiamo maisto

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas, skanus, maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, trūko apie 798 kcal.

Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas.

Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų, cheminių tyrimų protokolų (t. 1, b. l. 155-173) matyti, kad maistas vietoje negaminamas, atvežamas paruoštas ir pagamintas iš VšĮ “Kretingos maistas”, skundas, kad maistas neatitinka fiziologinės mitybos normų – 2298 kcal per dieną, nepasitvirtino (t. 1, b. l. 156), skundai dėl nekokybiško maisto taip pat nepasitvirtino (t. 1, b. l. 172), nes patiekalai būdingos išvaizdos, paukštienos maltinis neapdegęs, neprimirkęs riebaluose, svertas kvietinių kruopų košė būdingos išvaizdos košei. Patiekalų temperatūra tinkama, dalijantys maistą asmenys, dėvi švarius, tinkamus drabužius, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis.

Be to, už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra sudaryta Maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo komisija, kuriai pavesta užtikrinti tinkamą Maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymą. Nustačius pažeidimus, informuojamas paslaugos teikėjas Be to, kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė negu 68⁰C, maistas pašildomas.

Taigi, patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl tiekiamo nekoloringo ir neskanaus maisto, kuris neatitinka nustatytų normų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l. 19-32) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas naujų skundų neturi (b. l. 23, 27, 28, 31, 32), skundėsi dėl bėrimo ir niežulio (alergija po dušo, b. l. 24). Apie blakių įkandimus, kaip posėdžio metu nurodė pareiškėjas, duomenų nėra. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 61-265 (t. 1, b. l. 187) matyti, kad pareiškėjas S. L. laikotarpiu nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 728 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 728 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kameroje Nr. 24 nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimo (pažeidimas operatyviai pašalintas, t. 1, b. l. 128-129) bei kamerose Nr. 18 ir Nr. 47 nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo (lempos be apsauginių gaubtų) įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik dviems metams po ginčui aktualaus laikotarpio, todėl nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad S. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo S. L. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė