Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-30 · Civilinė byla Nr. e2S-933-1092/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
e2S-933-1092/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01455-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-933-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01455-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės J. P. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu priteisė iš atsakovės J. P. (toliau – ir atsakovė) 24 617,70 Eur negrąžintą paskolą, 6 226,63 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1 569,95 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. A. (toliau – ir ieškovas). Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

2. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimu priteistą 32 414,28 Eur sumą 24 mėn. laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, arba atidėti 32 414,28 Eur sumokėjimą 12 mėn. terminui. Nurodė, kad ji neturi galimybės šios sumos sumokėti ieškovui iš karto. Atsakovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tačiau nuo 2020 m. lapkričio 6 d. dėl šalyje paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos yra prastovose, todėl gauna tik valstybės nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, o šios pajamos yra per mažos dengti šią skolą.

Atsiliepimas

3. Ieškovas R. A. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriuo prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad aplinkybė dėl karantino yra išnykusi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie prastovos eigą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės darbo inspekcijos interneto puslapyje skelbiamame įmonių, paskelbusių prastovas, sąraše UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nurodyta. Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prastova paskelbta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šilutėje valdo restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš šio restorano paskyros „Facebook“ platformoje, minėtas restoranas veikia: siūlo dienos pietus, kviečia klientus vakarieniauti. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra prastovose, taigi atitinkamai ir atsakovė, kuri yra bendrovės vadovė, neabejotinai dirba ir gauna darbo užmokestį. Be to, atsakovė nutyli, kad ji turi daug kito turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovės J. P. prašymą atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbtas karantino režimas šalyje jau yra pasibaigęs (galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val.), todėl išnyko aplinkybės, dėl kurių atsakovė buvo dalinėse prastovose. Atsakovė nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad šiuo metu jos turtinė padėtis neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, o šiuo metu byloje esantys duomenys apie atsakovės turtinę padėtį teismui leido daryti priešingą išvadą (atsakovei priklauso net 15 nekilnojamojo turto vienetų), jog ji neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad nėra pajėgi sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos ieškovui. Teismas taip pat nenustatė jokių ypač svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą.

4.2. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra tik išimtiniais atvejais taikytinas institutas, teismas konstatavo, jog šioje situacijoje sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo taikyti nėra pagrindo, todėl atsakovės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį ir tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Atsakovė iš tiesų neturi pakankamai lėšų tuoj pat sumokėti ieškovui daugiau kaip 30 000 Eur sumą. Nekilnojamasis turtas, kuris yra apsunkintas įvairiais apribojimais, savaime nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

5.2. Prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo bent jau dalinio tenkinimo atveju niekaip nebūtų pažeistos ieškovo teisės ir šalių teisėtų interesų pusiausvyra, nes priteistus pinigus ieškovas perdavė atsakovei dar 2013–2014 metais ir iki pat 2020 metų nė karto nereikalavo šių pinigų grąžinti. Taigi pats ieškovas nerodė jokios iniciatyvos 6–7 metus grąžinti jam atsakovei perduotus pinigus, jų nereikalavo. Todėl jau priteistų piniginių lėšų išieškojimą atidėjus dar 1 metams, tai nesudarytų esminio skirtumo, lyginant su tuo laiku, kuris praėjo nuo pinigų atsakovei perdavimo.

5.3. Tikėtina, kad dalis išieškotinos sumos bus priteista atsakovei J. P. iš ieškovo R. A., nes Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-624-1092/2021, kurioje J. P. yra pareiškusi ieškinį R. A.. Todėl atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, ateityje galbūt būtų galimas tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas.

Atsiliepimas

6. Ieškovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį nepakeistą ir skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant ieškovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji iš tiesų neturi pakankamai lėšų sumokėti ieškovui priteistą sumą. Atsakovė nutyli aplinkybes, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalies akcijų savininkė ir jai priklauso daug nekilnojamojo turto. Atsakovė taip pat turi finansinių galimybių bylinėtis teismuose, dažniausia atstovaujama advokato.

6.2. Vien dėl skolininko niekuo nepagrįsto įgeidžio nemokėti skolos negali būti paneigtas teismo sprendimo vykdytinumo principas.

6.3. Tai, kad Atsakovė inicijuoja aiškiai nepagrįstus ieškinius, negali būti pagrindas jau įsiteisėjusių teismo sprendimo vykdymui.

Šalies argumentai

6.4. Atsakovė pateikė aiškiai nepagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, o teismui priėmus nutartį, pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Taigi atsakovė, piktnaudžiaudama procesu, siekia nutolinti teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, taip sunkindama ieškovo galimybes išieškoti priteistą sumą iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išdėstyti arba atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pagrindų išdėstyti arba atidėti teismo sprendimo įvykdymą

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išdėstyti arba atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, ir nenustatęs jokių ypač svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą. Atsakovė nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydama, kad ji iš tiesų neturi pakankamai lėšų iš karto sumokėti ieškovui priteistą sumą, pats ieškovas ilgą laiką nerodė iniciatyvos atgauti pinigus, todėl, atsakovės įsitikinimu, jau priteistų piniginių lėšų išieškojimą atidėjus dar 1 metams, nebūtų esminio skirtumo. Atsakovė taip pat pažymi, kad tikėtina, jog dalis išieškotinos sumos bus priteista atsakovei iš ieškovo, nes Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-624-1092/2021, kurioje J. P. yra pareiškusi ieškinį R. A.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

10. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

11. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad teismas, nuspręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas tam tikru momentu neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, paprastai nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą, ypač tais atvejais, kai skolininkas turi kito likvidaus turto, kurį realizavęs galėtų atsiskaityti su išieškotoju.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovė neįrodė savo sunkios turtinės padėties, dėl ko būtų nepajėgi sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos ieškovui. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos sunkią finansinę būklę (išrašų iš atsakovės banko sąskaitų ar kitų kredito įstaigų, aktualių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinius, gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo suvaržymus, bankų ar kitų kredito įstaigų atsisakymus suteikti jai paskolą, aktualių duomenų apie sutuoktinio turtinę padėtį ir gaunamas pajamas ir pan.), ar neigiamus padarinius, kurie galėtų atsirasti, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų nedelsiant pradėtas vykdyti. Taigi atsakovė neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo poreikį. Vien atsakovės deklaratyvus teiginys, jog ji iš tiesų neturi pakankamai lėšų tuoj pat sumokėti ieškovui įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos sumos, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, kad ieškovas dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo priteistų pinigų perdavimo atsakovei, kad dalis išieškotinos sumos gali būti prisiteista atsakovei iš ieškovo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-624-1092/2021, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo. Šios aplinkybės nėra susijusios su atsakovės galimybėmis sumokėti priteistą sumą ar su padariniais, kurie galėtų kilti, jei priteista suma būtų priverstinai išieškota. Sprendimo vykdymo atidėjimas arba išdėstymas aptariamais pagrindais būtų iš esmės nesuderinamas su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principu.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė išdėstyti arba atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atsakovės atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo

17. Ieškovas R. A. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant ieškovui. Nurodo, kad atsakovė pateikė aiškiai nepagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, o teismui priėmus nutartį, pateikė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Tokiu būdu atsakovė, piktnaudžiaudama procesu, siekia nutolinti teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, taip apsunkindama ieškovo galimybes išieškoti priteistą sumą iš atsakovės. Tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

18. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ši teisė įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Dėl to pasinaudojimas šia teise net ir tais atvejais, kai reikalavimas netenkinamas, savaime negali būti traktuojamas kaip netinkamas šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, reiškia pakartotinius ieškinius, kai ginčas jau yra išspręstas, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).

19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo ir atskirasis skundas yra atmesti, tai šiuo atveju nesudaro pagrindo atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teismo manymu, atsakovė tiesiog klaidingai manė, kad pagal jos nurodomus argumentus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstytas arba atidėtas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė šiuo atveju padarė tokį sunkų procesinį teisės pažeidimą, už kurį būtų galima skirti baudą.

21. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis