Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-136-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-25
Bylos Nr.
2S-136-544/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
M. L.
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Finland Plc
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-136-544/2015

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05302-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 26.8;114.4; 122.3 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-6300-837/2014 pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, Valstybinis studijų fondas, antstolis R. V., antstolis D. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad įsiskolinimas „Swedbank“, AB yra 4691,45 Lt, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriui -730960,03 Lt, Valstybinio studijų fondui – 6500 Lt, antstoliui R. V. – 1280 Lt, antstoliui D. T. – 1446,29 L, viso – 742 964,94 Lt. Jo nemokumą sukėlė ekonominė krizė, kurios metu prarado gerai apmokamą darbą. Nuo 2007 m. pagal verslo liudijimą vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, pajamos buvo apie 9000 Lt per mėnesį. 2008-08-21 Nordea Bank Finland Plc. suteikė 172 323,91 EUR butui ir požeminiam parkingui įsigyti. 2010-06-21 buvo sudarytas papildomas susitarimas su Nordea Bank Finland Plc. ir kreditas padidintas iki 182169,67 EUR. Būsto paskola buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nuo 2008 m. dėl finansinės krizės ir smukusios nekilnojamojo turto rinkos pablogėjo jo turtinė padėtis, nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui, todėl bankas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl skolos dengimo ir pranešė, kad nutraukia sutartį. Šiuo metu yra bedarbis, vienintelis pragyvenimo šaltinis iš būsto nuomos gaunamos 1100 Lt pajamos. Esant tokiai situacijai ir finansiniams sunkumams, nebegali vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų ir yra nemokus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi (1 t. b. l. 195-197) atsisakė iškelti M. L. fizinio asmens bankroto bylą bei priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad ieškinio padavimo teismui dienai M. L. buvo skolingas pareiškime nurodytiems kreditoriams 742 964,94 Lt. Pareiškėjas turi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilių stovėjimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė atitinkamai yra 403000 Lt, 7551 Lt ir 14108 Lt. VSDFV duomenimis pareiškėjas nuo 2011-01-01 iki 2014-11-30 niekur nedirbo, 2014-11-21 įsiregistravo darbo biržoje, jo pajamos yra 1100 Lt iš būsto nuomos. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas bedarbis nuo 2010-01-01, tik 2014-11-21 užsiregistravo darbo biržoje, nėra duomenų, jog jis, praėjus finansinei krizei, būtų ėmęsis ieškoti darbo, stengęsis gauti pajamų ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Tokį pareiškėjo neveikimą teismas laikė nesąžiningu elgesiu kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 str. 8 d. 2 p.)). Be to, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir pagrįstų savo veiklos ateities planų, iš kur jis tikisi gauti pajamų, iš kurių realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais ir kaip planuoja atkurti savo mokumą. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, teismas pripažino, kad pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto nepakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutartį atsisakyti iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja objektyvios kliūtys iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad nedirbo nuo 2010-01-01, pagal specialybę nedirbo beveik 8 metus, todėl neteko kvalifikacijos, neturi reikiamų kvalifikacinių atestatų, o tai trukdo jam susirasti gerai apmokamą darbą. 2010 metais buvo išvykęs dirbti į užsienį. Vien tas faktas, kad jis Lietuvoje ilgai nedirbo, neįvertinus, kokie veiksniai tai nulėmė, taip pat nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, nesudarė pagrindo jį laikyti nesąžiningu pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatas.

Teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš jo kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turėjo būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo).

Pažymėjo, kad tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo galima spręsti, ar pareiškėjas buvo sąžiningas (nesąžiningas), įvertinti nesąžiningus veiksmus (jei jie būtų konstatuoti) ir nemokumo ryšį - ar jie daro reikšmingą įtaką nemokumui, ar prie nemokumo prisidėjo ir kitos, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės (ekonominė krizė, nedarbo lygio padidėjimas, nekilnojamojo turto kainų pokyčiai ar pan.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, nes jame nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir kurios galėjo būti reikšmingos vertinant pareiškėjo sąžiningumą. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. nedirbo ir tik 2014 m. lapkričio 21 d., t. y. jau po kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, užsiregistravo darbo biržoje. Nors pareiškėjas teigia, kad buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai nei apie darbą, nei apie tai, kad iš užsienyje uždirbtų pajamų jis stengėsi dengti atsiskaitinėti su kreditoriais. Nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos, o pareiškėjas nepagrįstai visą įrodinėjimo pareigą perkelia teismui.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. prašo klausimą dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas prašo atskirąjį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pareiškėjo pateiktomis nemokumą sukėlusiomis priežastimis ir medžiaga, pagrįstai konstatavo, kad, nesiimdamas priemonių įsidarbinti ir sumažinti turimus įsipareigojimus kreditoriams, pareiškėjas buvo nesąžiningas. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo išvykęs į užsienį dirbti, tačiau kokias pajamas darbo užsienyje metu gavo, kaip jas panaudojo ir kiek sumažino turimus įsipareigojimus kreditoriams nemini. Šių aplinkybių jis nebuvo nurodęs pareiškime, todėl jos neįrodo, kad nemokumas buvo sukeltas ne dėl paties pareiškėjo neveikimo (priemonių įsipareigojimams kreditoriams sumažinti nesiėmimo). Be to, pareiškėjas nenurodė planų, kurie padėtų atsiskaityti su kreditoriais, o, neatliekant mokėjimų kreditoriams, fizinio asmens bankroto procedūra nepasiektų savo tikslo ir negalėtų būti įgyvendinta pagal FABĮ nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo iškelti apeliantui M. L. fizinio asmens bankroto bylą.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA). Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.

Bankroto bylos fiziniam asmeniui iškeliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjo įsiskolinimai sudaro 742 964,94 Lt, o turimas turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilių stovėjimo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalimi, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė atitinkamai yra 403000 Lt, 7551 Lt ir 14108 Lt (1 t., b. l. 85-86, 87-90, 91-94, 188-189). Pareiškėjas nuo 2011-01-01 iki 2014-11-30 Lietuvoje niekur nedirbo, pripažįsta, kad šiuo laikotarpiu konkrečiai nenurodytą laiką dirbo užsienyje, 2014-11-21 įsiregistravo darbo biržoje (1 t., b. l. 176, 191), gaunamos pajamos - 1100 Lt iš būsto nuomos. Atsižvelgiant į turimų pradelstų piniginių įsipareigojimų sumą, kuri viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, įvertinus pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad šio įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, turėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus. Šie apelianto argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, būdamas bedarbis nuo 2010-01-01, tik 2014-11-21 ir jau po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, užsiregistravo darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Byloje nėra duomenų, kad, pasibaigus pasaulinei ekonominei krizei, pareiškėjas būtų ėmęs verstis senąja veikla, ieškoti kito darbo ar veiklos, iš kurių gautų pajamų ir iš jų atsiskaitytų su kreditoriais. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nuo 2010-01-01, kai faktiškai tapo bedarbiu, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, po to vyko dirbti į užsienį, tačiau tiek pirmosios instancijos teismui, tie apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų nei apie darbo santykius, nei apie gautas pajamas užsienyje, nei apie tai, kiek užsienyje gautų lėšų buvo panaudota atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.). Nors apeliantas nurodo, kad teismas neišsiaiškino veiksnių, kurie nulėmė jo nemokumą ir neišsiaiškino su tuo susijusių reikšmingų aplinkybių, tačiau pats apeliantas tokių veiksnių pareiškime nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė. Teismas neturėjo galimybės reikalauti įrodymų apie apelianto gautas pajamas užsienyje, nes jis nenurodė nei kokioje šalyje, nei kur, nei kuriuo laikotarpiu dirbo. Pažymėtina, kad reikalavimas teismui būti aktyviam bankroto bylose negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip teismo prievolė už pačią šalį aiškintis konkrečias bendro pobūdžio šalies teiginius pagrindžiančias aplinkybes ir rinkti jas patvirtinančius įrodymus. Pareiga pagrįsti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tenka pačiai šaliai (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių spręsti kilusių neaiškumų, nereikalavo pateikti papildomų įrodymų, o iš karto, neištyręs aplinkybių, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, atmestini.

Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pareiga dirbti, pajamų gavimas ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių ir pagrįstų planų ir veiklos perspektyvų, iš kur jis planuoja gauti pajamų, kad galėtų pragyventi pats, atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui. Be to, pareiškėjas nenurodė argumentų ir motyvų, kaip jis planuoja atkurti savo mokumą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai pagrįstą pagrindą išvadai, kad toks ilgalaikis pareiškėjo neveikimas laikytinas nesąžiningu jo elgesiu kreditorių atžvilgiu, padariusiu reikšmingą įtaką apelianto nemokumui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, nes jis negalėtų vykdyti FABĮ nustatytos bankroto procedūros. Toks fizinio asmens neveikimas faktiškai reiškia, kad jis neplanuoja atsiskaityti su kreditoriais, atkurti mokumą, o tik siekia skolų nurašymo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė