Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. P. gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nužudė V. B., o būtent:

2019 metais, laikotarpiu nuo gruodžio 19 d. 21.30 val. iki gruodžio 20 d. 00.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Pa., taip pat ir su T. R., kuris nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus), tarpusavio konflikto su V. B. metu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, kėde, sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiam V. B., tuo bendrais veiksmais padarė poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse ir kairėje blauzdoje, kraujosruvas abiejų žastų, dešinio dilbio, nugaros, pilvo ir kairės blauzdos raumenyse, taip pat muštinę žaizdą kairiame momenyje, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkininiuose raumenyse, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų žandų raumenyse, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, ko pasėkoje nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, komplikavusis galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, V. B. įvykio vietoje mirė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka M. P. laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis apylinkės teismo ir apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis M. P. ir gynėjas advokatas Vytautas Aliuškevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria M. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą kaltinamajam M. P. buvo skirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, kuris nebuvo susipažinęs su byla ir negalėjo teismui suteikti visos informacijos. Tačiau į šį teismo posėdį nebuvo kviečiamas advokatas Vytautas Aliuškevičius, gynęs kaltinamąjį M. P. pagal susitarimą ikiteisminio tyrimo metu.

4.2. Teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu M. P. davė išsamius parodymus, jog įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus A. M. sodyboje ir konflikto metu delnu du kartus sudavė per veidą V. B., po to toliau buvo girtaujama ir apie 22 val. išvyko iš sodybos, V. B. liko sodyboje. Tvirtinama, kad kaltinamasis V. B. nenužudė, jo lavono nepaslėpė ir nepadėjo slėpti. Kaltinamasis M. P. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

4.3. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Visų pirma, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad M. P. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, kadangi pateikti dokumentai patvirtina, kad M. P. iki sulaikymo buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Be to, pratęsiant suėmimo terminą nebuvo atsižvelgta į tai, kad M. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbo statybose, darbais ūkyje padėjo savo tetai, su kuria gyvena nuo pat vaikystės, aplinkinių yra charakterizuojamas teigiamai, teistas už nesunkų nusikaltimą, bausmę atlikęs.

4.4. Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. P. taikytinos kitos kardomosios priemonės – namų areštas, dokumentų paėmimas ar intensyvi priežiūra taip pat išsklaidytų abejones, jog kaltinamasis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo, trukdys procesui, darys įtaką liudytojams arba sunaikins daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ar nagrinėti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. P. kaip nors paveiks tyrimo eigą.

4.5. Be to, kitiems kaltinamiesiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nors A. M. daug kartų teistas, nedirbo ir nedirba, nepaisant to jam ir M. Pa. taikyta kardomoji priemonė – namų areštas. Šiuo metu M. P. jau suimtas devynis mėnesius, Kauno tardymo izoliatoriuje buvo paskatintas. Tvirtinama, kad būdamas laisvėje M. P. atvyks į teismą bei vykdys visus jam skirtus įpareigojimus.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo M. P. gynėjas advokatas Vytautas Aliuškevičius prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus kaltinamojo M. P. ir jo gynėjo skundą bei įvertinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daryta išvada, kad Kauno apygardos teismas, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam M. P. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę. Pažymėtina, kad kaltinamajam M. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl nutartyje nepasisakoma dėl skundo argumentų, susijusių su galimu trukdymu procesui, įtakojant liudytojų parodymus ar sunaikinant kitus įrodymus.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties M. P., kitų kaltinamųjų M. Pa., A. M. apklausų protokoluose, įtariamojo T. R. apklausos protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje bylos medžiagoje.

8. M. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą sankcijoje numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). M. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už kaltinamajam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, bet nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, buvo atsižvelgta ne vien į šias aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, apygardos teismas įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo. Nors M. P. iki sulaikymo turėjo gyvenamąją vietą, bet vien tai kitų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo M. P. socialinių ryšių vertinti kaip pakankamų paneigti teismo išvadą, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. M. P. yra išsituokęs, oficialiai nedirbo, kaip galima suprasti iš skundo, dirbo pavienius darbus. Kaip matyti iš kartu su skundu pateiktos Darbo ieškančio asmens atmintinės, M. P. galimo nusikaltimo padarymo metu nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, joje registravosi tik po galimai padaryto nusikaltimo. Šis skundžiamos nutarties netikslumas nesudaro pagrindo prieiti prie priešingos išvados dėl kaltinamojo socialinių ryšių nei skundžiamoje nutartyje. Be to, M. P. anksčiau yra teistas. Taigi, įvertinus ne tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas bei baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, M. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10. M. P. šiuo metu yra suimtas beveik 9 mėnesius. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat tokios suėmimo taikymo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. P. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo M. P. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (dokumentų paėmimą, namų areštą, intensyvią priežiūrą), kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kiekvieno asmens atžvilgiu priima individualų sprendimą, todėl skunde akcentuojamas kitų kaltinamųjų atžvilgiu švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas savaime nepaneigia suėmimo M. P. taikymo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo M. P. keisti suėmimą kitomis kardomosiomis priemonėmis.

12. Skunde akcentuojama ir tai, kad apygardos teisme kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas nedalyvaujant pagal susitarimą kaltinamąjį M. P. ginančiam advokatui Vytautui Aliuškevičiui, o kaltinamojo interesus atstovaujant teismo paskirtam gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui.

13. Kaltinamasis, įtariamasis, nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją (BPK 50 straipsnio 2 dalis). Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenų matyti, kad M. P. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas V. Aliuškevičius, jis, kaip kaltinamąjį M. P. ginantis gynėjas, buvo nurodytas ir kaltinamajame akte, perduodant baudžiamąją bylą nagrinėjimui Kauno apygardos teismui (t. 6, b. l. 23). Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. 9.15 val. posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam M. P., tačiau iš tiesų byloje nėra duomenų, kad jo pasirinktam gynėjui V. Aliuškevičiui apie šio teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys rodo tik tai, kad teismas, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės M. P., jį ginti paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą gynėją T. L. Petkauską (skundo nagrinėjimo medžiaga, l. 37-38). Kaltinamasis M. P. sutiko, kad šis advokatas jį gintų, nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės, tačiau nurodė, jog yra sudaręs susitarimą su advokatu V. Aliuškevičiumi, kuris gins jį kituose teismo posėdžiuose. Iš aptartų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai neužtikrino kaltinamojo teisės į gynybą, t. y. jo teisės pasirinkti gynėją.

14. Kita vertus, netgi pripažinus kaltinamojo teisių į gynybą pažeidimą, teisėjų kolegija mano, kad dėl to nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstąją nutartį ir M. P. paleisti iš suėmimo. Byloje nustatyta, kad, sprendžiant kardomosios priemonės - suėmimo klausimą, M. P. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas T. L. Petkauskas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo gynėjo V. Aliuškevičiaus argumentus, kad advokatas T. L. Petkauskas nebuvo pasiruošęs teismo posėdžiui, nesusipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Iš Kauno apygardos teismui pateikto advokato T. L. Petkausko advokato orderio Nr.776022 matyti, kad jis išrašytas 2020 m. rugpjūčio 31 d. (skundo nagrinėjimo medžiaga, l. 36). Iš šio gynėjo kalbos 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu matyti, kad gynėjo išsakyti argumentai neprieštaravo kaltinamojo interesams. Todėl daryti išvadą, kad kardomosios priemonės - suėmimo M. P. klausimas buvo išnagrinėtas gynėjui nedalyvaujant arba paskirtas gynėjas nepasiruošęs gynybai, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartą M. P. teisių pažeidimą galima pašalinti ir jis pašalinamas, skundą nagrinėjančiam teismui išnagrinėjus jo pasirinkto gynėjo skundą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąją priemone baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad apskųstąją nutartį priėmęs teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, nėra saistomas priimtos nutarties. Tiek pats teismas savo iniciatyva, tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, turi teisę ir gali iš naujo spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo, netgi nepasibaigus jau pratęstam suėmimo terminui. Konkrečiu atveju, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apskųstosios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas turi teisę dar kartą apsvarstyti šį klausimą, dalyvaujant gynėjui V. Aliuškevičiui. Tuo tarpu advokatas V. Aliuškevičius turi teisę ne tik apskųsti jau anksčiau priimtą teismo nutartį, bet ir pats pateikti prašymą dėl kardomosios priemonės jo ginamajam pakeitimo ar panaikinimo tos pačios pirmosios instancijos teismui. Tokį gynėjo prašymą pirmosios instancijos teismas privalės išnagrinėti, dėl jo priimti nutartį, o ši pirmosios instancijos teismo nutartis galės būti apskųsta aukštesniajam teismui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamos nutarties kaltinamojo ir jo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. P. gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam M. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.