- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-28
- Bylos Nr.
- 1-90-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00596-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- D. B., G. B.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius, Danius Svirinavičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,
sekretoriaujant Dianai Vorvul- Krištapaitienei, Audronei Stulginskaitei Puidienei,
dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,
nukentėjusiesiems D. B. ir G. B.,
kaltinamajam M. P. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
M. P. (toliau ir M. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-05-11 Radviliškio r. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, kuri teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą, bausmę atliko 2016-08-03; 2016-09-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Teismo nutartimi panaikintas BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti bausmę. 2017-12-08 paleistas iš įkalinimo vietos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje bei
M. P. (toliau ir M. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, dirba pagal individualios veiklos liudijimą gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir
teismas, išnagrinėjęs bylą
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
M. P. ir M. P. 2019 m., laikotarpiu nuo gruodžio 19 d. 21 val. 30 min. iki gruodžio 20 d. 00 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su asmeniu, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tarpusavio konflikto su V. B. metu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, lango rėmu, taburete sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiam V. B., tuo bendrais veiksmais padarė poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse ir kairėje blauzdoje, kraujosruvas abiejų žastų, dešinio dilbio, nugaros, pilvo ir kairės blauzdos raumenyse, taip pat muštinę žaizdą kairiame momenyje, kraujosruvas kaktos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkininiuose raumenyse, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų žandų raumenyse, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, ko pasekoje nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu, komplikavusis galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu, V. B. įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė V. B..
II. Įrodymai
Kaltinamasis M. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną ir vakarą jis buvo pas pažįstamą A. M. (toliau ir A. M.) namuose. Kartu su juo buvo V. B. ir T. R. (toliau ir T. R.). Visi jie gėrė alkoholinius gėrimus. Paskui atvažiavo M. P., kuris kažkiek laiko pabuvo ir abu atsisveikinę su A. M., V. B. ir T. R. išvyko pas draugę B.. Nurodė, kad V. B. jis pažinojo senai nuo mokyklos laikų, žinojo, kad jis yra silpnesnio proto, nepajėgė kartu su kitais vaikais mokytis mokykloje, todėl mokėsi kažkur kitur. T. R. tą vakarą matė pirmą kartą, o A. M. pažinojo apie dvejus metus iki įvykio. Begeriant alų V. B. pradėjo mėtyti į krosnį garsinius šovinius, fejerverkus, o T. R. jam to daryti neleido, dėl to tarp jo, V. B. ir T. R. kilo konfliktas. V. B. kabinėjosi, pradėjo vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, todėl jis vieną kartą sudavė V. B., nes stipriai jį sunervavo. O paskui, paėmė lango rėmą, ir juo sudavė V. B. per galvą, taip tą lango rėmą užmovė V. B. ant galvos. T. R. padėjo lango rėmą atsargiai nuimti, kad nesusipjaustytų. Beimdamas lango rėmą, jis įsibrėžė sau į pirštą, pradėjo tekėti kraujas. V. B. tuo metu nesusižalojo, tik kairėje pusėje buvo muštinė žaizda, matėsi guzas, todėl pasakė T. R., kad į tą vietą smūgių neduotų, nes pasekmės gali būti. Paskui vakare, atvažiavo M. P., tik atėjęs pasakė, kad važiuosime kitur, jis sutiko ir išgėrę apie pusę butelio degtinės, likusią palikę, išėjo į lauką ir daugiau nieko nematė kas ten vyko. Su M. P. nuvažiavo pas B. B., kur jis praleido dvi paras. T. R. sudavė 4-5 kartus rankomis ir kojomis V. B. į galvą, po suduotų smūgių V. B. bėgo kraujas iš nosies ir iš po akies. Jis sudavė du kartus V. B., vieną kartą delnu per dešinį skruostą ir lango rėmu vieną kartą per galvą. A. M. ir vėliau atvažiavęs M. P., V. B. nemušė. M. P. matant V. B. niekas nemušė. Mano, kad V. B. nužudė T. R., po to kai jis su M. P. išvažiavo pas B..
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti M. P. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Jis buvo nurodęs nuo 2019 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienio, jis kartu su savo buvusiu klasioku V. B. ir pažįstamu A. M. gėrė alų pas A. M. namuose, (duomenys neskelbtini). Išgėrė apie tris „bambalius“ alaus. Jis liko nakvoti pas A. M., o V. B. naktį buvo išėjęs ir grįžo paryčiais. Gruodžio 20 d., ryte apie 10 val. jis kartu su V. B. atsikėlė ir pėsčiomis nuėjo iki Garliavos, kur pirko alaus. A. M. taip pat buvo Garliavoje, bet jis važiavo autobusu. Iš Garliavos grįžo apie 11.30 val. Eidami iš Garliavos sutiko T. R., kuris paklausinėjo kur jie eina, pasakė, kad gerti alaus pas A. M. ir jis kartu prisijungė. Pas A. M. namuose jau gėrė keturiese. Apie 20 ar 21 val. įvyko ginčas. Susiginčijo T. R. ir V. B.. Ko jie ginčijosi negali pasakyti, bet jie susipyko ir pradėjo muštis. Pirmas sudavė T. R. V. B. su kumščiu į galvą, kiek kartų tiksliai negali pasakyti, bet sudavė ne vieną, o keletą kartų. T. R. kumščiu V. B. sudavė į galvos kairę pusę. Tuo metu V. B. sėdėjo fotelyje, o T. R. suduodamas smūgius buvo atsistojęs priešais V. B.. Po šių smūgių V. B. jam kažką pasakė, lyg pasiuntė jį pavartodamas necenzūrinius žodžius. Jis supyko ir praeidamas pro V. B., kuris tuo metu jau stovėjo, sudavė jam delnu į veidą du kartus. V. B. nenugriuvo, bet gynėsi stumdamas jį rankomis. Jis išėjo į lauką, o grįžo po 5-10 minučių ir pamatė, kad T. R. vėl muša V. B.. V. B. buvo nugriuvęs ant grindų, o T. R. jį spardė į įvairias kūno vietas bei sudavė kumščiais į veidą keletą kartų. Jis pakėlė V. B. sakydamas T. R., kad šis liautųsi jį mušęs. Kad V. B. muštų A. M. jis nematė. Nuo suduotų smūgių V. B. nekraujavo, jis kartu toliau gėrė ir sėdėjo prie stalo. Po to vėl visi sėdėjo ir gėrė. Begeriant jam į mobilų telefoną paskambino pažįstamas M. P. ir susitarė, kad jis taip pat atvažiuos pas A. M.. Dar telefonu M. P. jis pasakė, kad čia pas A. M. T. R. muša V. B.. Kol atvažiavo M. P. V. B. daugiau niekas nemušė. M. P. atvažiavo taksi automobiliu apie 22 val. Tuo pačiu taksi jis ir M. P. nuvažiavo į degalinę prie Mastaičių k., nusipirko valgyti. Iš degalinės važiavo pas jo pažįstamą B. B., pas kurią namuose jis buvo dvi paras. Kitą dieną, ryte M. P. paskambino A. M., paklausė kur yra V. B.. A. M. jam pasakė, kad V. B. išbėgo pro duris kaip zuikis ir pas jį V. B. nėra. Kai M. P. kalbėjo su A. M. jis buvo šalia, todėl girdėjo jų pokalbį. Kodėl M. P. nusprendė skambinti A. M. ir klausti apie V. B. jis tiksliai nežino, bet paprastai jis ir M. P. būdavo kartu su V. B. ir kartu gerdavo. Pačiam V. B. neskambino, nes žinojo, kad V. B. išeidamas gerti savo telefoną palikdavo namuose ir jam negalėdavo prisiskambinti. Kadangi A. M. pasakė, kad V. B. išėjo iš jo namų, todėl jis ir M. P. jo ieškojo per draugus, bet nerado. Apie tai, kad V. B. nužudytas ir užkastas jis sužinojo tik kai pareigūnai jį sulaikė ir pranešė dėl ko yra sulaikomas. Jis tvirtina, kad V. B. jis sudavė delnu į veidą du kartus, matė, kad V. B. smūgius rankomis ir kojomis sudavė T. R.. Tuo metu M. P. A. M. namuose dar nebuvo. Kad A. M. suduotų smūgius V. B. jis nematė. A. M. sėdėjo tame pačiame kambaryje prie stalo. Jokio lango su stiklu V. B. jis „neužmovė“, taburetėmis V. B. gal ir sudavė. Patikslina, kad praeidamas pro stovintį kambaryje V. B. (tuo metu jis jau ėjo iš A. M., nes jo laukė M. P.) jis paėmęs taburetę smogė ja V. B. į nugarą ir taburetė sulūžo. Kita taburete jis V. B. nesmogė. Dar patikslina, kad išeidamas iš A. M. namų su M. P. jis dar išdaužė lango stiklą. Išdaužė, nes užkliuvo eidamas, netyčia, mano, kad langas buvo atremtas į sieną. Suduodamas smūgius V. B. jis jo nužudyti neketino, tiesiog jie susiginčijo ir susipyko, todėl jam ir sudavė smūgius. Būtent išeidamas ir sudavė V. B. taburete į nugarą (b.t. 6 b.l. 10-12). Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad šie parodymai nėra teisingi, nes jis ne taburete sudavė, o lango rėmu sudavė V. B. per galvą.
Kaltinamasis M. P. dėl inkriminuotos veikos, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną grįžęs po darbo, vakare paskambino B. B. ir susitarė vakare su ja susitikti. Išsikvietė taksi ir tuomet paskambino M. P., bei pasiūlė užsukti pas A. M.. Užsuko, dar ant kelio jį pasitiko M. P., neturėjo rūkyti, tai su tuo pačiu taksi nuvažiavo nusipirkti alkoholio, alaus ir rūkyti. Taksistas parvežė juos atgal pas A. M.. Įėję į kambarį, jame rado T. R., A. M. ir V. B., matė paraudusią V. B. akį. Atsigėrė alkoholio, prasidėjo kalbos dėl kažkokių merginų, prasidėjo konfliktas. V. B. su M. P. apsistumdė. M. P. sudavė kelis smūgius V. B. per veidą. Praėjo kažkiek laiko ir tada pradėjo kabinėtis prie V. B., T. R.. Dar praėjo kažkiek laiko, išgirdo garsą ir pamatė M. P. su lango stiklu, kaip jis pats sakė, kad trenkė V. B.. V. B. nuo smūgių kraujavo, buvo nuėjęs nusiprausti. Kai V. B. ėjo praustis, dar paklausė, ką jis čia daro, pasiūlė jam eiti namo. Jis atsakė, kad grįš kai išsipagirios. Grįžęs po nusiprausimo atsisėdo, sąmonės praradęs nebuvo. Kadangi buvo susitaręs su B. B., kad važiuos pas ją, jis išsikvietė taksi, ir apie 11 vakaro su M. P. išvažiavo. Jis V. B. su rankos delnu sudavė vieną kartą per veidą dėl to, kad jis merginoms buvo pasakęs necenzūrinį žodį, tokį kaip „lochas“ ar „dūchas“. Prieš suduodant, tai yra po darbo buvo išgėręs skardinę alaus. Pas A. M. išgėrė du ar tris stikliukus degtinės. T. R. irgi mušė V. B. kumščiais į galvą, į veido sritį. Sudavė kelis smūgius ir vėl apsiramino, parūkė, V. B. nusiprausė, grįžo į kambarį ir sėdint ant sofos išgirdo kaip dūžta stiklai. Atsisukęs pamatė, kad M. P. su langu buvo prie V. B.. Tuo metu, kai buvo suduotas smūgis stiklu, jis buvo kambaryje. Kai jis atvažiavo pas A. M. praėjo gal kokios 5 ar 10 minučių, tada iš karto prasidėjo „kaip tu pavadinai M. P. toms kažkokioms merginoms“. Jis sudavė jau po to, kai smūgius V. B. buvo sudavęs M. P.. V. B. jo vis įkyriai atsiprašinėjo „atsiprašau, atsiprašau“ todėl jis ir sudavė delnu. Po smūgio stiklu, jam matant, smurto daugiau niekas nevartojo. Tą vakarą M. P. buvo kitoks nei jį pažinojo, jis buvo girtas ir įsiutęs, tai yra neadekvatus. M. P. elgesys pasireiškė daužymu kirviu į stalą, dar tuo, kad sudavė V. B. kelis smūgius. Nematė, kad A. M. V. B. būtų sudavęs smūgius.
Iš pagarsintų M. P. parodymų duotų iš karto po sulaikymo matyti, kad jis buvo nurodęs jog tarp M. P. ir V. B. įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokių merginų, t. y., M. P. supyko ant V. B., kad jis kažką negražaus ant M. P. pasakė kažkokiai merginai, t. y., V. B. merginai sakė, kad M. P. lopas. Dėl to jie susikivirčijo žodžiu, o netrukus M. P. nemažiau kaip 3-4 kartus rankos kumščiu trenkė V. B. į veido, galvos sritį. Sudavęs smūgius, M. P. liepė V. B. jo atsiprašyti. V. B., bijodamas M. P. atsiprašė. Tada M. P. liepė V. B. atsiprašyti už kažką ir jo. V. B. priėjo prie jo ir atsiprašė. Tada jis V. B. dešinės rankos kumščiu vieną kartą, stipriai trenkė į veido sritį, ties nosimi. Jis juokais jam pasakė, kad atleidžia ir nekreiptų dėmesio, nes realiai jam nebuvo už ką jo atsiprašyti, jie nebuvo susipykę, bendravo draugiškai. Tada V. B. pasėdėjo ir M. P. jam pasakė, kad eitų nusiprausti, nes jo veidas buvo kruvinas. Praėjus kažkiek laiko T. R. pradėjo žodžiais kibti prie V. B., kažką priekaištauti dėl to, kad kažką jis buvo prikalbėjęs toms merginoms. Tada T. R. rankos kumščiu V. B. sudavė apie 3-4 smūgius į galvos sritį. Tada nuo lovos atsikėlė M. P. ir lyg koja gal du kartus spyrė V. B. į galvos sritį, tačiau tiksliai nematė kur pataikė. Tada M. P. paėmė kambaryje padėtą išimtą lango rėmą su stiklu ir priėjęs prie V. B., trenkė juo jam per galvą. Nuo smūgio išdužo stiklai, o V. B. pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Tada V. B. lyg saugodamasis, gindamasis prisėdo ant grindų prie fotelio, gynybiškai iškėlė savo rankas. Kai V. B. pajuto, kad jam iš galvos bėga kraujas - tai vėl nuėjo nusiprausti. Jis telefonu vėl kvietė taksi, nes pamatęs kas čia vyksta, norėjo išvažiuoti. Nusiprausęs V. B. prašė, kad daugiau prie jo nelįstų, nemuštų. Prie jo V. B. nebuvo praradęs sąmonės, tačiau matė, kad jo galvoje, link pakaušio buvo maždaug 3 cm. žaizda, iš kurios bėgo kraujas. Taip pat dar nori paminėti, kad M. P. buvo pasiėmęs kirvį ir juo daužė į stalą, liepdamas V. B. atsiprašyti. Tuo kirviu jis nei vienam nesudavė, nesužalojo, tik trankė stalą, tarsi norėdamas įbauginti. Po kurio tai laiko iš M. P. T. R. atėmė kirvį ir nunešė jį į virtuvę. Kelintą tiksliai valandą atvažiavo taksi, jis nepamena, bet turėjo būti iki 2019-12-19 24 val. Dėl to, kad V. B. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau yra įsitikinęs, kad jo nenužudė. Tą vakarą buvo girtas, todėl visų smulkmenų nepamena (b.t. 7 b.l. 20-22).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu iš pagarsintų kaltinamojo A. M. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam mirus) paaiškinimų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad 2019 metų gruodžio naktį iš 19 dienos į 20 pas jį namuose miegojo B. ir P.. Jis pirmas atsikėlė, dar V. B. buvo Garliavoje pėsčiomis išėjęs, parėjo pas jį į namus ir atidavė jo telefoną, nes buvo radęs G. ir iš jo paėmė. Užsikūrė krosnį, pasidarė arbatos, M. P. ir V. B. padarė kavos. Atsikėlė, jis vienas nuvažiavo į Garliavą, o jie atėjo pėsčiomis. Garliavoje jis sutiko T. R. prie kiosko kur pardavinėja alų. Už 10 minučių atėjo M. P. su V. B., visi užėjo į kioską, M. P. susipažino su T. R., nes nebuvo pažįstami, visi užėjo į kioską. Nusipirko apie 7-8 litrus alaus. Už kiosko užėjo ir nutarė, kad jis pirmas grįš autobusu, o jie visi trys ateis pėsčiomis. T. R., M. P., V. B. parėjo pas jį, už 15-20 min, parsinešė alų ir pradėjo gerti nusipirktą alų, tai buvo prieš pietus. Išgėrė alų, P. pradėjo ieškoti pinigų skambindamas savo telefonu draugams, susirado žmones, pas kuriuos gaus pinigų. M. P. pasakė, kad su V. B. eina iki Garliavos, nes atveš jam pinigų, o jam ir T. R. liepė laukti namuose. T. R. paskambino iš jo telefono P. pasakė, kad jam nupirktų arbatos pakelį sau kavos ir alaus nupirko gal kokius 5-6 litrus stipraus alaus. Jie iš Garliavos grįžo maždaug už dviejų valandų. Ėjo jų pasitikti iki plento, jie buvo nusipirkę petardų, valgyti. Pradėjo visi keturi valgyti, tai V. B., T. R., M. P. ir jis. Pasibaigus alui M. P. vėl pradėjo ieškoti iš kur gauti alaus, paskambino M. P., laukė kol jis atvažiuos. Belaukiant paskambino kažkokios merginos ir tos merginos pasakė, kad V. B. apkalbėjęs M. P., kad jį visaip išvadinęs ir truputi apkalbėjęs M. P.. M. P. griebė V. B., pradėjo jį mušti, griebė nuo fotelio ir iš kumščio jam trenkė į galvą, o iš kojos taikė į veidą ir šonus. Tuo metu atvažiavo M. P., M. P., toliau daužė klūpantį V. B.. Jis klūpėjo, dėl to, kad atsiprašinėjo M. P. už savo žodžius. T. R. taip pat mušė V. B., T. R. ėjo už M. P.. T. R. trenkė delnais du smūgius į galvą nukentėjusiajam. M. P. įėjo, atsinešė degtinės ir alaus, tik neatsimena kiek. M. P. atvažiavus M. P. jam pasakė, kad ir jis yra apkalbėtas. M. P. sudavė kumščiu du smūgius klūpinčiam V. B. į galvą. Pradėjo gerti, bet tuo metu vis tiek vyko muštynės, mušė M. P. V. B.. M. P. paėmė langą su rėmu dėjo V. B. per galvą su stiklais, stiklai sudužo, žmogus gulėjo, vartėsi, bandė atsistoti maldavo, kad jo nemuštų. Jam pradėjo stipriai bėgti kraujas iš galvos. M. P. toliau mušė su taburete trenkė per galvą, sulaužė dvi taburetes. Tokių smūgių buvo daug M. P. mušė taip, kad atrodė kaip psichiškai nesveikas nuo pykčio. M. P. iš koridoriaus atsinešė kirvį, nematė su kuo jis sulaužė stalą, kirviu jis sukapojo staltiesę. Girdėjo kirvio smūgius, tik nematė kur juos panaudojo. M. P. nebuvo prisėdęs, kada iškvietė taksi nematė. Nukentėjęs gulėjo ant kilimo. Jų laukė taksi ir išvažiavo pas mergas, paliko alų bei cigaretes jiems. M. P. ir M. P. išvažiavo, namuose liko V. B., T. R. ir jis, buvo tamsu apie 19 valandą, kai jie išvažiavo. M. P. mušė V. B. apie valandą laiko. Kai liko trise jis sėdėjo ant fotelio, kaip paliko nukentėjusįjį tai taip ir liko gulėti. Jis girdėjo kaip V. B. prašė telefono. Kokias 5 min prašė ir tada apstojo. Jie tuo metu su T. R. išgėrė alų ir degtinę. V. B. nustojo prašyti telefono, jis priėjo prie V. B., paėmė už rankos, patikrino pulsą ir pamatė, kad pulso nėra. O T. R. pulsą tikrino prie kaklo, pulso nebuvo. Pasakė T. R., kad miręs, nežinojo ką daryti. Jo T. R. paprašė pirštinių ir kastuvo. Jie išėjo į lauką ir nusprendė, kad reikia užkasti tvarte. Jis T. R. davė kastuvą ir pirštines ir parodė kur kasti. Ten yra tvartas yra kieme be stogo, be sienų. T. R. kasė, bet nieko neiškasė, nes buvo girtas. Jis buvo strese, nes už tokius nusikaltimus buvo teistas. Jis pasakė T. R., kad lavoną temptų į kambarį, paguldė prie lovos ant grindų. Grįžo į virtuvę ir pabaigė gerti alų ir degtinę. Susirinko tuščius apie 30 butelių butelius nuėjo pas kaimyną pasiskolino 10 eurų ir važiavo į Garliavą priduoti tarą ir nusipirkti alkoholio. Buvo apie 19 valanda. Pridavė tarą kioske nusipirko alaus, kokius 8 butelius stipriausio. Nuėjo į tą patį vagoną, kur buvo buvęs iš vakaro, pas N. išgerti nusipirktą alų. I prokuroro klausimus: Namo grįžo kitą kitos dienos 11 valandą ryto 12-21 dieną. Jis grįžo su draugu V., atidavė jam kaladę. Ir vėl nuvežė atgal į Garliavą. Jis į kambarį nebuvo užėjęs. Vėl grįžo namo. Pradarė duris nukentėjusysis gulėjo toje pačioje vietoje. Išgėrė vieną butelį alaus, ir nuėjo į kitą kambarį miegoti. Atsikėlė nežinojo ką daryti, jam buvo stresas. Paėmė nuo savo lovos lovatiesę ant jos užvertė lavoną ir nutempė iš namo į kiemą prie malkinės užkasti. Kai duobę kasė lavonas buvo atitemptas už malkinės. Iškasė apie 1 metro gylio duobę ir nutempė lavoną su lovatiese į tą duobę ir užkasė. Iš 12-31 i 01-01 naktį apie 4 valandą M. P. daužė su kumščiu jam į langą ir reikalavo atidaryti. Jis jį įsileido, M. P. buvo atsivedęs didelį šunį. Jis buvo girtas, keistas, atsinešė cigarečių, atėjo į virtuvę ir klausė ar V. B. tikrai išbėgo iš jo. M. P. jam pasakojo, kad gruodžio 21 dieną T. R. susitiko už kiosko gerianti alų ir šis visai Garliavai pasakojo, kad neva jis ir T. R. rado V. B. lavoną ant kelio. Jis tai paneigė. M. P. pasakė, kad jis turi liudininkus, alibi, kad išvyko su taksi su M. P.. M. P. išėjo su šuniu pasakė, kad kai pareis namo paliks šunį ir ateis pas jį nusipirkęs 0,7 butelį alkoholį. Jis jam apie lavono užkasimą nieko nepasakojo. Sausio 1 dieną prieš pietus pas jį atėjo T. R., jis paklausė kur jie dingę, pasakė kad tu žmogžudys ir jis žmogžudys. Pokalbio metu jis pasiūlė lavoną perkasti į kitą vietą, nes jam prasidėjo depresija, jis blogai jautėsi, žinodamas kad šalia namo užkastas lavonas, - sausio 4 dienos naktį iš sausio 3 į 4 dieną kartu su T. R. nutarė perkasti lavoną į kitą vietą. Jis pasiėmė kastuvą, o vėliau atsivežė ir karutį. Lavoną atkasė jis, T. R. ištraukė iš duobės lavoną, jis nuėmė nuo virvės kilimą, lavoną įvyniojo į tą kilimą ir T. R. užkėlė lavoną ant karučio. Jis planavo perlaiduoti lavoną ir paslėpti už 2 km esančios jo tėviškės negyvenamos sodybos teritorijoje. Su T. R. pasikeisdami vežė lavoną maždaug valandą laiko. Vežant lavoną jis nešėsi kastuvą ir grėblį. Sodyboje vietą kur pakas lavoną išrinko abudu. Kai atvažiavo duobę kasė pasikeisdami, daugiau kasė jis, T. R. įmetė lavoną į duobę, užkasė T. R. lavoną, o jis su grėbliu išlygino žemę. Grįžo namo maždaug 7 val. ryto. Kai atsikėlė nuėjo užlyginti duobę tvarte. Nuėjo užsikūrė krosnį ir pamatė T. R. kelnes ir pirštines, su kuriomis slėpė lavoną ir viską sudegino. Taip pat sudegino nukentėjusiojo sportinius batelius, kurie mėtėsi tame kambaryje, kuriame buvo mušamas. Po savaitės sudegino M. P. sulaužytas taburetes. Dar po kažkiek laiko sudegino lovą prie kurios gulėjo nužudytas V. B., nes ant jos buvo kraujo. Virtuvėje plovė kraują. Tame kambaryje kur buvo mušamas V. B. kilimą ant kurio buvo kraujo paliko ir uždengė kitu kilimu, kad nesimatytų kraujo. Jis pats V. B. nemušė. Parodymų patikrinimo metu rodė teisybę. Kai pamatė, kad numirė nekvietė pagalbos ir policijos, nes galvojo, kad bus apkaltintas žmogžudyste, kurios nepadarė. Kai lavoną tempė į pirmą užkasimo vietą, lavoną buvo suvyniojęs į lovatiesę. Kai lavoną ištraukė iš namų, nuo durų nutrūko užuolaida ir užkrito, su ta užuolaida ir lovatiese jis užkasė. O antrą kartą prieš užkasant dar įvyniojo į kilimą. Į gynėjos klausimus: Jis šį savo poelgį labai blogai vertina, kad nuslėpė nusikaltimą, kad nepranešė greitajai ir policijai. Dėl to labai gailisi (b.t. 5 b.l. 29-31).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip A. M. parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. B.. Parodė, kad T. R., M. P., V. B. ir jis gėrė alų pas jį kambaryje, jis sėdėjo ant lovos, V. B. sėdėjo ant fotelio, vidury kambario buvo stalas. A. M. paaiškino ir parodė, kaip M. P. supykęs ant V. B., kad šis apkalbėjo jį ir M. P., spyrė jam, sėdinčiam ant fotelio, vieną kartą koja į galvą ir šis nukrito ant grindų. V. B. atsiklaupė ant kelių atsiprašinėjo M. P., bet šis nesiklausė ir spardė jį kojomis bei sudavė smūgius kumščiais, viso ne mažiau dešimt smūgių. Kumščiais smūgius sudavė į galvą ir kitas kūno vietas. M. P. klūpančiam V. B. delnais sudavė į veidą du kartus. A. M. ant manekeno parodė kaip M. P. sudavė smūgius V. B.. A. M. paaiškino, kad M. P. toliau daužė V. B.. Paėmė vieną ir kitą kėdę ir sudavė ja klūpančiam V. B.. Kėdė sutrupėjo tada M. P. paėmė kėdės dalį ant kurios sėdima ir smogė ja V. B. į galvos sritį. Viso sudavė daug smūgių - apie dvidešimt. Sulūžusias taburetes, kuriomis M. P. smūgiavo V. B., jis laikė prie krosnies, vėliau sudegino. M. P. tęsė egzekuciją, sulaužė stalą, kirviu sukapojo staltiesę. A. M. paaiškino, kad T. R. taip pat rankomis sudavė du smūgius V. B. į galvą. A. M. parodė, kad jis su T. R. sėdėjo virtuvėje, M. P. toliau triukšmavo kambaryje, o M. P. telefonu kvietėsi taksi. Kai atvažiavo taksi M. P. ir M. P. išėjo, o V. B. tuo metu gulėjo ant grindų. A. M. paaiškino, kad išeidamas M. P. išdaužė kambario lango stiklą iš lauko pusės. Jis su T. R. sėdėdami virtuvėje girdėjo, kaip V. B. aimanuoja ir prašo telefono. Jie nekreipė dėmesio ir toliau gėrė. Kai V. B. užtilo, jis ir T. R. priėjo prie V. B. ir bandė užčiuopti pulsą. Neužčiuopę pulso suprato, kad V. B. miręs, todėl nusprendė jį užkasti (b.t. 5 b.l. 48-50).
Iš pagarsintų papildomos apklausos metu duotų A. M. paaiškinimų matyti, kad apie T. R., M. P. ir M. P. veiksmus įvykio metu jis smulkiau nurodė įtariamojo apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje. Šiuos parodymus tvirtina ir patikslina, kad jis matė kaip M. P. sudavė kumščiu du smūgius V. B. į veidą. Tuo metu V. B. klūpėjo, jau iki šių M. P. smūgių, smūgius buvo sudavęs M. P. bei M. R.. Apie V. B. seksualinę prievartą jis nieko nematė ir net negirdėjo. Jam apie tai nieko nepasakojo nei iš karto po V. B. nužudymo, nei vėliau (b.t. 5 b.l. 43-44).
Kauno apygardos teismo 2020m.lapkričio 5d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo A. M. atžvilgiu, kaltinamo pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį nutraukta, BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu - kaltinamajam mirus ( b.l. 9 b.l. 68-69).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu iš pagarsintų įtariamojo T. R. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) paaiškinimų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad jie gėrė pas A. M. Garliavoje. Buvo jis, A. M. ir toks aukštas vyras bei nukentėjusysis. A. M. buvo su sulaužyta koja, jis buvo su ramentais. Geriant jie susiginčijo, kažkokia mergina paskambino aukštam vyrui ir išvadino „dūchu, lopu“, jis taip girdėjo, jie paskui mušė tą jaunuolį. Jam sakė, jeigu tu „netriochala“ suduok smūgį, jis sudavė smūgį. Tas ilgas sudavė pasiėmė kirvį ir sukapojo spintelę. Po to tas žmogus kraujavo gulėjo ant žemės, buvo gyvas. A. M. jam liepė į kitą kambarį pertempti kūną, jis atėjo pas A. M., paklausė kur padėjai tą žmogelį, jis sako parodys. Jam grasino jeigu papasakos, jam nupjaus galva. Tas aukštas jį gali papjauti jis jo bijo. Kai jie vežė negyvą žmogų, A. M. kasė duobę, jis turėjo peilį, jam liepė kasti, jis daugiau patirties turėjo tuose reikaluose, nes yra užmušęs savo tėvą ir mamą, jis neturi patirties, jis sėdėjęs už nužudymus. Jam jo tėtis sakė negerti, nes jie gali jį įtraukti, jis negali už savo veiksmus atsakyti, jis išsigandęs buvo. A. M. jam sakė čia viskas gerai, „tu nieko negausi“. Jam sakė jeigu kažkam papasakos, jie jį užkas, jis bijo. O paskui jis grįžo namo ir viską papasakojo tėtei, kad žmogus sumuštas, jis nepasakė, kad jis pakastas. Atvažiavusi policija buvo, jis bijojo pasakoti, jam jie rodė to nukentėjusiojo nuotrauką. Jis to aušto žmogaus bijo, jis jam galva nupjaus. Buvo likusios kelios dienos iki Kalėdų, nebuvo dar kūčių. Į teisėjos klausimus atsakė, kad jis nepažįsta to aukšto, o trečias buvo tas nukentėjusysis. M. P. atvažiavo ir jis dar trenkė tam nukentėjusiam. Pas M. buvo namuose, alų gėrė, jis kaime gyvena. Kaimo pavadinimo nežino. Jis atėjo su tuo aukštu ir tuo nukentėjusiu, jie susitiko Garliavoje jie jį pasikvietė išgerti. A. M. žinojo apie jo ligą ir būklę, kad jis negali gerti. Jie pirkosi alkoholį, skolinosi pinigų, alaus stipraus pirko dvi pakuotes. Pas A. M. gėrė alų, o paskui degtinę, M. ( P.) atsivežė vieną butelį degtinės ir alaus vieną. M. ir tas aukštas vyras mušė, o tas nukentėjęs jau kruvinas buvo ant žemės. Išgėrė pusę butelio tas ilgas ir M. ir jam T., ir M. paliko pusę degtinės butelio. Jam negalima gerti, jis jautėsi apsvaigęs, jam nuo alkoholio sukyla agresija. Į prokuroro klausimus atsakė, kad tas aukštas, ilgas pradėjo mušti stipriai, daug smūgių sudavė. Su kojomis, rankomis, lango rėmą su stiklu ant galvos užmovė tam vyrui. Paėmė stiklą ir davė per galvą, sudavė stiklu per galva ir jis nukrito ant žemės, prieš tai jis sėdėjo, kai nukrito dar su kojomis spardė, su rankomis trankė. Tas žmogus gulėdamas prašė jo pagalbą iškviesti, bet iš jo buvo atimtas telefonas. Prieš spardymą prašė iškviesti pagalbą. A. M. dar apšlapino tą žmogų. A. M. sudavė iš lazdos jam smūgį. Tas aukštas spardė į šoną, į galvą, trypė ant galvos, šokinėjo, tas žmogus gulėjo aukštielninkas, spardė tas aukštas vyras vienas. Jam liepė spardyti, jam sakė: „triochala tu, žiūrėk kaip reikia mušti žmogų“. A. M. sudavė jam su ramentu į kaklo sritį iš nugaros pusės, tada kai rėmas buvo užmautas. Tas žmogus negalėjo apsiginti, jis bandė už jo pasislėpti, kai jis slėpėsi tas aukštas vyras turėjo kirvį, jam liepė pasitraukti, jam davė buku kirvio galu, o paskui su kirviu gulinčiam davė. Prie jo daugiau niekas nelindo. Jis vieną sykį jam sudavė, bet jis dar nekraujavo, jis sudavė su ranka su kumščiu vieną smūgį į krūtinę, tuo metu jis sėdėjo. Jam liepė suduoti tas aukštas vyras. M. P. privertė suduoti smūgį irgi tas aukštas. M. P. sudavė smūgį su kumščiu į kaktą. Tas aukštas nukentėjusiam liepė pasirinkti smūgį, kur M. P. jam suduos, jis parodė į kaktą, (rodo į kaktą). M. P. sudavė. Jis smūgiavo, kai jis dar nebuvo kruvinas, prieš lango uždėjimą. Pirmas pradėjo tas ilgas. Tu pamiršk tą įvykį tas ilgas jam sakė kai po to buvo jis jį susitikęs. Tas ilgas mušė paskui jam liepė duoti, paskui M. P.. M. P. atvažiavo vėliau, muštynių pradžioje jo nebuvo. Kai prasidėjo muštynės buvo jis, A. M. ir tas ilgas vyras. Tada tas ilgas vyras mušė, tada jam liepė suduoti jis sudavė, būtų jo nemušęs. M. P. atvažiavo nežino kada, bet nukentėjusiajam stiklas su rėmu jau buvo užmautas seniai. M. P. jį rado kruviną, gulintį, jis nukentėjusįjį pakėlė nuo grindų, bet jis vėl buvo nukritęs. Nukentėjęs buvo atsiklaupęs prieš tą aukštą vyrą prašė, kad nemuštų. M. P. sudavė po A. M. apšlapinimo. Tas ilgas ir M. P. pasišalino, išvažiavo su taksi. Nukentėjęs buvo gyvas dar. Jis A. M. sakė, kviečiam greitąją pagalbą, jis iš jo atėmė telefoną. Kai jie išvažiavo jie toliau gėrė, nukentėjusysis gulėjo, jis dar kvėpavo. Jis pas A. M. nakvojo, kai nuėjo miegoti nukentėjęs buvo dar gyvas, bet nieko nekalbėjo. Ryte atsikėlė, padarė pachmielą su A. M., jis prisipylė vandens į dubenį ir apiprausė ta žmogų. Ryte jis dar buvo gyvas, paskui virtuvėj gėrė alų, paskui nuėjo su A. M. į kambarį, kur tas žmogus, rado jį nekvėpuojantį. A. M. jam liepė nutempti tą vyrą į kitą kambarį, jis nutempė. A. M. atidarė lovą, kur yra patalynės dėžė po lova, liepė sukišti kūną po lova, jis sukišo kūną į patalynės dėžę, uždarė sofą ir išėjo namo. Po kelių dienų atvažiavo policija ir kadangi jam A. M. buvo prigarsinęs, kad niekam nesakytų, nes nupjaus galvą, jis policijai nieko nesakė, jo klausė kur tas vyras jis sakė nežino. Jis tada pabėgo iš tėvo namų pas A. M., išgėrė su A. M. ir jis jo paklausė kur padėjai tą žmogelį, jis jam parodė kur užkasė. Suvyniojo į paklodę ir užkasė. Kai jam parodė tą vietą, liepė su karučiu laukti A. M. turėjo peilį, jis galvojo kad ir jį padės į vietą. Kai jam parodė tą vietą A. M. atkasė duobę, jis nekasė jie lavoną įdėjo į karutį. Jie lavoną vežė su karučiu, A. M. vežė karutį. Toliau vežė pas A. M. į tėviškę, karutį stūmė A. M., parodė vietą, A. M. iškasė duobę, jam liepė lavoną įstumti į duobę ir liepė užkasti, jis užkasė. Į teisėjos klausimus atsakė, kad nežino kokius veiksmus jis pripažįsta. Į gynėjo klausimą atsakė, kad jis parodė policijos pareigūnams kur užkastas nukentėjusysis (b.t. 4 b.l. 27-29).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis T. R. įvykio vietoje parodė, kaip buvo smurtaujama prieš V. B. (b.t. 4 b.l. 34-36).
Iš 2020-05-14- 22 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamajam T. R. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas - Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F 71.1). Įtariamasis T. R. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Įtariamajam T. R. šiuo metu konstatuojamas - Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F 71.1). Šiuo metu įtariamasis T. R. negali suprasti savo veiksmų esmės bei juos valdyti. Įtariamasis T. R. nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo riboto pakaltinamumo būsenoje. Įtariamajam T. R. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - gydymą specializuotoje įstaigoje- (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Su įtariamuoju T. R. n?galima atlikti tyrimo veiksmus( b.t.4 b.l.120-122).
Iš 2020-07-08 Všį (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės L.e. direktoriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamasis T. R. 2020-07-07 mirė (b.t. 4 b.l. 144).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio prokuroro nutarimo matyti, kad 2020-07-04 įtariamojo T. R. atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus ( b.t. 4 b.l. 205-206).
Nukentėjusysis G. B. parodė, kad V. B. buvo jo sūnus. Sūnus gyveno kartu, o apie nužudymą pranešė sūnaus teta L. D.. Ji jam pasakė, kad jo sūnų nužudė. V. laidojo ne jis su žmona, o jo mama. Sūnus kartais gyvendavo pas tetą L. D.. Paskutinį kartą sūnų matė 2019m. gruodžio 15 d. V. labai retai vartojo alkoholį, beveik nevartojo, nes turėjo neįgalumą ir gaudavo pašalpas kiekvieno mėnesio 10, kartais 12-14 dienomis. Sūnus draugų turėjo mažai. Sūnus mokyklą baigė, tačiau kiek klasių jis nepamena. Sūnus dirbdavo, tačiau jiems nesakydavo, ką jis konkrečiai dirbo, jo manymu dirbdavo neoficialiai. Tačiau sūnui pinigų užtekdavo. Sūnaus protinis atsilikimas nesijautė, tik jam nesisekė mokytis, tada komisija nustatė, kad sūnui yra protinis atsilikimas. Sūnus nebuvo konfliktiškas, jis buvo labai draugiškas. M. P. jam žinomas, tačiau nėra žinoma, jog jie tarpusavyje būtų konfliktavę. M. P. jis nepažįsta. Jam žinoma, kad sūnus buvo rastas (duomenys neskelbtini), užkastas miške. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji D. B. parodė, kad V. B. buvo jos sūnus. V. 5 val. ryto išėjo prasivaikščioti, nes jam skaudėjo galvą. Jai atrodo, kad tai buvo 2019m. gruodžio 15 d., kai jis išėjo, tada jį ir nužudė. Kaip išėjo, taip jo ir nesulaukė, dėl to paskelbė paiešką. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnas ar teisėjas ir pareiškė jiems didelę užuojautą, kad nebeturi sūnaus. Sūnaus atpažinti vyko vyras, o močiutė organizavo laidotuves. Namuose jis buvo pasidėjęs telefoną ir dokumentus, jis kaip žinodamas išėjo ir viską paliko. Anksčiau jis (duomenys neskelbtini) dirbo, tačiau iki įvykio dirbdavo tik pas žmones. Savo pragyvenimui jis gaudavo pinigų, gaudavo neįgalumą, kuris nustatytas nuo septynerių metų. Kaltinamuosius žinojo kaip sūnaus draugus. Pagarsinus nukentėjusios parodymus dėl laiko, ji nurodė, kad sūnus išėjo 2019 m. gruodžio 17 d. vakare. Kai sūnus pavartodavo alkoholio jis sakydavo, kad eina miegoti. Jis nebūdavo agresyvus. M. P. žinojo kaip sūnaus draugą. Sūnus jai sakydavo, kad M. P. yra labai negeras, kad su juo neprasidės. Apie M. P. nieko nežino, tik tiek, kad kartais pastarasis ateidavo pas sūnų. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja L. D. apklausta teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kaip tolimesnius kaimynus, kurie ateidavo pas juos į namus. V. B. buvo jos sūnėnas, sesės vaikas. Jis pas juos gyvendavo, nes ten buvo registruotas. Galimai, jam buvo geriau nei pas tėvus. Dingus V., ji kreipėsi į policiją ir po kurio laiko jį rado. V. B. turėjo savo lėšų, nes jis dirbo ir gaudavo invalidumo pašalpą. Jis iš savo gautų lėšų pirkdavo kas būtiniausia, tai yra maisto ir rūbų. Visų pinigų nepragerdavo. Draugų į namus nesivesdavo, nes ji neleido, todėl jis išeidavo pats. V. B. dingo gruodžio 17d., išėjo tėvų namų ir negrįžo. Iš pradžių bandė klausinėti per pažįstamus, paskui kreipėsi į policiją. V. B. turėjo lengvą protinę negalią, buvo šiek tiek atsilikęs. Matėsi tai ir iš jo elgesio, ir šiek tiek iš bendravimo. Kai V. B. pavartodavo alkoholio, būdavo agresyvesnis. M. P. ir M. P. su V. B. buvo draugai, pažįstami.
Liudytojas K. P. parodė, kad jis ir A. M. buvo kaimynai. 2019m. gruodžio 18d. buvo universiteto kalėdinis vakaras, po kurio jį draugai parvežė į namus. Apie 22.30 val. kažkas pasibeldė į duris, jis kažkiek išsigando, bet duris atidarė ir pamatė už durų stovintį jauną vyruką, kuris galimai jam buvo matytas. Tas vyrukas paprašė pas A. M. pajungti elektrą, kadangi iš jo namo ėjo prailgintojas į A. M. namą. Jis pasižiūrėjo, kad viskas iš jo pusės buvo tvarkinga, apie tai pasakė vaikinukui. Tuomet šis vaikinukas paklausė ar gali įsivesti jo numerį, jis pasakė, kad gerai ir tuomet tas vaikinas prisistatė jam kaip M. P.. M. jam pasakė, kad jeigu kiltų kažkokių nesklandumų dėl apmokėjimo už elektrą, jis gali M. paskambinti ir bus sumokėta. Gal už kokių 20 min. jis išėjo ir iš to numerio jam paskambino bei pasakė, kad vis tiek nėra elektros. Jis nuėjo pas A. M., ten buvo ir kitų žmonių, matėsi išgertuvių vaizdas, apžiūrėjo, kad ten netvarkinga elektra, sugrįžo, apkeitė jungiklius ir įjungė, tada išgirdo riksmą „ K. veikia elektra“. Tuo viskas ir pasibaigė. Kitą dieną, gruodžio 19 d., jam sugrįžus, apie pietus, atėjo A. M. su aukštu vaikinu, ir paprašė paskolinti pinigų, jis davė dešimties eurų kupiūrą ir jie išėjo. Gruodžio 18-19 d. pagalbos šauksmo negirdėjo. Tų detalių gal net nebūtų atsiminęs, jeigu nebūtų buvęs tas vakarėlis, kuris jam yra kaip atskaitos taškas. A. M. namas buvo už 50 metrų, tai gretimas namas. Įvykio vakarą jis negirdėjo jokių langų dūžių.
Liudytojas N. G. parodė, kad jis yra taksi vairuotojas. Tai buvo gruodžio 19 d. 21.09 val. jis pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini), į pagrindinę gatvę ir paėmė vieną vyrą su kuriuo važiavo iki Garliavos, pasuko į dešinę, per kažkokius vienkiemius važiavo, ilgai ieškojo jis to adreso, su kažkuo skambinėjosi. Rado namą, atėjo kitas vyras, važiavo iki Garliavos. Ten nuėjo į kažkokį namą, kaip suprato kažko nusipirkti ir jis juos parvežė atgal į kažkokį vienkiemį. Vienas iš jų automobilyje buvo palikęs telefoną, jis apsisuko ir grįžo, atėjo pasiimti telefono. Asmenų veidų važiavusių tą vakarą jis neįsidėmėjo, bet matėsi kad buvo išgėrę. Vaikinai už suteiktą paslaugą atsiskaitė.
Liudytoja B. B. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, M. yra jos draugas. V. B. anksčiau jai padėdavo darbuose, namų ruošoje. E. S. yra jos antros eilės pusbrolis, kuris šiuo metu jis išvykęs į Londoną, pas savo seserį. Vieną vakarą pas ją buvo atėję abu kaltinamieji. Jai paskambino ir paklausė ar ji namuose. Atvykus, jie kartu išgėrė alkoholio, o vakare visi nuėjo miegoti. Prašė pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes ji aplinkybių šiuo metu neprisimena. Iš pagarsintų parodymų matyti, kad 2019-12-19 ji buvo namuose, kartu buvo jos pusbrolis E. S.. Apie 19.30 - 20 val. jai skambinėjo M. P. ir jo draugas M. P. ir klausinėjo ar gali pas ją ateiti. Ji jiems pasakė, kad gali pas ją atvažiuoti. Apie 21-22 val. jie pas ją abudu atėjo t.y. M. P. ir M. P., atsivežė alkoholinių gėrimų, kuriuos gėrė visi kartu. Jiems atvykus pastebėjo, kad ant M. rankų buvo kraujo. M. P. buvo labai stipriai išgėręs, o ant M. P. jokių kraujo žymių matyti nebuvo, M. P. taip pat buvo išgėręs, bet nedaug, ne toks akivaizdžiai girtas kaip M. P.. Jai M. P. pasakė, kad jo rankos kruvinos ir paklausė ar gali nusiplauti, jai leidus jis taip ir padarė. Kodėl jo rankos kruvinos jis jai nesakė, tik minėjo, kad prieš atvažiuojant, jie buvo pas A. M., kur vartojo alkoholinius gėrimus, sakė, kad A. M. namuose dar buvo pasilikęs V. B., kuris kartu su jais vartojo alkoholį. Kiek suprato, viso jie buvo keturiese - M. P., M. P., A. M., V. B.. M. P. jai tik paminėjo, kad būdamas pas A. M. mušėsi, tačiau su kuo neminėjo. Daugiau prie jos jie nieko nepasakojo. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, po kiek laiko M. P. atsigulė į lovą ir užmigo, o M. P. nuėjo pas ją į virtuvę, atsinešė peilį ir bandė durti miegančiam M. į šoną, bet jam neįdūrė, nes ji iš jo atėmė peilį, pasakė, kad taip elgtis negalima, ir viskas tuo baigėsi. M. P. nurimo, ir visi nuėjo miegoti. Kodėl jis bandė jam įdurti nežino, mano, kad jie buvo anksčiau žodiškai sukonfliktavę, nes M. buvo labai piktas. Visa tai matė ir kartu buvęs jos pusbrolis E. S.. M. iš jos išėjo dar paryčiais. Kai atsikėlė M. dar pas ją šiek tiek pabuvo ir išvyko. Paskutinį kartą V. B. matė galbūt lapkričio mėnesį, kai jie buvo atėję pas ją į namus kartu su A. M., ir M. P. (b.t. 1 b.l. 89-90). Liudytoja teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad praėjus nemažai laiko ji aplinkybių nebeprisiminė.
Liudytojas A. L. parodė, kad įvykis buvo 2019 m. buvo gruodžio mėn. kada jis vežė M. P. dėdę A. iš Garliavos su kitu draugu, kurio neatsimena. Iš Garliavos vežė į (duomenys neskelbtini), ir vėliau pavežė į (duomenys neskelbtini) . Buvo penktadienis, jis juos paliko, jie susimušė ir jis išvažiavo iš įvykio vietos. Susimušė M. P. ir tas, kuris buvo nužudytas (V. B.). Nužudytasis trenkė dėdės draugui. Jie jam nesumokėjo pinigų už vežimo paslaugas, jis išvažiavo, bet susitarė, kad pirmadienį susitiks ir jie jam paduos pinigus už kelionę. Sekmadienį vėl gavo iškvietimą, į tą pačią įvykio vietą. Nuvykęs rado M. P. ir M. P.. Jis juos pavežė į degalinę „Cirkle K“, kuri yra kelyje „Avia Baltica“. Jie ten nusipirko kavos, po dešrainį, nupirko ir jam kavos. Jis pavežė juos link pervažos, Garliavoje ir ten jie liko. Prisimena, jog M. buvo kruvinas, jo striukės priekis buvo kruvinas, matėsi sudžiūvęs kraujas. M. buvo padauginęs alkoholio, vežamas jis buvo kaip ne savas, nors buvo tylus, tačiau labai daug juokėsi, nežinia iš ko. M. P. rankos buvo kruvinos, buvo kruvini pirštai, krumpliai. Kraują ant striukės pastebėjo, kai jie nuėjo į degalinę, nes degalinė buvo apšviesta. Kitas kaltinamasis buvo su juoda odine striuke, kraujo dėmių nematė. Kadangi buvo prieštaravimų tarp liudytojo duotų parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, juos pagarsinus nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 20 d., po vidurnakčio , t.y. 00 val. 13 min. priėmė užsakymą į (duomenys neskelbtini). Priėmęs užsakymą suprato, kad tai galimai kviečia tie patys vyrai, kurie jam liko skolingi už važiavimą gruodžio 18 dieną. Atvyko nurodytu adresu apie 00 val. 30 min. Į taksi ant galinės sėdynės įsėdo jam jau matytas vyras, kurį apibūdino kaip aukštą be priekinio danties, apsirengusį raudona striuke. Į priekinę sėdynę atsisėdo jam nematytas vyras apie 40 metų amžiaus, 175 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, apsirengęs juoda odine striuke, mėlynais džinsais, rankose nešėsi maišelį, kuriame matėsi alaus buteliai. Vyras raudona striuke buvo akivaizdžiai neblaivus, antrasis buvo žymiai blaivesnis. Pastebėjo, kad vyro raudona striuke rankos (kairė ar dešinė neprisimena) krumpliai buvo „nubalnoti“, abi rankos nešvarios ir matyti ant plaštakų sudžiūvusio kraujo likučiai. Dar pastebėjo, kad ir raudona striukė, ties krūtine ištepta rausvomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Kiek prisimina šiam vyrui ant veido matėsi rausva dėmė, tačiau kurioje tiksliai vietoje neprisimena. Važiuodamas taksi šis vyras pastoviai isteriškai juokėsi. Važiuodami vyrai beveik nesikalbėjo, paprašė vežti į degalinę Circle K, esančią Garliavoje. Ant antrojo vyro rankų ar drabužių rausvų dėmių nepastebėjo. Atvykus prie degalinės vyrai pasiūlė jam kavos ir patys nusipirko kavos ir po dešrainį. Degalinėje vyrai užtruko apie 10 min. ir paprašė nuvežti prie geležinkelio pervažos, esančios (duomenys neskelbtini). Už taksi susimokėjo antrasis vyras juoda odine striuke ir abu vyrai nuėjo tiesiai per pervažą. Vyrai iš taksi išlipo apie 1 val. nakties. Vyras raudona striuke už ankstesnį važiavimą gruodžio 18 d. taip ir liko nesumokėjęs, sakydamas, kad dar neturi pinigų. Nors minėti vyrai jam nėra pažįstami, tačiau jis juos galėtų atpažinti pamatęs jų nuotraukas. Dar patikslina, kad važiuodami taksi vyrai tarpusavyje beveik nesikalbėjo, apie muštynes nieko nepasakojo, vardų jokių neminėjo. Antrasis vyras juoda odine striuke važiuodamas taksi kažkam skambino, klausė „ar namuose, atvažiuojam“. (b.t. 2 b.l. 105-106). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad teigė kad pagarsinti parodymai yra teisingi.
Iš 2020-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas A. L. atpažino asmenis A. M., V. B., M. P. ir M. P. kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus (b.t. 2 b.l. 107-110, 111-114, 119-122, 123-126).
Liudytojas A. G. parodė, kad T. R. ir M. P. pažįsta, o V. B. ir M. P. tuo metu nepažinojo, o dabar pažįsta. 2019 m. gruodžio mėn. keliu (duomenys neskelbtini), kelio dalyje (duomenys neskelbtini), pastebėjo šalikėlėje tris stovinčius vyrus, T. R. ir dviejų nepažinojo. Vienas aukštas lieso sudėjimo, kitas žemesnis ir stambesnis. Pastebėjo, kad jie gėrė. V. B. laikė alaus butelį, T. R. davė butelį, tačiau jis jį nustūmė. Jis paprašė vairuotoją sustoti ir nuėjo prie jų. T. R. jį pasitiko, jį pastūmė į šoną, ir ėjo link kitų vyrų. V. B. iš karto pabėgo, M. P. dar liko. Pastarajam pasakė, kad dingtų iš čia, kad čia negertų ir eitų namo. Paskui V. B. nuėjo M. P.. T. R. liepė eiti namo, kad ko nors jam tie du nepadarytų. Jis sėdo į automobilį ir išvyko. T. R., kai grįžo pas jį į namus, tai buvo jau gruodžio 26 d., jis jo klausė kas tie nepažįstami vyrai, nes jam jie atrodė abejotini. Jis pasakė, kad jie jį pasikvietė gerti. T. R. turėjo sveikatos problemų. Aš klausė kur jie gyvena ir T. atsakė, kad nežino. Klausė kur jis buvo ir šis atsakė, kad pas A. M., gėrė. Vėliau T. jam pasakė, kad žmogus buvo sumuštas. Jam pasiteiravus, pasakė, kad sumuštas V. B., dėl to, kad M. P. pavadino „duchu“ ir pastarasis V. B. kirto kumščiu į akį. Vėliau kirto aukštas, t. y. M. P. su lango rėmu su stiklu davė į galvą, galva sulindo į rėmus. Jis T. klausė ar jis tą žmogų mušė ir tada T. atkišo rankas, jis jas apžiūrėjo, nieko nepastebėjo įtartino. Vėliau 2020 m. sausio 9-10 dienomis, vėlai vakare atvyko policijos automobilis, ten buvo du policijos pareigūnai ir klausė ar T. R. yra pas jį? Jis pasakė, kad yra ir juos pasikvietė į namus. Jie T. R. parodė nuotrauką ir klausė, ar jis matė tą žmogų? Jis pasakė, kad matė. Klausė kur jį matė? Atsakė, kad pas A. M. ir jis tą patį pasakė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas. Sakė M. P. tam žmogui kirto į akį ir M. P. su lango rėmu ir stiklu kirto jam per galvą ir galva sulindo per rėmus. Jis prašė policijos pareigūnų, kad jie nesakytų, jog tai pasakė jis, nes A. M. jam grasino, kad jeigu jis kažką pasakys, tai lėks jo galva. Jis nuramino T., kad jis nesijaudintų, nes jis yra ne vienas. Policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis ir išvyko. 2020 m. sausio 15 d. jam paskambino ir pasakė, kad kas yra pasakyta žodžiu, turi būti parašyta popieriuje. Pasakė, kad buvo atvykę į namus, tačiau jų nerado, nes jis su T. R. buvo laidotuvėse. Po to pasakė, kad po laidotuvių atveš jį į (duomenys neskelbtini). Palaidojus mamą, sėdo į automobilį ir T. R. nuvežė, tai buvo sausio 16 d. ir ten T. liko. T. R. yra jo sūnus. Jis tėvystės liudijimo neturi, bet jis yra jo sūnus. T. R. ligoninėje mirė. T. R. jam nepasakė kas nužudė V. B., jis suprato, kad T. bijojo. Tik pasakė, kad pirmą kartą taip stipriai matė sumuštą žmogų ir kad jam buvo jo gaila. T. R. sakė, kad M. P. pradėjo kalbėti telefonu, pakalbėjęs pradėjo agresyviai elgtis ir pasakė, kad V. B. slėpėsi už T. R. bei prašė jį apginti. Klausė kodėl jis jo neapgynė? Jis pasakė, kad jam tas pats būtų buvę, dėl to jis V. B. stūmė pas juos. T. R. iš A. M. kada išėjo neminėjo. Jis jam skambino iš Garliavos, jis buvo ligoninėje ir pasakė, kad jam skauda koją. T. R. grįžo per Kūčias. Jo kelnės buvo kitos, ne tos kurias jam buvo davęs. Klausė kur jo kelnės? Pasakė, kad suplyšo. Iš sūnaus kalbų, jis nesuprato, kada V. B. numirė.
Liudytojas E. K. parodė, kad jis dirba policijos tyrėju. Vieną dieną gavo užduotį atlikti paieškos veiksmus, nes buvo dingęs asmuo Garliavos apylinkėse. Gavęs bylą sužinojo, kad išvakarėse tas žmogus buvo pas A. M., ten buvo ir kitų asmenų, buvo vartojamas alkoholis ir nuo to vakaro asmuo dingęs. Pirmiausia bendravo su A. M., kuris sakė nežinąs kur yra ieškomasis, tačiau nurodė, kad V. B. pas jį buvo. Kažkurią dieną kolegos pas jį atgabeno stambų aukštą asmenį, iš kurio elgesio matėsi, kad asmuo yra išsigandęs, kad galimai turi sveikatos ar psichikos sutrikimų. Iš pradžių jis nieko nesakė, vėliau, jis jį nuramino ir paprašė pasakyti visą tiesą, nes jeigu bus reikalinga bus suteikta apsauga. Jis nurodė, kad bijo vieno iš įtariamųjų, kadangi jis su juo susidoros. Jis pasakė, kad ieškomasis yra nužudytas ir yra užkastas. Jis pasakė, kad gali parodyti kur tas asmuo yra užkastas. Nuvykus į nurodytą vietą, vyras juos nuvedė į sodybos kiemą, truputį už jos, jis ieškojo vietos kur galimai buvo užkastas lavonas. Po 15 minučių nurodė vietą ir jis su kolega pradėjo kasti, prisikasus iki kilimo pamatė, kad kilime yra palaikai. Iš pagarsintų liudytojo parodymų matyti, jog T. R. jam buvo pasakęs, kad bijo M. P.. Taip pat buvo nurodęs, kad Policijos komisariate jis kalbėjosi su T. R. ir šis papasakojo, kad išgertuvių pas A. M. namuose metu M. P. mušė V. B., kad V. B. nuo smūgių kraujavo galvos srityje. Paklausus ar jis sudavė smūgius V. B., jis atsakė, kad bijo M. P. ir kad tuo metu kai V. B. mušė M. P., jis taip pat suduoti smūgius nurodė ir jam, todėl jis sudavė V. B. vieną kartą į krūtinės sritį. Paklaustas kas dar sudavė smūgius V. B., T. R. pasakė, kad M. P. taip pat sudavė V. B. vieną kartą į veidą. Dar T. R. papasakojo, kad M. P. smogė V. B. lango stiklu į galvą, kad V. B. buvo kruvinas, kad gulėjo ant žemės. T. R. pasakojo, kad iš A. M. namų pirmas išvyko M. P. kartu su M. P., o jis A. M. ir V. B. liko A. M. namuose. Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo E. S. parodymai. Iš tyrėjui duotų liudytojo parodymų matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn., galimai 19 dieną, žino, pas juos atėjo M. P. ir M. P.. Kaip suprato vyrai atvažiavo taksi. M. P. buvo apsirengęs mėlyna striuke, o M. P. buvo apsirengęs juoda striuke. Kad kurio nors iš šių vyrų rankos ar drabužiai būtų kruvini jis nematė. Vyrai atsivežė alaus ir degtinės ir jie visi, t.y. jis, B. B., M. P. ir M. P., gėrė. Apie ką kalbėjosi gerdami alų ir degtinę jis net negali tiksliai pasakyti, nes to neprisimena, tiesiog „blevyzgojo“. Apie jokias muštynes nei M. P. ar M. P. jam nepasakojo ir jis nieko nežino nei iš kur jie atvažiavo, nei ką jie veikė. Prieš atvažiuojant M. P. ir M. P. jis jau buvo išgėręs apie 4-5 litrus alaus (per dieną), buvo apgirtęs. Vyrams atvažiavus visi dar išgėrė litrą degtinės ir 3 litrus alaus. Nuo išgerto alkoholio jis užmigo. Kai ryte atsikėlė nei M. P., nei M. P. jau nebuvo (b.t. 2 b.l. 95-96).
Iš 2020-01-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimta: kilimo dalis nuo grindų su raudona dėme, kilimo dalis nuo grindų esančio prie fotelio su raudona dėme, kilimo dalis nuo grindų prie lango su raudona dėme, lango užuolaidos dalis su raudona dėme, kirvis, kirtimo žymės atlieja (b.t. 1 b.l. 145-155).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimta: karutis, kastuvas, šluota-grėblys, stalo klijuotė (b.t. 1 b.l. 158-168).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) paimta plastmasinė kėdė, užuolaida, du fragmentai audinio nuo sėdimosios minkštasuolio dalies su dėmėmis (b.t. 1 b.l. 169-173).
Iš 2020-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimta paviršinio grunto pavyzdys, grunto iš duobės dugno pavyzdys, vyriški marškinėliai, striukė, pora kojinių, džemperis, užuolaida, lovos užtiesalas, kilimas, o vyriškos lyties lavonas išvežtas į morgą ištyrimui (b.t. 1 b.l. 196-210).
Iš 2020-04-06 VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu ir strigimu. V. B. mirė prieš 2-4 savaites iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2020-01-17). Tai patvirtina bendra lavono būklė ir lavoninių reiškinių būklė fiksuota lavono autopsijos metu. V. B. lavono kraujyje rasta 0,29 (promilės) etilo alkoholio. Esant V. B. gyvam tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje girtumu nevertinama. V. B. lavono kraujyje narkotinių medžiagų ir psichotropinių medikamentų nerasta. V. B. lavone konstatuoti šie sužalojimai: 1) Muštinė žaizda kairiame momenyje; 2) Kraujosruvos kaktos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkininiuose raumenyse, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų žandų raumenyse, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu; 3) Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu; 4) Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse ir kairėje blauzdoje; 5) Kraujosruvos abiejų žastų, dešinio dilbio, nugaros, pilvo ir kairės blauzdos raumenyse. Muštinė žaizda kairiame momenyje padaryta kietu buku daiktu, kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Esant V. B. gyvam tokio pobūdžio žaizda būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai išvardinti išvados punkte 5.2. padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tai galėjo gautis suduodant kumštimi, spiriant koja ir pan., kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Esant V. B. gyvam tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu gavosi nuo visų padarytų galvos sužalojimų visumos. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu susidarė kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Esant V. B. gyvam tokio pobūdžio kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimas galvos smegenų suspaudimo reiškinių būtų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai išvardinti išvados punkte 5.4. padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir pan. kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Esant V. B. gyvam tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai išvardini išvados punkte 5.5. padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir pan. kelių valandų laikotarpyje prieš mirtį. Esant V. B. gyvam tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. B. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų V. B. lavone nekonstatuota. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo gautis ginantis nuo suduodamų smūgių. Po padarytų kūno sužalojimų V. B. galėjo atlikti savistovius veiksmus, kol dėl susikaupusio kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu V. B. prarado sąmonę, o vėliau ir mirė. V. B. po jam padarytų kūno sužalojimų buvo gyvas nuo kelių iki keliolikos valandų. Sužalojimai V. B. padaryti ne mažiau kaip dvidešimčia (20) trauminių poveikių. Sužalojimai V. B. padaryti skirtingais daiktais ar įrankiais (b.t. 2 b.l. 17-22).
Ekspertas L. G. teisme patvirtino savo duotas tyrimo išvadas. Paaiškino, kad išvadoje buvo parašyta, kad nuo pagrindinių mirtį sukėlusių sužalojimų mirtis galėjo ištikti keliolikos valandų bėgyje. Negalima labai tiksliai nustatyti šito atvejo, kadangi mirusiojo jau buvo prasidėjusi irimo stadija, užtai tas laikas nėra toks tikslus. Tiriamo objekto būklė apsunkino tyrimą, kadangi jau nebuvo galima pasakyti nei kokiu daiktu, nes nebuvo išlikusių požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti įrankį ir panašiai. Buvo jau sunku nustatyti ir tikslesnį sužalojimų padarymo laiką. Į klausimą, ar pagrindiniai sužalojimai galėjo būti padaryti taburete ar lango rėmu, negali tiksliai atsakyti, kadangi vienintelis sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas lango rėmu ar taburete, tai kairiojo momens srityje esanti muštinė žaizda, tačiau, dėl tam tikrų priežasčių, tai galima pasakyti irgi tik pagal formą, nes ta žaizda yra linijinė, o kuo buvo padaryti kiti sužalojimai, tiksliai atsakyti nėra galimybės. Išvadoje buvo pasakyta, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu susidarė nuo visų galvoje padarytų sužalojimų, išskirti kurio nors vieno, kuris buvo lemiamas, galimybės nėra. Dėl kurio tiksliai sužalojimo įvyko kraujo išsiliejimas praktiškai neįmanoma. Mirusiajam buvo padaryti ne mažiau 6 trauminiai poveikiai, į galvą. Kiek laiko po kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, nukentėjusysis dar galėjo būti sąmoningas, tai gali būti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Tas laiko periodas gali būti įvairus, kadangi tai priklauso nuo to, kol kraujas pasiekia tam tikrą kiekį, tada suspaudžia smegenis, žmogus praranda sąmonę ir savo veiksmų atlikti jau negali. Per kiek laiko tai įvyksta, tiksliai atsakyti nėra galimybės. Tai tas vadinamasis šviesus periodas, kol žmogus dar gali atlikti kažkokius veiksmus, o paskui, jeigu nesuteikiama pagalba, neatliekama operacija šalinant krešulius, daugumoje atvejų žmogus miršta. Jeigu nukentėjusiajam laiku būtų suteikta pagalba negalima teigti, kad jis būtų likęs gyvas ar nebūtų. Kiekvienas konkretus atvejis būna individualus ir priklauso nuo daug faktorių. Negalima šimtu procentų pasakyti, kad suteikus pagalbą žmogus bus išgelbėtas. Aišku, tai būtų padėję.
Iš 2020-03-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis M. P. pateikė savo drabužius – raudoną džemperį, pilką striukę (b.t. 3 b.l. 169-170).
Iš 2020-03-12 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas M. P. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: odinė striukė, batai (b.t. 3 b.l. 189-191).
Iš 2020-03-16 kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą pas A. M. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: pilki batai, pilka striukė, mėlynos kelnės, juodas džemperis (b.t. 3 b.l. 199-20).
Iš 2020-03-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis T. R. pateikė savo drabužius – juodos spalvos striukę, dryžuotus marškinėlius, pilkos spalvos striukę (b.t. 3 b.l. 181-182).
Žemesnės instancijos teismas
2020-05-11 LP Kriminalistinių tyrimo centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant tirti pateiktų kilimo dalių, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, paimtų 2020-01-15 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 8, Nr. 9), kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Ant tirti pateiktos lango užuolaidos dalies, paimtos 2020-01-15 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 10), kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Ant tirti pateikto minkštasuolio sėdimosios dalies audinio fragmento, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2020-01-30 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 17), kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Ant tirti pateiktos T. R. striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1: rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 26), tinkamų nustatyti tapatybei abiejų asmenų, iš kurių vieno asmens genotipas sutampa su T. R. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. B. genotipu; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 28), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu (b.t. 2 b.l. 32-44).
Iš 2020-04-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dirvožemis, nuimtas nuo kastuvo, dirvožemis, nuimtas nuo grėblio, ir dirvožemio pavyzdžiai, paimti iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), iš apatinio duobės sluoksnio ir iš viršutinio duobės sluoksnio, skiriasi. Dirvožemis nuimtas nuo kastuvo, yra vienodas su dirvožemiu, paimtu iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), nuimtame nuo tirti pateikto kastuvo, ir dirvožemio pavyzdyje, paimtame iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), yra vienodų augalinių dalelių - smulkių žaliosios samanos gelsvažalės trumpės (Braehythecium salebrosum) – šakelių (b.t. 2 b.l. 52-59).
Iš 2020-01-16 įtariamojo M. P. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš M. P. buvo paimta - mobilaus ryšio telefonas „texet“ (b.t. 6 b.l. 29-30).
Iš 2020-01-16 įtariamojo M. P. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš M. P. buvo paimta - mobilaus ryšio telefonai „Nokia C1“, „Samsung“, pakrovėjas, Sodros pažymėjimas, 2,20 € (b.t. 7 b.l. 50-51).
Iš 2020-01-16 įtariamojo A. M. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš A. M. buvo paimta - mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, raktas su pakabuku. (b.t. 5 b.l. 53-54).
Iš 2020-01-16 įtariamojo T. R. asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš T. R. buvo paimta - mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, T. R. asmens tapatybės kortelė (b.t. 4 b.l. 40-41).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti šie daiktai: mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, paimtas asmens kratos metu iš A. M., mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, paimtas asmens kratos metu iš T. R., mobilaus ryšio telefonas „texet“, paimtas asmens kratos metu iš M. P., mobilaus ryšio telefonai „Nokia C1“, „Samsung“, pakrovėjas, Sodros pažymėjimas, paimtas asmens kratos metu iš M. P., plastikinė kėdė, paimta 2020-01-29 įvykio vietos apžiūros metu (b.t. 2 b.l. 60-72)
Iš L. D. protokolo pareiškimo rašyto 2020m. sausio 3d. matyti, jog ji kreipėsi į policiją prašydama surasti sūnėną V. B., kuris 2019m. gruodžio 17d. apie 4.30 val. išėjo iš močiutės namų ir negrįžo ( b.t.1.b.l.3). Asmens paieškos byla nutraukta 2020m. sausio 17 d., suradus V. B. lavoną ( b.t.1.b.l. 37).
Iš byloje esančių telefonų išklotinių analizės matyti, kad įvykio dieną M. P. naudojosi mobilaus ryšio telefonu (toliau ir MRT) kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jis laikotarpiu nuo 2019m. gruodžio 19 d. 20.16val. iki 22.17 val. du kartus bendravo su A. M. ir daug kartų skambino bei bendravo su M. P. ( b.t.3 b.t.54-56) ir nuo 23.45 iki 2019m. gruodžio 20d. 01.18 valandos intensyviai bandė prisiskambinti ir bendravo su asmeniu kuris naudojosi abonentiniu numeriu priklausančiu E. S. (penkis kartus niekas nekėlė ragelio, bei 5 kartus bendravo). Nuo 2019m.gruodžio 20 d. 01.53val. iki 06.56 val. telefonu bendravo tik su A. M.. Po to skambino M. P., E. S. ir vėl intensyviai bandė prisiskambinti A. M. bei su pastaruoju bendravo 08.08 val ir 08.11 val. (b.t.3.b.l.58-60) A. M. įvykio vakarą ir naktį ( nuo 2019m.gruodžio 19d. vakaro iki 20 dienos ryto) MRT kurio numeris (duomenys neskelbtini) intensyviai bendravo tik su M. P. ir M. P. (b.t.3. b.l. 62-70). Duomenų, kad būtų kuris nors iš kaltinamųjų bendravęs su T. R., byloje nėra (b.t.3, b.l.74). Byloje nustatyta, kad M. P. laikotarpiu nuo 2019m. gruodžio 17 iki 23 dienos naudojosi MRT kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini). Iš šio abonento išklotinių matyti, kad tomis dienos M. P. skambino pats, bei jam skambino A. M. ir nuo 2019m.gruodžio 19 dienos 20.59 val. bendravo su M. P. ir nuo 2019m. gruodžio 20 d. 2.35 val. iki 3.21 val. penkis kartus bendravo su A. M. ( b.t.3,b.l.115-119).
Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi leista tikrinti sulaikytų asmenų A. M., M. P. ir M. P. gaunamus ir siunčiamus laiškus( b.t.3.b.l.94-100). Iš laiškų turinio matyti, kaip įvykį aprašė sulaikytieji savo artimiesiems.
III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Teismo vertinimu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji bendrais smurtiniais veiksmais tyčia nužudė V. B..
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įvykio laiko ir vietos iš esmės ginčo nėra. Visi kaltinamieji duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad 2019 m., laikotarpiu nuo gruodžio 19 d. 21 val. 30 min. iki gruodžio 20 d. 00 val. 30 min., girtavo adresu (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamojoje vietoje. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai: liudytojais apklausti taksi vairuotojai A. L., N. G., liudytoju apklaustas K. P. bei MRT išklotinių analizė dėl kaltinamųjų buvimo vietos ir laiko (b.t.3 b.l.54-74). Objektyviais bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad tiek M. P., tiek M. P. buvo apsvaigę nuo alkoholio (jų pačių prisipažinimas dėl neblaivumo, bei A. L. parodymai, kad abu vaikinai, kuriems jis suteikė pavežimo paslaugas) buvo neblaivūs, M. P. labiau, o M. P. mažiau neblaivus. Taip pat kaltinamųjų neblaivumą nurodė ir liudytoja B. B..
Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp V. B. ir M. P. kilo dėl menkaverčių paskatų, neva pastarajam paskambinusios kažkokios merginos pasakė, kad V. B. joms negražiai atsiliepė apie M. P. ir M. P. (pačių kaltinamųjų duoti paaiškinimai teisme, pagarsinti T. R. bei A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui). A. M. nurodė, kad tai sužinojęs M. P. sėdinčiam fotelyje V. B. sudavė kumščiu smūgius į galvos sritį. Po suduotų smūgių V. B. krito ant kelių prieš M. P. prašė atleisti, pripažino jog apkalbėjo. Kadangi M. P. suprato, kad V. B. ir jį apkalbėjo, todėl ir jis sudavė kumščiu keletą kartų V. B. į galvą. M. P. toliau pyko, paėmė taburetę ir ja sudavė V. B. klūpančiam ant grindų į galvą. Taburetė sulūžo. Tada M. P. pasiėmė kitą taburetę, kuria taip pat smogė V. B. į galvą. Nuo smūgių į galvą ir antra taburetė sulūžo. Nuo smūgių V. B. nukrito ant grindų. T. R. taip pat prisijungė prie M. P. ir M. P. ir T. R. sudavė kumščiais kelis smūgius V. B. į krūtinę ir galvą. Tuo pat metu M. P. dar spardė V. B. į įvairias kūno vietas. Kiek kartų M. P. spyrė jis negali pasakyti. Tame pačiame kambaryje kur jie visi gėrė buvo išimtas ir atremtas į sieną langas. M. P. paėmė šį langą su stiklu ir užmetė V. B. ant galvos. V. B. galimai klūpėjo, nes jis mušamas vis atsiprašinėjo ir prašė nemušti. Kai M. P. „užmovė“ V. B. langą ant galvos pasipylė jam iš galvos kraujai. Iš kambario M. P. išbėgo į koridorių ir pasiėmė ten buvusį kirvį M. P. kirviu mojavo kambaryje, kirviu kirto spintą du kartus. Jis, kartu su T. R. ir M. P. parsinešė alkoholį gerti į virtuvę. V. B. gulėjo ant grindų, o M. P. toliau „siautė“, spardė gulintį V. B.. Būdamas virtuvėje girdėjo kaip V. B. aimanuoja ir prašo telefono. M. P. pasiskambino ir išsikvietė taksi ir kartu su M. P. išvažiavo. Dar prieš išvažiuodamas M. P. išėjęs į lauką išspyrė lango stiklą. Jiems išvažiavus jis ir T. R. toliau gėrė degtinę, o V. B. aimanavo gulėdama „klane“ kraujų. Jis ir T. R. nekreipė dėmesio į aimanuojantį V. B.. Jam ir T. R. begeriant V. B. nutilo. V. B. nutilus jis ir T. R. priėjo prie gulinčio V. B. jis paėmė už rankos, o T. R. paėmė prie kaklo ir bandė užčiuopti pulsą, tačiau suprato, kad pulso nėra ir suprato, kad V. B. negyvas (b.t. 5 b.l. 18-21,29-31, 43-44, ).Teismas įvertinęs A. M. duotus parodymus daro išvadą, kad šio asmens parodymai dėl esminių bylos aplinkybių jį apklausiant kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu, mažiausiai kito dėl kaltinamųjų vartoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, jo parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolai iš kurių matyti, kad įvykio vietoje, ant kilimo, keliose vietose ( kur klūpėjo ir gulėjo, kai buvo spardomas), netoli fotelio (ant kurio sėdėjo V. B.) ir ant užuolaidų buvo rastos dėmės panašios į kraują, kurias ištyrus nustatyta, jog tai kraujas, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu ( b.t.2 b.l.32-44). Įvykio vietoje buvo rasta aplūžusi kėdė. A. M. laiško turinys, iš kurio matyti, kad jis įvardijo M. P. ir M. P. „demonais“ ir jis nurodo, kad jie nors ir turi alibi, tačiau nuo atsakomybės neišsisuks (b.t.3 b.l.94-100). Liudytojas A. L. teisme patvirtino, kad M. P. striukės priekis buvo išteptas krauju, ant rankų, krumplių matėsi kraujas, o be to M. P. elgėsi neadekvačiai, vienas juokėsi. B. B. patvirtino, kad M. P. plovė kruvinas rankas, kad jas būtų M. P. susižeidęs, nematė. Iš kalbos suprato, kad pas A. M. su kažkuo mušėsi. Iš specialisto išvados matyti, kad V. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiu galvos smegenų pusrutuliu. Sužalojimai V. B. padaryti ne mažiau kaip dvidešimčia (20) trauminių poveikių. V. B. galvos sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešių trauminių poveikių pasekoje (b.t. 2 b.l. 17-22). Iš eksperto L. G. paaiškinimų teisme matyti, kad V. B. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu, kuris atsirado nuo visų galvoje padarytų sužalojimų, išskirti kurio nors vieno, kuris buvo lemiamas, galimybės nėra. Dėl kurio tiksliai sužalojimo įvyko kraujo išsiliejimas praktiškai neįmanoma. Liudytojas A. G. (T. R. tėvas) parodė, kad jam sūnus sakė jog buvo pas A. M., gėrė. Minėjo jog buvo sumuštas V. B.. Mušė, nes M, P. pavadino „Dūchu“. M. P. kirto kumščiu V. B. į akį. Aukštas (M. P.) kirto V. B., be to su lango rėmu davė per galvą, galva sulindo į rėmus. Sakė, kad pirmą kartą jis matė taip sumuštą žmogų ir jam jo buvo gaila. Minėjo, kad sudavė ir jis kartą į krūtinę, nes taip daryti liepė V. P.. Jis jo bijojo. Panašiai aplinkybes T. R. nurodė ir pareigūnui E. K., kuris teigė kad būtent T. R. parodė vietą, kur buvo užkastas V. B. lavonas. Jam pasakojo, kad M. P. išgertuvių metu mušė V. B.. V. B. nuo smūgių kraujavo galvos srityje. M. P. ir jis sudavė po vieną kartą V. B.. M. P. sudavė per galvą lango rėmu ir V. B. gulėjo kruvinas ant žemės. Bylos duomenimis T. R. 2020-07-07 mirė (b.t. 4 b.l. 144) ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam mirus ( b.t. 4 b.l. 205-206).Teisme buvo pagarsinti mirusiojo parodymai dar duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir teisėjui. Byloje yra duomenys, kad T. R. nusikaltimo padarymo metu konstatuotas - Vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F 71.1). Įtariamasis T. R. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. BPK 79 straipsnyje nurodyta, jog liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. T. R. nurodė, kad M. P. sukonfliktavo su V. B. dėl apkalbėjimo. M. P. lango rėmu smogė V. B. per galvą, V. B. galva kraujavo. Nurodė ir tai, kad M. P. ir M. P. mušė, o tas nukentėjęs jau kruvinas buvo ant žemės. M. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam į kaktą. Vieną smūgį sudavė ir jis, nes liepė M. P.. M. P. ir M. P. sumušę V. B. išvažiavo. Su A. M. jis V. B. lavoną nuvežė karučiu ir užkasė. Taigi šie T. R. parodymai dėl esminių momentų sutampa su įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad T. R. nurodytoje vietoje buvo rastas užkastas žemėmis lavonas. Iš specialisto išvadų ir paaiškinimų, kad vienas užsifiksavęs sužalojimas kuris galėjo būti padarytas lango rėmu ar taburete, tai kairiojo momens srityje esanti muštinė žaizda, nes ta žaizda yra linijinė. Su A. M. pagarsintais parodymais sutampa tai, kad M. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, kad M. P. sudavė smūgius kumščiu ir gulintį spardė kojomis, sudavė taburete ir lango rėmu per galvą. Todėl teismui vertinant asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jiems mirus, parodymus, matyti, kad jie dėl esminių momentų sutampa. Įvertinus tai, kad T. R. dėka iš esmės buvo atskleistas nusikaltimas, jis parodė lavono buvimo vietą, teismas daro išvadą, kad nors T. R. ir turėjo vidutinį protinį atsilikimą, tačiau jis vis tik suvokė reikšmingas bylai aplinkybes ir dėl jų davė paaiškinimus atitikusius realybę. Taigi objektyviai byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad M. P. ir M. P. veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis, kojomis, taburete, lango rėmu sudavė ne mažiau dvidešimties smūgių į galvą ir kitas kūno vietas nukentėjusiam V. B., tuo bendrais veiksmais nužudė V. B.. Tarp kaltinamųjų veikos ir nukentėjusiojo mirties nustatytas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Dėl subjektyviųjų požymių. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008, 2K-252/2011). Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-511/2016). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016).???
Šioje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji smurtą naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu. M. P. sudavė kumščiu, o M. P. smūgius sudavė kumščiu, taburete, lango rėmu su stiklu, į gyvybiškai pavojingą kūno vietą- galvos sritį, suprasdami kad taip bendrais veiksmais sukelia nukentėjusiajam fizines kančias, ir taip elgtis norėjo, taigi smurtavo tyčia. M. P. teisme teigė, kad jis matė M. P. suduodamus smūgius tiek kumščiu, tiek spyrius kojomis, tiek suduodant smūgį lango rėmu per galvą, nuo ko dužo lango stiklas. Matė sužalotą ir kraujuojančią žaizdą V. B. galvoje. Taigi šios neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tiek M. P., tiek M. P. veikdami kartu su asmeniu, kuris nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nukentėjusio asmens atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tyčia dėl menkaverčių paskatų sunkiai sužalojo V. B., kuris nuo patirtų sužalojimų visumos, išsiliejus kraujui po kietaisiais galvos dangalais įvykio vietoje mirė. Byloje nustatyta ir tai, kad nors abu kaltinamieji buvo neblaivūs, tačiau jie savo veiksmus dėl girtumo galėjo valdyti, nes jie po pavartoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu ir suprasdami sunkią nukentėjusiojo padėtį (paliko sumuštą, gulintį kraujuojančia galva ant grindų) išsikviestu taksi automobiliu išvyko iš įvykio vietos, užsuko į degalinę, pirko maistą, nuvykę pas B. B. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad abu kaltinamieji suprato sunkią nukentėjusiojo padėtį (tai rodo dažnas skambinimas A. M. telefonu), tačiau padarinių atžvilgiu nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido kilti šiems padariniams. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu.
Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje (tiek kilęs iš anksto, tiek veikos darymo metu), iki bus pasiektas norimas rezultatas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-696/2017).
Šioje byloje nėra duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau akivaizdu jog susitarimas smurtauti kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu mušant nukentėjusįjį. Kaltinamieji smurtavo prieš V. B. ir turėjo tą patį motyvą smurtauti, abu smūgiavo į galvą. Abu kaltinamieji tiek patys suduodami smūgius, tiek matydami ir žinodami, kad kitas bendrininkas taip pat muša, suduoda smūgius į galvą tiek rankomis, tiek taburete ir lango rėmu, suvokė, kad šiais bendrais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, ir pritarė tokiems veiksmams. Tarp jų veiksmų – smūgiavimo į galvą tiek kumštimis, tiek taburete bei lango rėmu, spyrių koja bei padarinių, tai yra V. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl abu bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia, nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos. Specialisto išvada ir eksperto parodymai patvirtina, kad šie padariniai yra dėsningi – tarp suduotų smūgių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, mirtis nukentėjusįjį ištiko dėl patirtų traumų visumos. Abu kaltinamieji yra pakaltinami, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to kad buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos jų tokiems veiksmams. Abu kaltinamieji yra kalti dėl V. B. nužudymo ir už tai privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. P. sudavė nukentėjusiajam lango rėmu bei taburete. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad jis užmovė lango rėmą ant nukentėjusiojo galvos, buvo sulūžusi taburetė ir ją galbūt buvo paėmęs (b.t. 10, b.l. 11). M. P. nurodė, kad M. P. sudavė smūgį stiklu (b.t.10,b.l. 18-19). Iš pagarsintų A. M. parodymų matyti, kad M. P. paėmė langą su rėmu dėjo B. per galvą su stiklais, stiklai sudužo, žmogus (V. B.) gulėjo, vartėsi, bandė atsistoti maldavo, kad jo nemuštų. Jam pradėjo stipriai bėgti kraujas iš galvos. M. P. toliau mušė su taburete trenkė per galvą, sulaužė dvi taburetes (b.t.5 b.l.18-21). Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta sulūžusi plastmasinė taburetė (b.t.1 b.l.169-173). Kaltinime buvo nurodyta, jog smūgiai buvo suduoti ir kėde. Taigi esant neginčijamiems įrodymams, jog smūgis buvo suduotas ne kėde, o taburete, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas. Taip pat esant neginčijamiems įrodymams, kad smūgis V. B. buvo suduotas ir lango rėmu, kaltinimas papildytinas ir šia aplinkybe. Toks kaltinimo patikslinimas nėra esminis, šios aplinkybės nebuvo ginčijamos, apie jas kaltinamieji davė parodymus, jų teisė į gynybą nėra pažeista, teisinis veikos kvalifikavimas nesikeičia, todėl toks faktinių aplinkybių patikslinimas yra galimas.
Kaltinamasis M. P. teisme teigė, kad jis sudavė vieną kartą delnu V. B. per veidą, dėl to jis V. B. nužudymo nepadarė ir jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik dėl sužalojimo. Teismas vertindamas kaltinamojo paaiškinimus ir juos pagarsindamas teisiamojo posėdžio metu nustatė, kad pats M. P. pirminiuose savo paaiškinimuose nurodė, kad sudavė dešinės rankos kumščiu vieną kartą, stipriai trenkė į veido sritį ties nosimi(b.t.7b.l.20-22). Iš pagarsintų A. M. parodymų matyti, kad jis matė kaip M. P. kumščiu sudavė keletą kartų klūpančiam V. B. į galvą, paskutinėje apklausoje patikslino, kad ne delnais, o kumščiu sudavė V. B. į galvą (b.t.5 b.l.18-21, 29-31, 43-44). Nors esminės įtakos smūgių sudavimas delnu ar kumščiu šiuo atveju neturi, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti pagarsintais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais A. M. parodymais, juolab kad ir pats kaltinamasis pirminių parodymų metu buvo nurodęs jog sudavė stiprų smūgį kumščiu. Toks pozicijos švelninimas teisme vertintinas, kaip M. P. siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Kaltinamasis M. P. teisme tvirtino, kad ginčas įvykio vakarą prasidėjo tarp T. R. ir V. B. dėl fejerverkų, jis supykęs vieną kartą sudavė, o po to užmovė V. B. lango rėmą su stiklu. Po to su T. R. nuėmė atsargiai rėmą nuo galvos, kad V. B. nesusipjaustytų. Jis tą vakarą sudavė V. B. du kartus. Nurodė, kad jis gynė V. B. nuo T. R.. Tačiau teismas įvertinęs virš aprašytus įrodymus daro išvadą, kad M. P. nurodytos gynybinės versijos nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, kartu su juo girtavę asmenys nurodė, kad jis kumščiu sudavė keletą kartų nukentėjusiajam į galvos sritį, spardė kojomis, sudavė lango rėmu, bei taburete. Todėl jo pateikta versija vertintina, kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų teiginius, kad V. B. kol buvo mušamas visą laiką kartu su jais gėrė alkoholį, kad V. B. po suduotų daugybės smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, kaltinamiesiems išvykstant su jais atsisveikino ir pažadėjo eiti namo, kai išsiblaivys. Byloje yra duomenys, kad V. B. kraujyje rasta 0,29 promilės alkoholio, o tai reiškia, kad jis buvo vartojęs labai mažą kiekį alkoholio, kuris girtumu nevertinamas (b.t.2. b.l. 17). Teismas vertina ir tai, kad M. P. į įvykio vietą atvyko apie 21.30 valandą, o išvyko jau po vidurnakčio. Taigi prieš jį buvo smurtaujama gan ilgą laiką, nes M. P. atvykęs pastebėjo jog V. B. buvo paraudęs skruostas. Po tokio pavartojo bendrininkų smurto tiek kumščiais, tiek spiriant koja, ar suduodant lango rėmu, dūžtant stiklui, taburete, kad žmogus ilgą laiką išliktų sąmoningas teismas netiki. Iš A. M. nuoseklių parodymų dėl nukentėjusiojo būklės matyti, kad M. P. ir M. P. išvykstant V. B. gulėjo kraujų klane, dejavo. Panašiai V. B. būklę tuo metu apibūdino ir T. R. sakydamas tėvui, kad taip sumuštą žmogų jis matė pirmą kartą. Todėl kaltinamųjų teiginiai, kad V. B. galėjo mušti po to, kai jie išvyko, teismo neįtikino.
IV. Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų M. P. ir M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad abu nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad V. B. kaltinamieji nužudė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). M. P. atsakomybę sunkina ir tai, kad jis turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinę veiką padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, tai yra nusikalto būdamas recidyvistu ( BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalie 13 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas, aplinkybes.
Už nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies padarymą įstatymas kaltininkui numato griežtas bausmes: terminuotą laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.
M. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, ši veika sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. M. P. asmenybė: jis dešimties klasių išsilavinimo, iki suėmimo niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, nes išsiskyręs. Šios veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą. Teistas du kartus, iki suėmimo turėjo gyvenamąją vietą. Baustas administracine tvarka, baustumas neišnykęs ( b.t.6, b. l. 161-164). Psichiatro įskaitoje neįrašytas, nesigydė (b.t. 6 b.l. 167, 170). Dėl priklausomybės ligų gydymo įrašytas į įskaitą. Lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą (b.t. 6 b.l.170).Teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į tai, kad M. P. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą būdamas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupėje, nužudytas jaunas žmogus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiųjų. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. M. P. vaidmuo nužudant V. B. buvo aktyvus, jis buvo smurtinių veiksmų iniciatorius ir vykdytojas, veikė dėl žemų visiškai nereikšmingų paskatų, bendrais veiksmais, netiesiogine tyčia, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias tris aplinkybes, jam skirtina bausmė didesnė nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
M. P. buvo laikinai sulaikytas 2020-01-16 (b.t. 6 b.l. 33), 2020-01-17 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b.t. 6 b.l. 40-42), kurios terminas teismo nutartimis tęsiamas iki šiol. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog M. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime ( BK 66 straipsnio 1 dalis).
M. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jis padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Jo padaryta veika sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiojo tėvų (nukentėjusiųjų šioje byloje). M. P. asmenybė: jis vidurinio išsilavinimo, dirba pagal individualios veiklos liudijimą, pensininkas, turi sveikatos problemų, tačiau neįgalumas nėra nustatytas. Turi gyvenamąją vietą, išsiskyręs, tačiau turi nepilnametį sūnų, jį materialiai išlaiko. Praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017-01-03 – ANK 484 str. 1 d. (b.t. 8 b.l.61-63). Psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas, nesigydė (b.t. 8 b.l. 65, 68). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b.t. 8 b.l. 66,68). Teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į tai, kad M. P. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupėje, bei nusikalto būdamas neblaivus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kad skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. M. P. vaidmuo nužudant V. B. buvo mažiau pavojingi nei bendrininko M. P., jis prie bendrininkų veiksmų prisijungė po to, kai jau dalis smurtinių veiksmų buvo atlikta. Jo smurtavimo paskatos taip pat buvo žemos, dėl neva apkalbų. Jis kaip ir kiti įvykio metu buvę bendravykdytojai į nukentėjusiojo pagalbos prašymą neatsiliepė, nors su nukentėjusiuoju buvo gerai pažįstami, žinojo jo sveikatos trūkumus. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes tai, kad praeityje jis buvo neteistas, į vartoto smurto pobūdį, smūgių skaičių, todėl jam skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
M. P. buvo laikinai sulaikytas 2020-01-16 (b.t. 7 b.l. 49), 2020-01-17 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b.t. 7 b.l. 65-67), kuri paskutinį kartą pratęsta 2020-07-10 iki 2020-09-16 (b.t. 7 b.l. 171-174). Lietuvos Apeliacinio teismo 2020-07-29 nutartimi panaikinta kardomoji priemonė suėmimas ir paskirta kardomoji priemonė - namų areštas iki 2020-10-29 (b.t. 8 b.l. 109-112). 2020-07-27 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.t. 8 b.l. 117-118). Teismo nutartimis namų areštas tęsiamas iki šiol.
Kardomosios priemonės iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti naikintinos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (faktinio sulaikymo) dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam M. P. įskaitytinas į bausmės laiką nuo 2020-01-16 iki 2020-07-29.
V. Daiktiniai įrodymai
Byloje esančių daiktinių įrodymų klausimai išsprendžiami vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu: kilimo dalis, lango užuolaidos dalį, kirtimo žymės atlieją, stalo klijuotę, du fragmentus audinio nuo sėdimosios minkštasuolio dalies su dėmėmis, vyriškus marškinėlius, striukę, porą kojinių, džemperį, užuolaidą, lovos užtiesalą, kilimą, grunto pavyzdžius saugomus Kauno AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius daiktus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Daiktai kurie išvardinti kaltinamajame akte ir kurie pagal pakvitavimus buvo grąžinti šių daiktų savininkams, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini šių asmenų nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).
Kompaktiniai diskai kuriuose yra įrašyti atlikti procesiniai veiksmai šioje byloje ir fiksuoti bylai reikšmingi tyrimo veiksmai, paliktini prie bylos, kaip sudedamoji bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kompaktinį diską su telefoninių skambučių išklotinėmis pagal 2020-01-22 nutarimą – po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.
T. R. priklausiusius daiktus t. y. dvi striukes, marškinėlius, MRT „Nokia“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti tėvui A. G..
A. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ją išdavusiai įstaigai Migracijos skyriui.
T. R. asmens tapatybės kortelę išsiųstą VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinei ligoninei, grąžinti ją išdavusiai įstaigai Migracijos skyriui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti M. P. palikti kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus vykdyti suėmimą panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2020-01-16 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtą laiką kaltinamajam M. P. įskaityti į bausmės laiką.
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (sulaikymo) dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti M. P. palikti kardomąsias priemones – namų areštą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2020-01-16 iki 2020-07-29) išbūtą laiką kaltinamajam M. P. įskaityti į bausmės laiką.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: kilimo dalis, lango užuolaidos dalį, kirtimo žymės atlieją, stalo klijuotę, du fragmentus audinio nuo sėdimosios minkštasuolio dalies su dėmėmis, vyriškus marškinėlius, striukę, porą kojinių, džemperį, užuolaidą, lovos užtiesalą, kilimą, grunto pavyzdžius kaip menkaverčius daiktus sunaikinti.
Daiktai kurie buvo grąžinti savininkams pagal pakvitavimus, palikti šių asmenų nuosavybėn.
T. R. priklausiusias dvi striukes, marškinėlius, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ grąžinti A. G..
Kompaktinius diskus kuriuose yra įrašyti procesiniai veiksmai ir fiksuoti bylai reikšmingi tyrimo veiksmai, palikti prie bylos, kaip sudedamąją bylos medžiagą. Kompaktinį diską su telefoninių skambučių išklotinėmis pagal 2020-01-22 nutarimą, sunaikinti.
A. M. asmens tapatybės kortelę, grąžinti ją išdavusiai įstaigai Migracijos skyriui.
T. R. asmens tapatybės kortelę išsiųstą VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrinei ligoninei, grąžinti ją išdavusiai įstaigai Migracijos skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.