Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-256-446/2017 pagal ieškovės R. Š. prevencinį ieškinį atsakovams D. Š. ir D. Š. įmonei dėl galimos žalos padarymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti po to, kai byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinį.Ieškovė R. Š. pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovams D. Š. ir individualiai D. Š. įmonei perleisti tretiesiems asmenims transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą iki atsakovas D. Š. perves į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 6 185 Eur pagal Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties 8.4 punktą civilinėje byloje Nr. e2-77-471/2017. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi priimtas ieškovės R. Š. prevencinio ieškinio atsisakymas ir civilinė byla Nr. e2-256-446/2017 nutraukta.Atsakovas D. Š. 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovui ir jo atstovei pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo nebuvo išsiųstas, todėl negalėjo numanyti, kad byla bus baigta ieškovei atsisakius ieškinio. Be to, atsakovas negalėjo dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas bei prašymo dėl jų priteisimo, pateikti teismui iki 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio, nes šiame teismo posėdyje atsakovo atstovė negalėjo dalyvauti dėl užimtumo kitoje byloje. Atsakovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių klausimas nebuvo išspręstas, todėl prašo priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 200 Eur (4 val. advokato darbo laiko × 50 Eur/val. = 200 Eur). Paaiškino, kas sudaro teisines paslaugas, t. y. 1 val. 30 min. teisinės konsultacijos dėl bylos esmės, ieškinio ir jo priedų analizė; taip pat prašymo prijungti prie EPP parengimo, išsiuntimas, susipažinimas su elektroninės bylos dokumentais, įskaitant teismo posėdžių garso įrašus (2017 m. kovo 8 d. parengiamojo teismo posėdžio trukmė 30 min., 2017 m. balandžio 6 d. parengiamojo teismo posėdžio trukmė 50 min.), viešojo registro dokumentais, taip pat susipažinimas su susijusios civilinės bylos Nr. e2-77-471/2016 dokumentais, pasirengimas teismo posėdžiui, iš viso dar 2 val. 30 min.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi atmetė atsakovo D. Š. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.Teismas nurodė, kad papildomas sprendimas priimamas tuo atveju, jeigu prašymas dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti buvo pareikštas bei pateikti patirtų išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo jau po to, kai byla buvo išnagrinėta ir joje priimta nutartis įsiteisėjo, tačiau iki nutarties nutraukti bylą priėmimo atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nutartimi išspręstas tik ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, grąžinta dalis žyminio mokesčio, netenkintas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.Teismas pažymėjo, kad atsakovo D. Š. atstovė advokatė J. G. 2017 m. balandžio 24 d. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2017 m. balandžio 26 d. paskirtame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius, t. y. 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyta, jog D. Š. sumokėjo 1 210 Eur (100 Eur + 1 110 Eur) už atstovavimą ir dokumento surašymą, tačiau advokatė jokio procesinio dokumento šioje byloje nerengė, atsakovo D. Š. neatstovavo nė viename teismo posėdyje. Be to, advokatė J. G. atsakovą D. Š. atstovauja ir kitoje Kelmės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-431-322/2017, kurioje taip pat yra pateiktas tas pats, t. y. 2017 m. balandžio 14 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 17/035 išrašas su 2017 m. balandžio 28 d. papildomu susitarimu (papildymu), kas akivaizdžiai parodo, jog atsakovui teisinės paslaugos tos pačios sutarties pagrindu yra teikiamos ir kitoje civilinėje byloje.Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priimti papildomo sprendimo, nes byla baigta, joje išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, procesinis sprendimas byloje yra įsiteisėjęs, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantys kvitai ir prašymas iki šios nutarties priėmimo teismui pateikti nebuvo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas D. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ? tenkinti jo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali būti priimtas papildomas sprendimas, nes atsakovas pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo per įstatyme numatytą 20 dienų terminą nuo sprendimo (nutarties) priėmimo.Pagal bendrąją taisyklę išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ši nuostata gali būti netaikoma nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo nebuvo atsiųstas kitai bylos šaliai, todėl nei atsakovas, nei jo atstovė nežinojo apie ieškovės ketiną atsisakyti ieškinio. Be to, atsakovas ir jo atstovė protingai ir sąžiningai negalėjo numatyti, kad byla bus baigta 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje, nes bylos nagrinėjimas iš esmės net nevyko, be to, atsakovo atstovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Nutraukus bylą atsakovas neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymą atlyginti šias išlaidas.Atsakovas patyrė pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nes jo atžvilgiu buvo inicijuota civilinė byla, atsakovui teismo buvo siūloma pasirūpinti atstovavimu, siekdamas apsiginti nuo ieškinio atsakovas sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate. Teisės aktai nedraudžia viena teisinių apsaugų sutartimi susitarti dėl teisinių pasaugų teikimo keliose bylose. Be to, teisės aktai suteikia teisę į ir kitų advokato išlaidų atlyginimą, ne vien procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punkte numatyta galimybė atlyginti išlaidas už teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui. Nors vienos teisinių paslaugų sutarties pagrindu advokatė atstovauja klientą keliose bylose, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikiami konkrečioje byloje. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. Š. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentu:Teismo nutarties teisėta ir pagrįsta. Atsakovas iki 2017 m. balandžio 24 d. nepasirūpino tinkamu atstovavimu, jo atstovė advokatė neinformavo kitos šalies (ieškovės), kad negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje dėl užimtumo kitose bylose, taigi atsakovas nesielgė rūpestingai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos Taigi tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė R. Š. pareiškė prevencinį ieškinį, priėmus ieškinį procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai atsakovui D. Š., kuris per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė. Siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui buvo paskirti du parengiamieji posėdžiai, t. y. 2017 m. kovo 8 d. įvyko pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kuriame atsakovui D. Š. pasiūlyta pasinaudoti teisine pagalba, 2017 m. balandžio 6 d. įvyko antrasis parengiamasis posėdis, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės atidėtas 2016 m. balandžio 26 d. 14 val., suteikiant galimybę šalims pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 14 d. atsakovas D. Š. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 17/035, kurios pagrindu civilinėje byloje pagal R. Š. prevencinį ieškinį jo interesus atstovaus advokatė J. G.. 2017 m. balandžio 24 d. teisme gautas atsakovo D. Š. atstovės advokatės J. G. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes dėl užimtumo kitose bylose ji negalės dalyvauti 2016 m. balandžio 26 d. 14 val. paskirtame teismo posėdyje, kartu su prašymu pateikė duomenis, kad ji atstovauja kitus asmenis Joniškio rajono apylinkės teisme, kuriose teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka paskirti 2017 m. balandžio 26 d. 13 val. ir 13 val. 30 min. Teisme 2017 m. balandžio 25 d. gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo, kuriame nurodoma, kad ieškovė perdavė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, kuris areštavo atsakovo turtą, todėl yra galimybė išieškoti skolą iš atsakovo vykdymo procese, prevencinis ieškinys neteko prasmės. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad kita bylos šalis (atsakovas D. Š.) būtų informuota apie ieškovės pateiktą prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. 2017 m. balandžio 26 d. įvyko teismo posėdis, kuriame nedalyvaujant šalims ir jų atstovams, išnagrinėtas tik ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo, nutarta procesinį sprendimą byloje skelbti kitą dieną, t. y. 2017 m. balandžio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-256-446/2017 nutraukė. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo gautas nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės (teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. balandžio 26 d., tačiau jame nagrinėtas ieškovės pareikšto ieškinio atsisakymas), o ieškovės prašymas dėl bylos nutraukimo gautas likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio. Taigi bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, ne tik nebuvo pasibaigęs, ši stadija iš viso nebuvo pradėta. Tai reiškia, kad šalys dar turėjo teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad asmens teisė į tinkamą procesą, civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis) ir bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jų byla, nepriklausomai nuo to, ar numatomas bylos nagrinėjimas žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Šiuo atveju konstatuotinas nepakankamas šalių bei teismo bendradarbiavimas su bylos šalimis – ieškovės atstovė nesilaikė CPK 119 straipsnyje nustatytos pareigos, nepersiuntė atsakovo atstovei ieškinio atsisakymo, o pirmosios instancijos teismas neinformavo atsakovo ir jo atstovės apie bylos eigą t. y. apie gautą ieškovės ieškinio atsisakymą ir numatomą jo nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016), todėl ieškinio atsisakymas bei bylos nutraukimo klausimas išspręstas nesuteikus galimybės atsakovui pateikti su atstovavimo išlaidomis susijusių dokumentų. Todėl nepagrįstai teigiama, kad atsakovas (apeliantas) buvo nerūpestingas ir nevykdė savo pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, nes atsakovo atstovė iš anksto informavo apie tai, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, neturėjo būti taikomos. Atsakovui pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo per CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą 20 dienų terminą nuo sprendimo (nutarties) priėmimo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nutartimi dėl civilinės bylos nutraukimo buvo neišspręstas atsakovo išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas, kad to nepadarius būtų suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Vien aplinkybė, kad atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, savaime nereiškia, kad nėra galimas papildomo sprendimo (nutarties) priėmimas nagrinėjamu atveju.Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vienos teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu advokatė J. G. atstovauja atsakovo D. Š. interesus ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir kitoje, kad atstovė nerengė procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdyje savaime nereškia, kad atsakovas nepatyrė atstovavimo išlaidų šioje byloje, nes kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, advokatai teikia ir kitas teisines paslaugas, už kurias jei turi teisę gauti atlygį, o teismas gali šias išlaidas priteisti iš kitos šalies, pavyzdžiui, teikia teisines konsultacijas, analizuoja bylos medžiagą siekdami pasirengti bylos nagrinėjimui. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad su prašymu pateikti atstovavimo išlaidų apmokėjimai atlikti iki ieškinio atsisakymo, todėl jie galėjo būti pateikti teismui iki bylos nutraukimo, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą, kad teismo procesiniu sprendimu neišspręstas atsakovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieškinio atsisakymą ir neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki nutarties nutraukti bylą priėmimo, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, naikintina. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimas dėl atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo nagrinėjamas iš esmės, o nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017), byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl atsakovo D. Š. patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl atsakovo D. Š. patirtų išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.