Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu neužtikrinamas privatumas, tačiau nedetalizuoja, kaip tai pasireiškė ir kokias neigiamas pasekmes tai tariamai sukėlė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97 san. mazgų įėjimai atskirti durimis, o likusių kamerų san. mazgų įėjimai - ilga, tvarkinga užuolaida.

Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar papildomos ventiliacijos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. ŠTI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pažymi ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta kiek per maža, temperatūra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 97 drėgmė bei temperatūra tinkama.

Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 25 apšvieta, drėgmė tinkama. Oro temperatūra nevertintina, kadangi kameroje atviras langas. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra.

Iš 2017-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-223 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra.

Iš 2017-11-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-328 matyti, kad kameroje Nr. 18 apšvieta tinkama. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta.

Iš 2017-12-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad kamera Nr. 45 tvarkinga, pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langą sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pelėsio nėra.

Iš 2018-01-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-132 matyti, kad kameroje Nr. 47 apšvieta, drėgmė bei temperatūra tinkama.

Iš 2018-08-30 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5666 matyti, kad kameroje Nr. 28 temperatūra tinkama.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017-01-26 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 3, 97, 56.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 47, 19.

Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo remontai atlikti kamerose Nr. 18, 19. Atsižvelgiant į kamerų būklę, remontai atliekami nuolat.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose veisiasi parazitai, pūva čiužiniai. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Informuoja, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais 2016-2017 metams bei 2018-2019 metams.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA.6-55PA.6-113, PA.6-223, PA.6-378 bei dezinfekcijos planas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.

Taip pat nurodo tai, kad atliekant kameros dezinsekciją, kameroje esantys asmenys kelioms valandoms visada išvedami į kitas patalpas. Be to, dezinsekcijos priemonės yra bekvapės, todėl jos negali užsiuosti. Asmenys į dezinsekuotą kamerą parvedami, kai nebejuntamas joks dezinfekavimo priemonių poveikis, t. y., po poros valandų.

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiamas patikrinimo aktas Nr. PA.6-55, PA.6-378. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, teigia, kad kiemeliuose kaupiasi pelėsis, purvina, juose nėra šiukšlinių, peleninių, suoliukų, juose purvina, sienos aštrios, be to, konstrukcijose yra asbesto. Mano, kad užimtumui turi būti skiriamos bent 8 val. per dieną.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimas gryname ore, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdomas vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems, pastarasis įsakymas panaikintas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą bei Suėmimo vykdymo įstatymą).

Nurodo, kad pasivaikščiojimai vykdomi vadovaujantis minėtais teisės aktais. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kartu atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

Taip pat nurodo tai, kad galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų, šiukšlinių ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, todėl tokios pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos ir atmestinos. Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų ir nuteistųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius) pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019-02-01 – Resocializacijos skyrius) specialistą (iki 2017-12-01 specialistai vadinti būrio viršininkais), kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymi, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Kartu nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas teigia, kad jam nesudaromos sąlygos rūpintis higiena, kadangi į dušą vedamas tik vieną kartą per savaitę, be to, dažnai nebūna karšto vandens, duše nėra kilimėlių, todėl slidu.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga šiltas vanduo, kuris į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Kartu nurodo, kad kilimėliai dušuose patiesti 2015 m. pabaigoje. Kad kilimėliai yra, patvirtina ir pateikiamos dušo nuotraukos.

Pareiškėjas teigia, kad tiekiamas maitinimas netinkamas, nekaloringas, neskanus. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Aktualiu laikotarpiu pagal 2015-08-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-38 su UAB „Pontem“ bei 2018-07-13 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47/08-46 su VšĮ „Bruneros“ pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė.

Maisto tiekėja įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, taip pat Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ bei jį pakeitusiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.). Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Sutartys įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias.

Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.

Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Pažymime, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas.

Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktų, esminių pažeidimų nenustatyta.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Pareiškėjas teigia, kad valgant prie stalo neužteko vietos, todėl teko valgyti atšalusį maistą.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kiekvienoje kameroje yra stalai, sąlygos sėdėti prie stalo sudarytos – kamerose yra suolai bei kėdės, be to, daugelyje kamerų stalas pastatytas taip, kad juo būtų galima naudotis sėdint ant lovų. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose bei kitose patalpose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų, dėl to, esant poreikiui, būtų negalėjęs greitai išsikviesti pagalbos.

Atsakovas, vadovaujantis teismų praktika, atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose: pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika (pvz., 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą. Tai atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (pvz., 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018).

Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam būtų reikėję skubiai išsikviesti pareigūną, tačiau būtų nepavykę to padaryti.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Pareiškėjas nurodo tai, kad šiukšlių konteineriai buvo per arti gyvenamųjų patalpų, iš jų sklido smarvė. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl po langais esančių konteinerių visiškai nepagrįsti, konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, tai yra, atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

Pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

2019-04-01 bendradarbiavimo sutartis, sudaryta su UAB „Šiaulių skalbykla“, nutraukta, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymas Nr. 1/01-162 nuo 2019-04-09 pripažintas netekusiu galios, tačiau, pagal susiklosčiusią praktiką, nemokių kalinamų asmenų rūbai ir toliau buvo skalbiami pagal nusistovėjusią tvarką.

Informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede nustatytomis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose.

Be to, nurodo ir tai, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę per tris mėnesius, o nuteistieji, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, per šešis mėnesius turi teisę gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pabrėžia, kad suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjui. Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipia dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba, tačiau pareiškėjas nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus siekiant jį apginti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam neužtekdavo tualetinio popieriaus. Nurodo, kad asmenys higienos priemonėmis aprūpinami vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 4 punktu numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g.), dantų pasta (75 ml.), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml.)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (suvestinė redakcija nuo 2017-08-31 iki 2020-01-10). Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Nurodo, kad pirmą kartą atvykus į ŠTI, pareiškėjas higienos priemones turėjo, todėl jos jam neišduotos. Jokių skundų dėl to pareiškėjas nereiškė, o apie gautą jam priklausantį inventorių bei neturėtas higienos priemones (dezodorantą) patvirtino savo parašu Asmeninėje sąskaitoje Nr. 220. Kitus kartus pareiškėjui esant nemokiam ir raštiškai kreipusis dėl higienos priemonių išdavimo tualetinis popierius buvo išduodamas 2017-05-18, 2017-06-232017-10-25, 2018-01-04, 2018-02-20, 2018-04-11, 2018-05-15. Jokių pastabų dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas neteikė.

Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose, kratų atlikimo patalpose šalta, vonelės daiktams susidėti nešvarios, šiose patalpose esantys san. mazgai neatitverti, sienų tinkas nelygus, grubus, ant sienų dulkės.

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (suvestinė redakcija nuo 2018-10-20) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Pažymi, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V-529 redakcija), VIII skyriaus nuostatomis, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (toliau – TLK).

Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinus, režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2010 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos).

Minėtose patalpose 2016 m. liepos – rugsėjo mėnesiais įrengti sanitariniai mazgai (Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 duomenys), jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (tai patvirtina pridedama nuotrauka), tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas LSP1 (TLK-1) bei LSP-5 (TLK-5).

Pažymi, kad skundų dėl šių patalpų nebuvo gauta, todėl jos nebuvo tikrintos, tačiau pridedami patikrinimo aktai Nr. PA.6-378 bei PA-378, iš kurių matyti, kad tikrinant kitas LSP (TLK) patalpas bei kratų patalpas pažeidimų nenustatyta. Kadangi patalpos tvarkomos bei prižiūrimos vienodai, galima konstatuoti, jog ir LSP-1, LSP-5 pažeidimų nebuvo.

Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse iki 2020-01-22 galiojo trumpalaikio laikymo kamerų apibrėžimas, nuo 2020-01-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms jose įtvirtintas laikino sulaikymo kamerų apibrėžimas, o HN 134:2015 vartojama sąvoka - laikino sulaikymo patalpa. Siekiant aiškumo atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose laikomų asmenų skaičių nurodomos trumpalaikio laikymo kameros (laikino sulaikymo kamerose), esančios gyvenamajame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose (laikino sulaikymo kamerose), esančiose administraciniame pastate ar gyvenamajame korpuse, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.

Kartu nurodo, kad minėtose patalpose, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2016-2017 metams bei 2018-2019 metams, valymas bei dezinfekcija pagal poreikį vykdoma kasdien.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo laikymas minėtose kamerose (patalpose) buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad kameros buvo baisios, o skunde nurodė, jog kamerose buvo blogas apšvietimas, ant kamerų sienų ir lubų buvo pelėsis, grybelis, nebuvo ventiliacijos, drėgna, žiemą šalta, o vasarą karšta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 117–121) nustatyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 24. Nustatyta, kad kameroje Nr. 24 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų (Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuojama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta – 200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 14). Oro temperatūra ir nustatytos santykinės oro drėgmės vertė kameroje Nr. 24 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Nustatyta, jog kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kameros Nr. 24 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-223 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., t. 1, b. l. 128–129) konstatuota, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas pašalintas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 25. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta, santykinės oro drėgmės vertė kameroje Nr. 25 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūros matavimo rezultatai kameroje Nr. 25 buvo nevertinami, nes matavimo metu minėtoje kameroje buvo praverti langai. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Ant kameros Nr. 25 lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Bendrojo naudojimo vietose esantys įrenginiai ir inventorius patikrinimo metu buvo švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. lapkričio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-328 (16.3.187. 6.12) (t. 1, b. l. 130–132) konstatuota, kad kameroje Nr. 18 dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 dydį – 200 lx. Kamerose Nr. 18 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas12), kitą kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ant kameros Nr. 18 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 133–135, 145-147) konstatuota, kad organizuojant ŠTI laikomų asmenų apgyvendinimą atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų.

Patikrinimo metu tikrintos gyvenamos kameros Nr. 45 patalpos tvarkingos.

Išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5666 (t. 1, b. l. 138–139, patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 28 d.) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 28 nustatyta oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI tikrintose kameroje galimybė išvėdinti patalpas per langus sudaryta, tai pripažino skunde ir pats pareiškėjas.

Pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus: 2015-03-13 Nr. EP-84, 2015-04-22 Nr. EP-153, 2015-05-18 Nr. EP-201, 2015-06-26 Nr. EP-289 ir kt. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje net nebuvo, nes iš pareiškėjo apibrėžtų skundo ribų ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29–46) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24. Pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nustatė ne tik visiškai kitas aplinkybes, bet galioja ir kita Lietuvos higienos norma.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška norma, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais įtvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nurodytoje higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP (TLK) patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandas, laikyti).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad kratos patalpa administracinio pastato I aukšte ir joje esantis inventorius (vonelės ir kt.) švarūs. Kratos patalpa rūsyje netikrinta, nes patikrinimo metu buvo užimta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 126–127) konstatuota, kad patikrinimo metu patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 148–150) konstatuota, kad patikrinimo metu patikrintos kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 63–67) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016-2017 m. (t. 1, b. l. 68–76).

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde itin daug dėmesio skyrė ir citavo Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus: 2015-03-13 Nr. EP-84, 2015-04-22 Nr. EP-153, 2015-05-18 Nr. EP-201, 2015-06-26 Nr. EP-289 (dėl laikimo atvykimo, karantino, laikino sulaikymo, kratų patalpų, dušo patalpų (t. 1, b. l. 8, 9) ir kt. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpas ir surašė paminėtus patikrinimo aktus, pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje net nebuvo, nes iš pareiškėjo apibrėžtų skuno ribų ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 „Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29–46) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24. Pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nustatė ne tik visiškai kitas aplinkybes, bet galioja ir kita Lietuvos higienos norma, t. y. pareiškėjas visą savo skundą grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir galiojo (su vėlesniais pakeitimais) visą pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose kamerose, karantino, kratos atlikimo, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, duše nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, todėl kiekvieną kartą teko daužyti į duris.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 55-58) matyti, kad kamerose Nr. 25, 43, 30, 24, 41, 45, 62, 26, 63, 47, 31 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,16 m. iki 2,32 m., kamerose Nr. 97, 54, 64, 18, 67, 65, 57, 28, 17, 3, 19 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,70 m. iki 2,40 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 174-170) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 25) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 3, 17, 18, 19, 25, 28, 31, 56, 97) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 174-185), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikinojo sulaikymo, karantino patalpose gamtinius reikalus atlikdavo vietoje, kurioje nebuvo jokių atitvarų ir jį matydavo aplinkiniai kaliniai ir pareigūnai per duryse esančias stebėjimo akutes. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-02-01 pažymos Nr. 60-2759 ,,Dėl S. L.“ (t. 1, b. l. 29-46) matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, būdavo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3). Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 ,,Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 77-80) matyti, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kamerose atliktas remontas – sienų, lubų, grotų dažymas, san. mazgų atitvarų gamyba ir montavimas. Sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu (LSP (TLK) – 1, LSP (TLK) – 3) patalpose. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše ne rečiau kaip kartą savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 1, b. l. 122–125) konstatuota, kad patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (t. 1, b. l. 142–144, patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėjo teisę vieną valandą pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, ne visur įrengti suoliukai, kiemeliuose buvo šiukšlių, jie nebuvo periodiškai valomi, laistomi.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ tvarką, suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore per dieną (t. 1, b. l. 95). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 patvirtintos tvarkos 1.1 punktą, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien (t. 1, b. l. 96), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 97), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 ir 43 punktus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo arba buvo neefektyvi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 1, b. l. 117–121) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo. Kaip matyti iš atsakovės atstovo atsiliemo, šiukšlių konteineriai laikomi atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas, šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas, skanus, maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, trūko apie 798 kcal.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-01-27 pažymos Nr. 61-265 (t. 1, b. l. 187) matyti, kad pareiškėjas S. L. laikotarpiu nuo 2017-02-17 iki 2019-04-24 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.