Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-10 · Administracinė byla Nr. I-4840-244/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
I-4840-244/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05544-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4840-244/2016 Proceso Nr. 3-61-3-05544-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 1.21; 3.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,dalyvaujant pareiškėjui A. K.,

atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės (toliau – ir Areštinė), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), priteisti 19 764 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2014-12-03 iki 2015-02-24, iš viso 16 dienų, buvo kalinamas Areštinėje, nuo 2014-12-08 iki 2015-03-17, t. y. 88 dienas, – Šiaulių TI, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-20 – Lukiškių TI-K, o nuo 2014-12-08 iki 2015-03-20 7 kartus buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos. Visais šias laikotarpiais buvo pažeistos pareiškėjo neturtinės teisės ir taip jam padaryta žala. Žalą A. K. dėl pareigų nevykdymo netiesiogiai padarė ir Kalėjimų departamentas, kadangi pagal kompetenciją jis privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Pažymėjo, kad kalėdamas Areštinėje, su 2015-04-03 prašymu kreipėsi į jos viršininką ir prašė pateikti visą informaciją apie jo kalinimą, tačiau A. K. 2015-05-05 buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 15, Nr. 43, Nr. 55 ir Nr. 101, kurių bendras plotas buvo nuo 18,25 kv. m iki 18,77 kv. m. Šiose kamerose buvo nuo 8 iki 12 lovų, taigi vienai miego vietai tekdavo nuo 1,57 kv. m iki 2,29 kv. m. Nuo 2015-03-17 iki 2015-03-20 A. K. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, Nr. 400 ir Nr. 404, kurių bendras plotas buvo nuo 7,31 kv. m iki 40,4 kv. m. Šiose kamerose buvo nuo 4 iki 12 miego vietų, taigi vienai jai tekdavo nuo 1,82 kv. m iki 3,59 kv. m. Minėta informacija pareiškėjui buvo pateikta Lukiškių TI-K 2015-04-29 rašte Nr. 96-1060, kuris, A. K. nuomone, yra klaidinantis, kadangi jame nurodyta neteisinga data, o pateikta informacija neatspindi tikrųjų kalinimo sąlygų.

Pažymėjo, kad Šiaulių TI, Areštinėje ir Lukiškių TI-K vienam asmeniu nebuvo skiriama teisės aktuose nustatyto 3,6 kv. m kamerų ploto. Pareiškėjas buvo kalinamas Areštinės kamerose Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 18, kuriose buvo nuo 3 iki 8 vietų miegoti. Šių kamerų plotai, įskaičiavus sanitarinių mazgų užimamus plotus, buvo apie 15 kv. m. Įrengus Kalėjimų departamento įsakyme dėl kamerų įrengimo ir eksploatavimo nurodytus baldus bei įrenginius, jie užima 2/3 ir daugiau kamerų ploto, taigi Šiaulių TI, Areštinės ir Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui tekdavo tik 1–2 kv. m laisvo ploto, o tai yra akivaizdus bei grubus jo teisių pažeidimas. Taip pat nebuvo užtikrintos ir kitos būtiniausios nekankinančios bei nežeminančios pareiškėjo orumo sąlygos. Tokiu nežmonišku elgesiu įkalinimo įstaigų administracijos dirbtinai sukuria psichologinę įtampą tarp kalinamų asmenų ir provokuoja jų tarpusavio konfliktus.

Areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K kalintys asmenys išvedami pasivaikščioti tik vieną valandą per parą, o laisvo gyvenamojo ploto kamerose jiems tenka tik 1 kv. m ar net mažiau. Šiose institucijose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo likusių gyvenamųjų patalpų dalių, todėl asmenys buvo priversti uostyti nemalonius kvapus. Be to, tualete nebuvo unitazo. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 109 tualetas buvo įrengtas prieš pat duris, todėl pareiškėjas buvo patekęs į nemalonią situaciją, kai jam atliekant gamtinius reikalus, pareigūnas atidarė duris ir jį stebėjo. Dėl to A. K. patyrė didžiulį stresą ir jaučiasi psichologiškai sugniuždytas. Pažymėjo, kad minėtų institucijų kamerose priešais langus maždaug 1 metro atstumu yra įrengtos grotos, kurių paskirtis – neleisti asmenims pasiekti langų. Taip ribojamas natūralios šviesos patekimas į kamerą. Langai labai maži, todėl nebuvo natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas visose įkalinimo įstaigų patalpose nebuvo pakankamas. Dėl įrengtų grotų, nebuvo galimybės per langus vėdinti patalpų, o mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra. Žiemą kamerose buvo labai šalta, o dėl grotų nebuvo galimybės užsisandarinti langų. Net sudužusių Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K nekeičia. Drėgmė kamerose žiemą siekė 100 procentų, sienos buvo drėgnos nuo kondensato.

Areštinėje visos kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, pajuodusios, aptrauktos pelėsiu. Grindys buvo medinės. Kamerose tvyrojo drėgmės ir pelėsių kvapas. Šiaulių TI sienos ir lubos buvo pajuodusios nuo drėgmės ir apipelijusios, o grindų betonas sutrupėjęs. Nuo Lukiškių TI-K kamerų Nr. 404 ir Nr. 400 sienų ir lubų buvo nutrupėjęs tinkas, sienos aplink tualetą pajuodusios ir padengtos pelėsiu, o grindų betonas sutrupėjęs. Pažymėjo, kad nebuvo atliekamas joks naujai atvykusių asmenų medicininis tikrinimas. Sanitarinių švaryklų nėra, todėl kilo grėsmė pareiškėjo sveikatai.

Visos Areštinės, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K patalpos yra apleistos. Nėra išduodamos valymo ir dezinfekavimo priemonės bei švarus inventorius. Techniniai įrenginiai nėra dezinfekuojami kiekvieną dieną, o įstaigų administracijos neaprūpina dezinfekcinėmis priemonėmis. Kasdieninis plovimas nedezinfekuoja ir nepašalina bakterijų bei parazitų. Minėtose įkalino įstaigose dėl ant langų esančių grotų neįmanoma valyti ir plauti langų. Patalpose veisiasi tarakonai, o Šiaulių TI ir graužikai. Daugumos patalpų, kuriose buvo laikomas A. K., paprastasis remontas nebuvo atliekamas mažiausiai 15–25 metus. Čiužiniai ir antklodės buvo be užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigerdavo prakaito ir dulkių, o po to purvini ir dvokiantys buvo perduodami kitiems asmenims. Pagalvės užvalkalai ir paklodės kartais būdavo duodami. Rankšluosčių įstaigos neduodavo. Lovos skalbiniai buvo keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, o sausojo valymo įrangos įkalinimo įstaigos neturi. Patalynė buvo tik dezinfekuojama, tačiau taip nėra pašalinami įsigėrę prakaitas ir purvas. Į Areštinę atvykus penktadienį, patalynė būdavo išduodama tik pirmadienį, o visą savaitgalį tekdavo būti be jos. Be to, buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas, kadangi galimybė naudotis skalbykla ir privilegiją turėti švarius asmeninius rūbus turėjo tik asmenys, turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje, kadangi asmeninių rūbų skalbimo paslaugos buvo apmokestintos, taip diskriminuojant socialiai pažeidžiamus asmenis. Nei Šiaulių TI, nei Lukiškių TI-K pašalpų ar kitokių socialinių išmokų nemokėjo, nebuvo galimybės užsidirbti ar kitaip gauti lėšų oriai egzistuoti. Atsisakydami skalbti kalinamųjų asmeninius rūbus, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K neužtikrino švaros ir higienos normų laikymosi, kadangi perpildytose kamerose nebuvo sąlygų nei skalbti asmeninių rūbų, nei jų džiovinti. 2014–2015 m. Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrai ne kartą atliko patikrinimus Areštinėje, Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K ir nustatė higienos reikalavimų pažeidimų.

Nuo 2014-12-08 iki 2015-03-20 A. K. buvo konvojuojamas maršrutais Šiauliai–Panevėžys, Panevėžys–Šiauliai ir Vilnius–Šiauliai, kelionės maršrutu Šiauliai–Panevėžys trukdavo 2,5 val., o Vilnius–Šiauliai – 3,5 val. 2015-03-20 A. K. buvo etapuojamas iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K, kelionė truko apie 1 val. Pareiškėjas buvo konvojuojamas šaltuoju metų laiku ir jam teko kęsti šaltį. Šildymo sistemos buvo įrengtas tik po konvojaus pareigūnų sėdynėmis.

Dėl neteisėtų institucijų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, pasireiškusį psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, bejėgiškumu, skriauda, liūdesiu. Ilgai trukę neigiami pergyvenimai padarė pareiškėjui psichologinę traumą. Areštinės padarytą neturtinę žalą A. K. vertina 1 216 Eur, Šiaulių TI – 6 688 Eur, Lukiškių TI-K – 228 Eur, Viešojo saugumo tarnybos – 3 500 Eur, o Kalėjimų departamento – 8 132 Eur.

Vaizdo konferencijos būdu vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad automobiliuose buvo vežama daug daiktų ir nebuvo sudaryta galimybė nueiti į tualetą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcionuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jų pačių elgesiu, dėl kurio jie pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl preziumuojama, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai buvo laikomas nuo 2014-12-08 iki 2015-03-17. Pažymėjo, kad ši įkalinimo įstaiga, pastatyta 1911 m., yra nuolat perpildyta. Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų skaičiaus reikalavimo viršijimą. Šiaulių TI administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), atliekant medicinines apžiūras, prausiantis pirtyje asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. A. K. laikymo Šiaulių TI metu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikta sąlygų atitikimo higienos normoms patikrinimų.

Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kadangi šios įkalinimo įstaigos pastatas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negali būti atliekami jo rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio, drėgmės bei vėdinimo reikalavimų pažeidimų. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ir drėgmės. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė pirmiausia priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Dėl nepakankamo finansavimo, Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, o pasinaudojus, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Ginčo laikotarpiu A. K. dėl to, kad jam ir kitiems nuteistiesiems nebuvo sudarytos sąlygos pasirūpinti švara bei tvarka gyvenamoje patalpoje ar sanitariniame mazge, į Šiaulių TI nesikreipė. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Šiaulių TI neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas priežiūra Šiaulių TI buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais bei medicinos normomis.

Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius bei darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl visiškai suremontuotose kamerose tenka daryti pakartotinį remontą. Šiaulių visuomenės sveikatos 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 konstatuota, kad kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Patikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, Nr. 22 ir Nr. 98. Šiaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai. Gyvenamosiose kamerose yra prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, spintelės, stalas, taburetės arba 2 suoliukai, tačiau kadangi gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos trūkumo kai kuriose kamerose suoliukų ar taburečių gali būti mažiau. Kamerose taip pat yra maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, sanitarinis mazgas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė.

Sanitariniai mazgai Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose nuo bendros erdvės yra atskirti mūrine sienele, o įėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Tvirtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimai dėl unitazų įrengimo netaikomi, kadangi yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims apgyvendinti skirtoms patalpoms įrengti. Trumpalaikio laikymo kameros ir rėžiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus. Be to, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. kalinimo metu dėl kamerų perpildymo ir kitų nepatogumų skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio.

Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims išduotinų čiužinių, pagalvių ir antklodžių blizgumas bei kvapnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, o susidėvėjusi pakeičiama nauja.

Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai, asmeniniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2011 m. spalio mėnesio Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už jų asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Šias paslaugas teikia UAB „Juvidė“, kuri ir nustato kainas. Šiaulių TI nėra nustatyta funkcija mokėti pašalpas ar kitokias išmokas. A. K. turėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje ir galėjo naudotis skalbimo paslaugomis.

A. K. nenurodė jokių žalą sąlygojančių veiksnių, nepateikė neturtinės žalos įrodymų. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės apie įstaigos patalpų būklę savaime neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima sieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Šiaulių TI prašė atsižvelgti į tai, jis siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš A. K.. Pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. K. Areštinėje teko gerokai daugiau gyvenamojo ploto, nei 3,6 kv. m. Pareiškėjo pretenzijos, kad jis atliko gamtinius reikalus matant kitiems asmenims, yra visiškai nepagrįstos. Asmenys, atlikdami gamtinius reikalus Areštinės kameroje, gali audeklu užsidengti tualetą, kadangi 2005 m. atlikus Areštinės antrojo korpuso (įeina 18 kamera) remontą sanitariniame mazge, buvo įdėti kabliukai. Tas pats buvo padaryta 2013 m., atlikus Areštinės pirmojo korpuso (įeina 1 ir 4 kameros) remontą. Kapitališkai neremontuojamoms Areštinėms Lietuvos higienos norma kitokio sanitarinio mazgo įrengimo nenustato. Kamerų duryse esantys langeliai skirti tam, kad Areštinės kamerose būtų užtikrinama tvarka. Pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai yra įrengti kamerų priekinėse dalyse, todėl negalima teigti, kad ten būnantis asmuo gali būti stebimas. Iš pateiktų Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo skunde minimų Lietuvos higienos normų pažeidimų, susijusių su sanitariniu mazgu, nebuvo nustatyta.

A. K. į Areštinę buvo uždarytas tamsiuoju metų laiku, kai natūralios šviesos pro langus išties patenka mažiau, tačiau pažeidimų, susijusių su dirbtiniu kamerų apšvietimu, patikrinimo aktuose nebuvo nustatyta. Ant langų esančios grotos netrukdo jų atidaryti ir yra įrengtos siekiant užtikrinti tiek kalinamų asmenų, tiek visuomenės saugumą. Areštinės kamerų mikroklimatas (oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir oro judrumas) buvo matuotas 2015-01-13 ir jokių pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, kad dezinfekcinių ir valymo priemonių išdavimas sulaikytiesiems nėra registruojamas, tačiau nesutiko, kad tokios priemonės apskritai nebuvo duodamos. Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra jokių pastabų dėl švaros palaikymo kamerose.

Visi Areštinėje laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi. Jiems yra išduodami švarūs lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami. Nėra buvę atvejų, kad asmenims būtų išduoti nedezinfekuoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Minėtas minkštas inventorius yra laikomas tvarkingoje vietoje. A. K. teiginiai, kad jam buvo išduodamas nešvarus ir suplyšęs minkštasis inventorius, neatitinka realybės. Pareiškėjas skundžia visas sulaikymą vykdančias institucijas, nurodydamas vienodus pažeidimus, o tai leidžia jo skundą vertinti kaip siekį pasipelnyti, o ne apginti galimai pažeistas savo teises.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas Viešojo saugumo tarnybos tarnybinis transportas naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Šie dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenims konvojuoti, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenims konvojuoti. Vykdydami Lietuvos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus.

A. K., manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 137 puntu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir kankinantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Atkreipė dėmesį, kad šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės, o tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai A. K. konvojavimo metu elgėsi vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių reikalavimais, o konvojavimas buvo vykdomas tinkamai.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. K. dėl netinkamų laikymo sąlygų ir konvojavimo į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Tvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, nurodytu pagrindu atsisakyti priimti skundą galima tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo.

Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pažymėjo, kad A. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Mano, kad A. K. nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jos atlyginimą.

Atsakovės atstovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijoms buvo pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 43). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovės atstovų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Areštinėje, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, bei Kalėjimų departamentui netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų, kitų kalinimo bei netinkamų konvojavimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 19 764 Eur.

Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje ir iki 2015-10-31 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-03-17 buvo laikomas vienas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m. 2015-03-18 jis buvo perkeltas į 40,4 kv. m ploto kamerą Nr. 400 ir joje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, o 2015-03-19 – su dar dviem asmenimis. Šie duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K, jam teko nuo 7,38 iki 20,2 kv. m kamerų ploto, taigi visą jo kalinimo Lukiškių TI-K Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, o asmenys buvo priversti uostyti nemalonius kvapus. Be to, tualete nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės bei atskiros oro šalinimo sistemos. Tualetas buvo įrengtas prieš kameros duris, todėl jas atidarius, matydavosi gamtinius reikalus atliekantys asmenys.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Žemesnės instancijos teismas

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Teismo nuomone, tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Pažymėtina, kad veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių sanitariniame mazge neįrengimas yra Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose jų nėra. A. K. ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Lukiškių TI-K nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko, minėto pažeidimo negalima nustatyti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 41 punkte nustatyta, kad sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamas nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventorius, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. Dėl netinkamos sanitarinės švaryklos pareiškėjas nei į Lukiškių TI-K administraciją, nei į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyti, kaip ši patalpa atrodė A. K. kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpiu. Dėl tos pačios priežasties šiuo metu negalima nustatyti ir aplinkybių, susijusių su valymo ir dezinfekavimo priemonių išdavimu.

Lukiškių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų 14.1 punktu, lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vidinės metalinės grotos įrengiamos tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumą.

Kaip jau minėta, A. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-03-17, o 2015-03-20 jis buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 vasario–gegužės mėnesiais atliktų patikrinimų matyti, kad kameroje Nr. 105 pelėsio požymių vizualiai nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 141), išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 246 lx ir 281 lx bei atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad mažiausia dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Oro temperatūra buvo 18,3 ?C ir atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimą, kad šaltuoju metų laiku gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–22 ?C. Kameros Nr. 105 lubų dalis buvo papilkėjusi, tačiau pelėsių požymių nenustatyta (t. 1, b. l. 142–143, 147–148). Kitų duomenų apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas Lukiškių TI-K, A. K. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, o jo skunde nurodytų faktų dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šio teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai, 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, tualetinis popierius. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal šios higienos normos 64 punktą, laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 65 punktas). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punkte įtvirtinta, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punktą, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teiginių dėl čiužinio ir antklodės išdavimo be užvalkalų, neišduodamų rankšluosčių ir ne visada išduodamų paklodžių bei pagalvių užvalkalų A. K. nepagrindė, nenurodė, kokios konkrečios patalynės dalys nebuvo išduotos ir kada. Pareiškėjas taip pat nepagrindė jam išduodamos patalynės tinkamumo naudoti. Jis ginčo laikotarpiu dėl šių galimų teisių pažeidimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio laiko negalima nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Jokių įrodymų, patvirtinančių šių teisės aktų pažeidimą, byloje nėra. Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigoje sudaroma galimybė naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Teismo nuomone, atsakovės atstovas tinkamai vykdo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto nuostatą, pagal kurią laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Teisės aktai neįpareigoja Lukiškių TI-K kalintiems asmenims teikti nemokamas viršutinių drabužių skalbimo paslaugas. Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimo pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes vienoda tvarka galiojo visiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims. Administracinėje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo lėšų sąskaitoje, jog galėtų naudotis mokamomis viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Neturėdamas lėšų išsiskalbti viršutinius rūbus, A. K. turėjo galimybę kreiptis į būrio viršininką ir prašyti leisti išskalbti viršutinius drabužius nemokamai, tačiau administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tai darė. Be to, nebuvo paneigta galimybė skalbti viršutinius drabužius kameroje.

Nors suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti mokamos tam tikros išmokos ir jie gali būti įtraukti į darbą, tačiau Lukiškių TI-K neturi pareigos kiekvieną suimtąjį ir nuteistąjį aprūpinti darbu bei mokėti išmokas. A. K. į Lukiškių TI-K dėl aprūpinimo darbu ir išmokų mokėjimo nesikreipė.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, leidžiant A. K. kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2015-01-02 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, kuria bendrovė įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytų patalpų priežiūrą, išsiaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių, graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus (t. 1, b. l. 180–182). Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl tualeto tinkamo neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo laikomas tik 3 dienas, šis pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, kuriuo padaryta žala kompensuojama jo pripažinimu.

Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Šiaulių TI 2015-12-09 pažymos Nr. 60/09-40996 matyti, kad šioje įstaigoje pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2014-12-08 iki 2015-03-17 (t. 1, b. l. 88–90). Nuo 2014-12-08 iki 2014-12-12 A. K. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 55, kurios plotas – 18,77 kv. m. Šioje kameroje kartu su pareiškėju buvo laikoma 3–5 asmenys, taigi vienam asmeniui teko nuo 3,75 iki 6,26 kv. m kameros ploto, taigi ploto reikalavimai vienam asmeniui nebuvo pažeisti. Nuo 2014-12-19 iki 2015-01-12 A. K. buvo laikomas 18,85 kv. m. ploto kameroje Nr. 15 vienas arba su dar iki 5 asmenų. Taigi, pareiškėjui tekdavo nuo 18,85 kv. m. iki 3,14 kv. m kameros ploto. Iš Šiaulių TI pateiktų duomenų matyti, kad 6 asmenys minėtoje kameroje buvo laikomi 2014-12-29 vakare, 2014-12-30 ir 2014-12-31 ryte, taigi jiems tuo metu teko 3,14 kameros ploto arba 0,46 kv. m mažiau, t. y. 13 procentų mažiau, nei priklauso pagal teisės aktus. Visą kitą laikotarpį laikant A. K. Šiaulių TI kameroje Nr. 15, vienam asmeniui priklausančio minimalaus kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas nuo 2015-01-12 iki 2015-02-20 buvo laikomas 18,33 kv. m ploto Šiaulių TI kameroje Nr. 43. Kartu su A. K. minėtoje kameroje buvo laikomi 3–5 asmenys, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 3,67 kv. m iki 6,11 k. m ploto, o toks plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuo 2015-02-24 iki 2015-03-17 pareiškėjas su dar nuo dviejų iki keturių asmenų buvo laikomas 18,25 kv. m ploto Šiaulių TI kameroje Nr. 101, taigi jam tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 6,08 kv. m šios kameros ploto, taigi ploto reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti. Iš viso A. K. kalint Šiaulių TI ginčo laikotarpiu, 3 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.

Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-12-09 pažymos Nr. 62108-1142 matyti, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema (t. 1, b. l. 92–93). Teismo nuomone, aptartas sanitarinio mazgo atskyrimas ir įrengimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose nėra veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių. Tačiau jis ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Šiaulių TI nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko, minėto pažeidimo negalima nustatyti. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas. Dėl netinkamo sanitarinės švaryklos įrengimo pareiškėjas nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyta, kaip ši patalpa atrodė pareiškėjo kalėjimo Šiaulių TI laikotarpiu. Dėl tos pačios priežasties šiuo metu negalima nustatyti ir aplinkybių, susijusių su valymo ir dezinfekavimo priemonių išdavimu.

Duomenų apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas Šiaulių TI, A. K. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 ir 2015-10-07 patikrinimo akte Nr. EP-447 pažymėta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Taigi, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, pažeidimo nenustatyta. Nurodyta, kad gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji, o valymo inventorius ir kalcionuota soda išduodama asmenims prašant. Tikrinimo metu išduodamas inventorius buvo geros kokybės. Bendro naudojimo patalpas ir kietąjį inventorių valo suimtieji, dirbantys ūkio skyriuje, o dezinfekciją atlieka darbuotoja, turinti dezinfekuotojo kvalifikacijos pažymėjimą. Pildomi atliktų valymo ir dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, naudojamas preparatas „Tornado“, o atlikti darbai registruojami. Minėtuose patikrinimo aktuose taip pat pažymėta, kad yra sudaromos sąlygos minkštajam inventoriui nukenksminti, o atliktų darbų žurnalai pildomi. Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus ir nesuplyšęs, minkštojo inventoriaus būklė vertinama kiekvieną mėnesį, o netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai išduodami atvykus, o išduodamas inventorius pažymimas asmeninės sąskaitos kortelėje (t. 1, b. l. 100–103, 105–111). Šiaulių TI Ūkio skyrius 2015-12-09 pažymoje Nr. 62108-1142 pažymėjo, kad visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamas čiužinys, pagalvė, antklodė, užvalkalas pagalvei, du rankšluosčiai ir dvi paklodės vietoje užvalkalo antklodei (t. 1, b. l. 92–95). Kitų duomenų nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl valymo ir dezinfekavimo inventoriaus, rankšluosčių išdavimo bei patalynės netinkamo išdavimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai Šiaulių TI nenustato pareigos nemokamai skalbti suimtųjų ir nuteistųjų viršutinius drabužius. Iš atsakovės atstovo Ūkio skyrius 2015-12-09 pažymoje Nr. 62108-1142 pateiktų duomenų matyti, kad asmenims yra sudarytos galimybės už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus skalbti ar chemiškai valyti viršutinius rūbus. Nėra pagrindo teigti, kad dėl viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimo pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes vienoda tvarka galiojo visiems Šiaulių TI laikomiems asmenims. Be to, tiek apatinius, tiek viršutinius rūbus asmenys gali skalbti patys, tam jiems išduodamos vonelės ir ūkinis muilas.

Šiaulių TI neturi pareigos kiekvieną suimtąjį ir nuteistąjį aprūpinti darbu ir mokėti išmokas. A. K. į Lukiškių TI-K dėl aprūpinimo darbu ir išmokų mokėjimo nesikreipė.

Atlikus patikrinimus, buitinių parazitų buvimo požymių Šiaulių TI nebuvo nustatyta. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos higienos norma HN 76:2010 remonto darbų dažnumo nereglamentuoja.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė (t. 1, b. l. 112). Taigi, leidžiant A. K. kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Vidinės metalinės grotos įrengiamos tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Vidinių grotų įrengimas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja ir yra dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumą.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir tualeto tinkamo neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų

Panevėžio apskrities VPK areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės). Pagal šių taisyklių 80 punktą, policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Iš ataskaitų apie Areštinėje laikomus asmenis (t. 2, b. l. 11–16) matyti, kad 2014-12-03, 2014-12-04, 2014-12-06, 2014-12-07 ir 2014-12-08 A. K. buvo laikomas Areštinės kameroje Nr. 4 su trimis asmenimis, o 2014-12-05 – su dviem asmenimis. Minėtos kameros plotas yra 20,29 kv. m (t. 2, b. l. 4), o sanitariniam mazgui skiriamą plotą sudaro 1,31 kv. m (t. 2, b. l. 9), taigi vienam asmeniui teko nuo 4,75 iki 6,33 kv. m. ploto. Šioje kameroje, nepažeidžiant ploto reikalavimų, galėjo būti laikomi 3 asmenys, taigi, laikant pareiškėją minėtoje kameroje 2014-12-03, 2014-12-04, 2014-12-06, 2014-12-07 ir 2014-12-08, jam teko 4,75 kv. m kameros ploto, t. y. 0,25 kv. m arba 5 procentais mažiau, negu priklausė pagal teisės aktus. Nuo 2014-12-12 iki 2014-12-14 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-19 A. K. buvo laikomas Areštinės kameroje Nr. 1 su dviem asmenimis, o nuo 2014-12-15 iki 2014-12-16 – su trimis asmenimis (t. 2, b. l. 17–24). Areštinės kameros Nr. 1 plotas yra 18,53 kv. m (t. 2, b. l. 4), o sanitariniam mazgui skiriamas plotas sudaro 1,29 kv. m (t. 2, b. l. 9), todėl nepažeidžiant vienam asmeniui privalomo kameros ploto, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys, taigi laikant A. K. minėtoje kameroje 2014-12-15 ir 2014-12-16, vienam asmeniui teko 4,31 kv. m. ploto, t. y. 0,69 kv. m arba 13,8 procento mažiau, nei priklausė pagal teisės aktus. Nuo 2015-02-20 iki 2015-02-21 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 18 su dar vienu asmeniu, o nuo 2015-02-22 iki 2015-02-24 – su dar dviem asmenimis (t. 2, b. l. 4). Minėtos kameros plotas yra 13,81 kv. m, o sanitarinio mazgo plotas – 1,29 kv. m (t. 2, b. l. 9), todėl nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, joje galėjo būti laikomi du asmenys, taigi nuo 2015-02-22 iki 2015-02-24 laikant pareiškėją minėtoje kameroje, jam buvo skiriama 0,83 kv. m mažiau arba 16,6 procento mažiau kameros ploto, negu priklauso pagal teisės aktus. Taigi, per visą A. K. buvimo Areštinėje laikotarpį, jam 10 dienų nebuvo skiriama pakankamai ploto.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2015-12-02 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pro kameros durų stebėjimo langelį pareigūnai mato beveik visą kamerą ir tik dalį sanitarinio mazgo. Specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis asmenys nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus užsidengia iš išduodamų arba savo turimų paklodžių (t. 2, b. l. 5). Tai patvirtina ir administracinėje byloje esantis fotonuotrauka (t. 2, b. l. 25). Teismo nuomone, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sanitariniuose mazguose nėra inventoriaus, kuris juose turėtų būti, tačiau pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šio galimo jo teisių pažeidimo į Areštinės administraciją nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės nebuvo pažeidžiamos. Šiuo metu dėl praėjusio laiko, minėto pažeidimo negalima nustatyti. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl netinkamo sanitarinės švaryklos įrengimo pareiškėjas nei į Areštinės administraciją, nei į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl šiuo metu negalima nustatyta, kaip ši patalpa atrodė pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu.

Iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-01-08 patikrinimo akto Nr. H5-2 (t. 2, b. l. 35) matyti, kad Areštinės kameroje Nr. 1 oro temperatūra buvo 18–18,2 ?C, oro santykinė drėgmė – 37,2–37 procentų. Šie reikalavimai atitiko sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos ir iki 2015-10-31 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punkto reikalavimus, kad oro temperatūra šaltuoju laikotarpiu turi būti 18–26 ?C, o santykinė oro drėgmė – nuo 30 iki 75 procentų. Minėtame akte taip pat pažymėta, kad kamera Nr. 1 vėdinama natūraliai per varstomus langus ir mechaniškai. Langai techniškai tvarkingi. Kitų duomenų apie kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, ginčo laikotarpiu atliktus patikrinimus nėra pateikta. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad kalėdamas Areštinėje, A. K. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Areštinės administraciją ar Panevėžio visuomenės sveikatos centrą, o fakto dėl netinkamų laikymo Areštinėje sąlygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Iš administracinėje byloje esančių patikrinimo aktų matyti, kad asmenys yra aprūpinami švariu ir tvarkingu inventoriumi. Areštinė turi valymo inventorių, valymo bei dezinfekavimo priemones, kempinėles, pašluostes, semtuvėlius šiukšlėms, grindų šepečius, jie išduodami asmenims paprašius. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpose ir pagal poreikį išduodamas asmenims. Valymo inventoriaus pakanka (t. 2, b. l. 26, 27–28, 30–31). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl valymo ir dezinfekavimo priemonių neišdavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-03-19 patikrinimo akte Nr. H5-87 pažymėta, kad patalynė ir minkštasis inventorius išduodami asmeniui atvykus į Areštinę. Minkštasis inventorius ir švarūs skalbiniai laikomi atskirose tam pritaikytose patalpose. Areštinės sandėlyje rastų čiužinių, pagalvių ir antklodžių užvalkalai tinkami skalbti ir dezinfekuoti. Minkštuoju inventoriumi, švaria patalyne, rankšluosčiais aprūpinami visi sulaikyti asmenys. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, valomas, skalbiamas skalbykloje, valomi valykloje pagal sudarytą sutartį periodiškai ir pagal poreikį. Nusidėvėjęs minkštasis inventorius keičiamas nauju (t. 2, b. l. 27–28). Ta pati informacija apie patalynės, rankšluosčių ir minkštojo inventoriaus išdavimą yra nurodyta ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2015-01-19 patikrinimo akte Nr. H5-6 (t. 2, b. l. 30–31). Kitų duomenų nėra pateikta, todėl A. K. teiginiai dėl rankšluosčių neišdavimo bei patalynės netinkamo išdavimo atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato Areštinei pareigos nemokamai skalbti asmenų viršutinius drabužius.

Atlikus patikrinimus, buitinių parazitų buvimo požymių Areštinėje nenustatyta.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2015-12-02 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2005 m. buvo atliktas kapitalinis Areštinės antrojo korpuso remontas. Buvo pakeisti baldai, lovos, langai durys, sumontuota moderni vėdinimo sistema, nauja apšvietimo sistema ir elektros instaliacija, pakeistas vamzdynas, sumontuoti nauji unitazai, kriauklės, pakabinti veidrodžiai. 2013 m. sausio mėnesį buvo suremontuotas areštinės pirmasis postas (t. 2, b. l. 7–8). Kitų duomenų nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos kamerų būklės bei remonto neatlikimo 15–25 metus, atmestini kaip nepagrįsti.

Bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 17.3 punkte nustatyta, kad policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 54 punkte nustatyta, kad policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu. Taigi, leidžiant A. K. kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Vidinės metalinės grotos įrengiamos tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Vidinių grotų įrengimas teisės aktų nuostatoms neprieštarauja ir yra dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumą.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų

A. K. žalą sieja ir su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdyto konvojavimo pažeidimais. Pareiškėjas nurodė, kad konvojavimo metu jam teko kęsti šaltį.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją ginčo laikotarpiu konvojavo planiniais maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius ir Lukiškių TI-K–Vilniaus pataisos namai– Lukiškių TI-K (t. 1, b. l. 41–54). Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. K. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Konvojų sudarė 1–2 automobiliai. Vienu automobiliu „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo vežami 22 asmenys, o dviem automobiliais daugiausia buvo vežami 28 asmenys.

Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Volkswagen Crafter“ (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priskiriami M₂–CWK tipui ar kategorijai (t. 1, b. l. 72, 75, 78, 81). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų (toliau – Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimai) 8.2 ir 15.6.3 punktais, šios transporto priemonės yra skirtos keleiviams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; šių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti vežti kalinius. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 73, 76, 79, 82). Iš šių automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, schemų matyti, kad juose yra 14 kėdžių su atlošais, bagažo skyriai, langai, įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės ir šildymo sistemos (t. 1, b. l. 71, 74, 77, 80).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas N₂–BAMSG tipui ar kategorijai (t. 1, b. l. 59). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 9.2, 16.14 ir 18.7 punktais, šios specialiosios paskirties transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad nurodyta transporto priemonė „Mercedes Benz“ atitinka techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 61). Iš minėto automobilio kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemų matyti, kad šiame automobiliuose yra suformuotos kėdės (sėdynės) arba suolai. Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės. Automobilyje įrengta šildymo sistema (t. 1, b. l. 57, 58).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas N₂–BA-SG tipui ar kategorijai (t. 1, b. l. 69). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių kategorijų ir klasių reikalavimų 9.2, 16.1 ir 18.7 punktais, šios specialiosios paskirties transporto priemonės yra sunkvežimiai, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad nurodyta transporto priemonė „Mercedes Benz“ atitinka techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 70). Iš minėto automobilio schemos matyti, kad jame yra vietos, pritaikytos asmenims vežti, langai (t. 1, b. l. 68).

Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.

Administracinėje byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014–2015 m. dirbtinės apšvietos matavimo protokolai ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (t. 1, b. l. 64–67, 83–86) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į specialiojo transporto pritaikymą kaliniam vežti bei tai, kad jie atitiko techninius reikalavimus, darytina išvada, kad įrengtos šildymo sistemos turėjo užtikrinti pakankamą temperatūrą, kad asmenys nebūtų kankinami šalčiu.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Šių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus automobilių schemas bei jais vežamų nuteistųjų skaičių, negalima daryti išvados, kad jie buvo perpildyti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra labai ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 57 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Vykdami iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, asmenys pasiima savo daiktus, kurie gali užimti daug vietos, tačiau kartu su savimi vežamų daiktų kiekio Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai negali apriboti.

Iš Viešojo saugumo tarnybos pateiktuose kelionės žiniaraščiuose esančių pastabų matyti, kad asmenys buvo vedami į tualetą (t. 1, b. l. 42, 46, 50), todėl pareiškėjo teiginys dėl galimybės nueiti į tualetą nesudarymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Jokių pastabų apie pareiškėjo prašymo dėl nuėjimo į tualetą netenkinimą nėra pateikta. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos veiksmų

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-15 nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad žalą iš Kalėjimų departamento veiksmų pareiškėjas kildina tik netiesiogiai, bei tai, kad A. K. į šią instituciją dėl keliamo ginčo nesikreipė, Kalėjimų departamentą pašalino iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovų ir į administracinės bylos procesą įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu (t. 2, b. l. . 41).

Pareiškėjas tvirtina, kad žalą jam dėl pareigų nevykdymo netiesiogiai padarė ir Kalėjimų departamentas, kadangi pagal kompetenciją jis privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, tačiau teismas su tokia A. K. pozicija nesutinka.

Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas. Nežinodamas apie galimus pažeidimus, Kalėjimų departamentas negalėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių jam įstatymu nustatytų pareigų ar funkcijų trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdė ir kaip konkrečiai pažeidė jo teises.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Areštinės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto ir tualeto tinkamo neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Nors A. K. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Areštinės pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, A. K. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 19 764 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kadangi dėl trumpos pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K trukmės šios institucijos padarytas pažeidimas dėl tualeto tinkamo neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų buvo pripažintas mažareikšmiu, A. K. padaryta žala kompensuojama pažeidimo pripažinimu. Šiaulių TI pareiškėjui padaryta neturtinė žala vertintina 21 Eur, o Areštinės – 70 Eur. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. gruodžio mėnesį sudarė 257,23 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardomo izoliatoriaus-kalėjimo, tinkamai neįrengdama tualeto, pažeidė pareiškėjo A. K. teises.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 20 Eur (dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo A. K. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska