- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-3813-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00426-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- A. C., E. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. C. ir E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjų reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjai pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po motinos O. R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
1.1. Pareiškėjai nurodė, jog jų motina O. R. C. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiosios sutuoktinis P. C. mirė (duomenys neskelbtini). Po O. R. C. mirties įpėdiniai sūnūs A. C. ir E. A. bei vyras P. C. dėl palikimo priėmimo į notarą per trijų mėnesių terminą nesikreipė ir paveldėjimo byla po motinos mirties nebuvo užvesta. Pareiškėjai nesuprato teisės aktų nustatytos palikimo priėmimo tvarkos ir reikšmės, manė, kad nesant kitų įpėdinių ir ginčų turto įforminimo klausimus bus galima atlikti bet kada vėliau.
1.2. Pareiškėjai iš karto po motinos mirties pradėjo valdyti motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu faktiškai priimdami palikimą. Aplinkybę, jog pareiškėjai priėmė palikimą pradėdami faktiškai valdyti, patvirtina duomenys, kad tiek A. C., tiek E. A., nurodytu adresu dar iki motinos mirties buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, taip pat motinos mirties momentu ir trejus metus po motinos mirties pareiškėjas E. A. gyveno nurodytu adresu bei rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savu. Pareiškėjas A. C. taip pat po motinos mirties atsikraustė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno, rūpinosi namu. Pareiškėjas A. C. savo vardu mokėjo visus namo komunalinius mokesčius. Pareiškėjai taip pat perėmė visus motinos buities daiktus.
1.3. 2019 m. paaiškėjo, kad motinos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitą nekilnojamąjį turtą ir siūloma išmokėti kompensaciją. Pareiškėjams, kaip O. R. C. įpėdiniams, kreipusis į Nacionalinę žemės tarnybą buvo paaiškinta, kad jie turi pateikti oficialius paveldėjimo dokumentus. Notarų biure pareiškėjams buvo paaiškinta, kad į notarų biurą pareiškėjai privalėjo kreiptis per tris mėnesius, o šiuo metu palikimo priėmimas ar priėmimo termino atnaujinimas galimas tik teismo tvarka.
1.4. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjai motinai mirus nesuprato paveldėjimo procedūrų esmės. Faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą, pareiškėjai įrodinėja pateiktomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius, pareiškėjų paaiškinimais, liudytojos parodymais. Mirusiosios sutuoktinis turtu nesirūpino, pavedė tą daryti vaikams. Pareiškėjai paaiškino, kad po motinos mirties tėvas neturėjo sveikatos, turto neprižiūrėjo ir paveldimo turto nepriėmė. Pareiškėjas A. C. paaiškino, kad mokesčiams tėvas gal kokį kartą ir yra davęs pinigų, kai gulėjo ligoninėje, bet šiaip mokesčius pareiškėjai mokėjo iš savo lėšų.
II. Suinteresuoto asmens atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. C. ir E. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
1.1. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai, atsiliepime išdėstytas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. A. yra O. R. C. (buvusios A.) ir J. A. sūnus, o A. C. yra O. R. C. ir P. C. sūnus. O. R. C. su P. C. susituokė 1978 m. birželio 29 d. Pareiškėjų motina O. R. C. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. O. R. C. sutuoktinis P. C. mirė (duomenys neskelbtini). O. R. C. vardu registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 647/1000 dalys ūkinio pastato, esančio tuo pačiu adresu. Šiuo adresu pareiškėjas E. A. deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1990 m. birželio 26 d., o pareiškėjas A. C. – nuo 1996 m. gegužės 9 d.
4. Į bylą pateikti komunalinių mokesčių kvitai už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. balandžio mėn.
5. T. C. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu parodė, jog yra pareiškėjo A. C. žmona. Paaiškino, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), šis namas buvo jos uošvių. Kai mirė uošvis 2006 m., tai jie persikraustė ten gyventi. Pareiškėjas A po tėvo mirties išsikėlė iš namo. Uošvis buvo sergantis, ligotas. Mokesčius uošvis kartais duodavo sumokėti, jis pats negalėjo vaikščioti.
6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Po pareiškėjų motinos, mirusios 2005 m. gegužės 26 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).
9. Palikėja turėjo sutuoktinį – P. C., kuris neišreiškė pageidavimo priimti palikimo po palikėjos mirties. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškime pateikti paaiškinimai, pareiškėjų teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, liudytojos parodymai patvirtina, kad nors P. C. po savo sutuoktinės O. R. C. mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau buvo ligotas, sunkiai vaikščiojo, todėl likusiu nekilnojamuoju turtu sunkiai galėjo pasirūpinti, todėl šią pareigą atliko O. R. C. sūnūs – pareiškėjai E. A. ir A. C.. Jie mokėjo mokesčius už šiam namui teikiamas komunalines paslaugas, E. A. tiek motinos mirties momentu, tiek po motinos mirties dar trejus metus gyveno nurodytu adresu, rūpinosi tuo nekilnojamuoju turtu. Po motinos mirties į namą taip pat atsikraustė ir pareiškėjas A. C.. Tai reiškia, jog pareiškėjai rūpinosi po motinos mirties likusiu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu.
10. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas iki motinos mirties ir vėliau dar gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, po motinos mirties čia gyventi atsikėlė ir pareiškėjas palikėjos sūnus A. C.. Po palikėjos mirties pareiškėjai perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamiesi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamiesi su juo kaip savininkai, priėmė palikimą faktiškai jį valdydami. Kaip jau minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sūnūs pareiškėjai A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.