Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-421-1121/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
AN2-421-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00144-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Paulius Veršekys (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-421-1121/2020
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00144-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.8; 16.9.8.2; 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir skirta nuobauda

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu nustatė, kad D. K., 2019 m. birželio 5 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam (duomenys neskelbtini) buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nepranešė policijai bei neiškvietė greitosios pagalbos, o pats nuvežė dviratininką iš pradžių pas pastarąjį į namus, o tik vėliau į ligoninę, tokiu būdu pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, su kuria jis, kaip vairuotojas, buvo susijęs. Šiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 ir 219 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiamu nutarimu D. K. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 500 Eur (penkių šimtų eurų) bauda, ANK 426 straipsnio 1 dalį – 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda kartu su šia administracine nuobauda paskiriant ir administracinio poveikio priemones, t. y. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams bei turto (automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. K. skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonės: 1) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 2) automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Teikiamu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą dalyje dėl nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir administracinę teiseną nutraukti, panaikinant paskirtas administracinio poveikio priemones; 2) nusprendus, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams ir automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki minimalaus įstatyme numatyto termino, o automobilio konfiskavimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Pasak D. K., pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, kurios susijusios su jo sąmoningu ir tikslingu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, automobilio savininkui priklausančios transporto priemonės perleidimo D. K. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo. Nutarime padarytos išvados grindžiamos samprotavimais ir pirmosios instancijos teismo subjektyviu vidiniu įsitikinimu.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. K. nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas kaltu padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymima, kad jis nebuvo kaltas dėl eismo įvykio, t. y. važiavo pagrindiniu keliu neviršydamas leistino greičio, nenumatė bei negalėjo numatyti, jog nuo pėsčiųjų tako, kuriame važiavo nukentėjusysis dviračiu, pastarasis neįspėdamas ir netikėtai nušoks nuo bortelio tiesiai prieš D. K. vairuojamą automobilį. Po eismo įvykio, būdamas sutrikęs ir išsigandęs, nors nukentėjusysis atsiprašinėjo dėl sukelto eismo įvykio bei nurodė, kad jam viskas gerai ir nori eiti namo, veikdamas išimtinai gera valia, pasisodino nukentėjusįjį į automobilį, įsikėlė dviratį ir kartu su nukentėjusiuoju išvažiavo pas jo tėvus informuoti apie eismo įvykį. Kadangi neturėjo nukentėjusiojo tėvų kontaktų, nuvažiavo iki jo namų informuoti tėvus, o vėliau planavo važiuoti į ligoninę, kad nukentėjusysis būtų apžiūrėtas, nepaisant to, jog pastarasis visą laiką atsiprašinėjo dėl sukelto eismo įvykio ir prašė niekam apie tai nesakyti bei įrodinėjo, kad jam viskas gerai. Tik tuomet, kai nukentėjusiojo tėvai pasiteiravo, ar D. K. informavo policiją, suprato, kad tai reikėjo padaryti. Nuvykus į ligoninę, būtų informavęs apie eismo įvykį, nes ten būtų teiravęsi, kas nutiko.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas nukentėjusįjį joje, o priešingai – vykdė savo pareigą ir nedelsdamas važiavo informuoti nukentėjusiojo tėvų, tačiau tik dėl pastarųjų valios nenuvyko į ligoninę. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik įvykusio kontakto pobūdį, tačiau nevertino kitų aplinkybių, reikšmingų ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyčios turiniui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo D. K. elgesio iš karto po eismo įvykio, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. K. veikė išimtinai gera valia, siekdamas apsaugoti nepilnametį nukentėjusįjį. Be to, jis niekada neneigė, kad įvyko eismo įvykis. Tai tik sustiprina prielaidą, kad D. K. iš tiesų nesuprato ir nesuvokė, jog privalo būti eismo įvykio vietoje, kol nebus patikrinta nukentėjusiojo sveikata. Be to, jo veiksmai patvirtinta, kad jis nesiekė nuslėpti eismo įvykio ir taip išvengti atsakomybės. Nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad jis padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę.

7. Apeliaciniame skunde dėl automobilio konfiskavimo nurodoma, kad D. K. vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė ne jam, todėl transporto priemonės konfiskavimas, t. y. neatlygintinas paėmimas iš kito asmens – savininko, galimas tik nustačius bent vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. K. perduodamas automobilį D. K., būtų žinojęs, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, t. y. nėra ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte, taip pat ir kituose ANK 29 straipsnio 4 dalies punktuose nurodytų sąlygų, kurioms esant galimas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas. Nenustačius faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų bent vieną iš alternatyvių ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų būtinų sąlygų, nebuvo teisinio pagrindo konfiskuoti ne D. K., o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai vertino ANK 29 straipsnio nuostatas, t. y. sugalvojo ANK 29 straipsnio 4 dalyje neįtvirtintą pagrindą ir juo vadovaudamasis konfiskavo automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniame skunde dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ANK 426 straipsnio 7 dalis yra imperatyvi. Kaip jau minėta, skundžiamu nutarimu D. K. neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl privalo būti panaikinama ir minėtos administracinio poveikio priemonės taikymas. Jeigu bus atmesta apeliacinio skundo dalis dėl administracinės teisenos nutraukimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti vertinama, kad D. K. po įvykusio eismo įvykio planavo persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur studijuoja (duomenys neskelbtini), ir šiame mieste dirbti, jog galėtų sumokėti jam skirtą baudą. Atimta teisė vairuoti transporto priemones yra perteklinė, nes atima galimybę susirasti darbą, todėl tai apsunkina baudos sumokėjimą ir galimybę ateityje pasitaisyti. Be to, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingas, nes teismų praktikoje už vairavimą išgėrus yra skiriamos 1 metų 6 mėnesių ar 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl manytina, kad šios administracinio poveikio priemonės terminas turi būti sutrumpintas iki minimalaus įstatyme numatyto laikotarpio.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

9. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą institucijos atstovas – (duomenys neskelbtini) G. M. (toliau – institucijos atstovas) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą nepakeistą.

10. Institucijos atstovo atsiliepime nurodoma, kad taikydamas ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai, nors turi pareigą pasilikti, tačiau ją ignoruodamas vis tiek pasišalina. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla jokių abejonių, kad D. K., vairuodamas automobilį ir atsitrenkęs į dviratininką suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, nes apgadino ne tik dviratį, bet ir sužalojo dviratininką. D. K. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai, nes jis policijos pareigūnams apie eismo įvykį nepranešė sąmoningai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai patvirtina aplinkybės, kad iš karto po eismo įvykio kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo prisiėmė D. K. tėvas – V. K., o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tam neprieštaravo, priešingai, tai skatino. D. K. prisipažino, kad būtent jis dalyvavo eismo įvykyje tik tada, kai apie tai paliudijo liudytojai. L. R. nurodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) ligoninėje D. K. tėvas V. K. prašė, jog jie įvykį įformintų pastarojo vardu, o ne D. K., kuris ir partrenkė liudytojo sūnų. I. V. nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. apie 17 val. jai paskambino D. K. ir prašė, jog ji paliudytų, kad automobilį vairavo ne pastarasis, o jo tėvas V. K.. Tai tik patvirtina, kad D. K. turėjo vilčių, jog nukentėjusiojo atstovai neiškvies policijos pareigūnų dėl įvykusio eismo įvykio, ir tokiu būdu neabejotinai norėjo bei tikėjosi išvengti atsakomybės dėl vairavimo neturint teisės tą daryti ir sukelto eismo įvykio, o ne sąžiningai suklydo.

11. Pasak institucijos atstovo, eismo įvykį D. K. padarė vairuodamas automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas yra suinteresuotas asmuo – D. K. tėvas V. K., kuris negalėjo nežinoti, kad jo sūnui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Žinodamas apie D. K. padarytus administracinius nusižengimus, V. K. stengėsi padėti sūnui išvengti atsakomybės. Be to, V. K. savo automobilį buvo palikęs prie namų ir transporto priemonės nekontroliavo, o tai nekliudė D. K. padaryti administracinius nusižengimus. Pasak institucijos atstovo, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje turi būti skiriamos administracinio poveikio priemonės: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 2) turto (automobilio) konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. K. apeliacinis skundas netenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo veiksmų ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimu dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pasak D. K., jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes jis sąmoningai ir tikslingai nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Priešingai, po eismo įvykio būdamas sutrikęs ir išsigandęs, veikdamas išimtinai gera valia, nukentėjusįjį nuvežė iš pradžių į pastarojo namus, po to į ligoninę, bei tik vėliau susivokė, jog apie eismo įvykį reikėjo pranešti policijai, t. y. pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo elgesį iš karto po eismo įvykio. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamos skirtos administracinio poveikio priemonės. D. K. nurodo, kad jeigu bus nuspręsta, jog jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai paskyrė turto (automobilio) konfiskavimą, nes tam nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, o specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra akivaizdžiai neproporcingas.

14. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrins Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dalyje dėl D. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir administracinio poveikio priemonių jam skyrimo.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies

15. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

17. KET 219.4. punkte įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.

18. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje byloje nagrinėjamas teisės pažeidimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir nori taip elgtis. Kiekvienu atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, kad asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir šią pareigą ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš eismo įvykio vietos (past. – paprastai taip elgiantis siekiama išvengti atsakomybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik pažeidėjo paaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016).

20. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte. Minėtu laiku ir vietoje susidūrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dviratininku L. R., kuris dėl įvykusio transporto priemonių susidūrimo buvo sužeistas. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. R. po eismo įvykio buvo diagnozuotas kairės plaštakos nykščio lūžis, nosies ir galvos sumušimai (b. l. 2-8). Šių aplinkybių (past. – automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo, susidūrimo su L. R., nukentėjusiojo sužeidimų pastebėjimo) neginčija ir D. K.. Pastarasis pripažįsta, kad suprato, jog įvyko eismo įvykis, tačiau kategoriškai neigia, kad sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nesutinka su šia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija ir ją laiko pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

21. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog D. K. buvo eismo įvykio kaltininkas, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau tai negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia jo atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pagal šią teisės normą asmuo pripažįstamas kaltu, kai yra nustatomos šios aplinkybės: 1) įvyko eismo įvykis, su kuriuo vairuotojas yra susijęs; 2) asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidžiant KET; 3) asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai.

22. Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, kad D. K. buvo susijęs su 2019 m. birželio 5 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini), įvykusiu eismo įvykiu, kurio metu buvo sužalotas nepilnametis dviratininkas L. R., dėl ko, kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (KET 219.4 punktas). Iš bylos duomenų analizės nustatyta, kad D. K. praeityje buvo įgijęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones ir apie KET 219.4. punkte numatytą imperatyvų reikalavimą privalėjo žinoti. Byloje taip pat nustatyta, kad D. K. iš karto po eismo įvykio apie jį policijai ar kitoms institucijoms nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors ir sutiktina, kad asmuo galėjo patirti šoką, būti sutrikęs ir norėjo kuo skubiau padėti nukentėjusiam asmeniui, tačiau D. K. elgesys po įvykusio eismo įvykio patvirtina, kad jis, visų pirma, siekė išvengti jam gresiančios atsakomybės dėl eismo įvykio, o ne gera valia padėti nukentėjusiajam.

23. Įvykus eismo įvykiui ir suvokiant, kad jame dalyvavęs asmuo yra sužeistas bei jam nedelsiant būtina suteikti pirmąją pagalbą, apie tai iš karto turi būti informuojamos atitinkamos institucijos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei D. K., nei nukentėjusiajam nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata ar padaryti kiti sužalojimai, dėl kurių jų gyvybėms būtų grėsęs akivaizdus bei realus pavojus, t. y. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jog L. R. buvo reikalinga neatidėliotinai ir skubiai suteikti medicininę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eismo įvykio metu D. K. buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, todėl teisine prasme jis negalėjo nepilnamečio vežti automobiliu į ligoninę ar tuo labiau į L. R. namus ir tai turėjo gerai suvokti. D. K. privalėjo apie įvykusį eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai ar greitajai pagalbai. Nors, kaip teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis dėl patirto šoko elementariai pamiršo, kad apie eismo įvykį reikia pranešti policijai, tačiau jis turėjo suvokti, jog dėl nepilnamečiui padarytų sužalojimų privaloma paskambinti bent greitajai pagalbai ir laukti eismo įvykio vietoje, kol atvyks medikai, ir tik gavus atitinkamų institucijų leidimą jis būtų galėjęs palikti eismo įvykio vietą bei skubiai nukentėjusįjį vežti į ligoninę, tačiau to D. K. nepadarė ir savavališkai nukentėjusįjį iš įvykio vietos išvežė.

24. D. K. po eismo įvykio automobiliu FORD GALAXY vežė nukentėjusįjį ne į ligoninę, tačiau į pastarojo namus. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog D. K. sąmoningai siekė neinformuoti institucijų apie įvykusį eismo įvykį ir norėjo šį faktą nuslėpti, bandydamas susitarti su nukentėjusiojo tėvais, kad susiklosčiusi eismo įvykio situacija būtų išspręsta taikiai. Svarbu ir tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. tėvas V. K. davė aiškiai melagingus paaiškinimus, jog eismo įvykyje dalyvavo būtent jis, t. y. norėjo prisiimti atsakomybę už savo sūnų (b. l. 4). Pažymėtina, kad V. K. duotose parodymuose perpasakojo tai, ką jam apie įvykusį eismo įvykį buvo pasakęs D. K., t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie V. K. melagingų parodymų davimą žinojo, tačiau tam neprieštaravo, todėl darytina išvada, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ir policijos pareigūnų bei greitosios pagalbos nekvietė siekdamas, jog institucijos nesužinotų apie jo vairavimo faktą, nes D. K. neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtame ikiteisminiame tyrime 2019 m. birželio 12 d. liudytoja apklausta I. V. nurodė, jog po eismo įvykio jai paskambino D. K. ir paprašė, kad ji paliudytų, jog automobilį vairavo ne jis, o V. K. (b. l. 4), t. y. D. K. bandė klaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus dėl tikrojo automobilio vairuotojo nustatymo ir net pradėjus baudžiamąjį procesą nepripažino aplinkybės, jog būtent jis buvo vienas iš eismo įvykio dalyvių. Be to, pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu D. K. nurodė, kad jo tėvas buvo prisiėmęs kaltę, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo norėjo stoti į (duomenys neskelbtini), t. y. teisėsaugos institucijos pareigūnai buvo klaidinami dėl tam tikro pobūdžio savanaudiškų D. K. paskatų.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog D. K. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną. Apygardos teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad D. K. buvo eismo įvykio dalyvis ir suvokė, jog jo metu buvo sužeistas nepilnametis, todėl privalėjo apie įvykusį eismo įvykį informuoti atitinkamas institucijas, tačiau to sąmoningai nepadarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo tyčinius veiksmus ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos patvirtina D. K. elgesys po įvykusio eismo įvykio: 1) apie įvykį nepranešė policijai ir greitajai pagalbai, nors tokią pareigą turėjo, 2) nukentėjusysis buvo vežamas ne į ligoninę, tačiau į namus, nors tam nebuvo duotas institucijų leidimas, 3) atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. tėvas bandė už sūnų prisiimti atsakomybę, nurodydamas, jog būtent jis dalyvavo eismo įvykyje, 4) paties D. K. veiksmai pradėjus ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad jis siekė išvengti atsakomybės ir klaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus. Apygardos teismo vertinimu, D. K. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai ir siekiu klaidinti apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą, todėl jais negali būti vadovaujamasi kaip patikimais.

Dėl administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo

26. Skundžiamu nutarimu D. K. kartu su ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracine nuobauda (900 Eur bauda) skirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią administracinio poveikio priemonę, motyvavo tuo, kad D. K. daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir bandė nuslėpti padarytus administracinius nusižengimus nuo teisėsaugos institucijų.

27. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Įstatymo leidėjas suteikia teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, diskrecijos teisę taikyti arba netaikyti šios administracinio poveikio priemonės. Teismas kiekvienu nagrinėjamu atveju privalo įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, administracinį nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, ir tik tada priimti sprendimą dėl atitinkamos administracinio poveikio priemonės taikymo būtinumo bei jos dydžio.

28. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės (past. – taip pat ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas). Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

29. Byloje nustatyta, kad D. K. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė, kai (duomenys neskelbtini) protokolu su administraciniu nusižengimu jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas 2 metų vairavimo stažo ir viršijo leistiną 60 km/val. greitį, važiuodamas 100 km/val. greičiu, t. y. greitį viršijo 40 km/val. (b. l. 10). Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 6 d. suformuoto administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. ne kartą buvo baustas už įvairius KET pažeidimus: automobilio, turinčio gedimus dėl kurių KET draudžia važiuoti (tamsiu paros metu vairavo automobilį, kuriam nedegė galinė dešinės pusės gabaritinė šviesa), vairavimą; už automobilio vairavimą neturint 2 metų vairavimo stažo, kai ant automobilio galinės dalies kairės pusės nebuvo balto kvadrato formos skiriamojo ženklo su žaliu apvadu ir klevo lapu viduje; automobilio vairavimą, kai sankryžoje sukdamas į dešinę neįjungė dešiniojo įspėjamojo posūkio signalo; automobilio vairavimą ir užvažiavimą bei transporto priemonės palikimą stovėti ant šaligatvio, kai nėra kelio ženklo nurodančio automobilio stovėjimo būdą; automobilio palikimą stovėti draudžiamoje vietoje; automobilio vairavimą, kai su savimi neturėjo ir tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo (b. l. 9-12). Be to, D. K. po šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio ir atgavus teisę vairuoti transporto priemones 2019 m. rugpjūčio 17 d. padarė naują KET pažeidimą – paliko stovėti transporto priemonę vietoje, už kurią imama vietinė rinkliava (b. l. 9).

30. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad D. K. dalyvaudamas transporto priemonių eisme nėra atsakingas, dėl ko sistemingai pažeidinėja KET, o daromi pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. K. padarė tuo metu, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, t. y. gerbdamas valstybėje galiojančius įstatymus ir tinkamai laikydamasis paskirtos administracinio poveikio priemonės, D. K. galėjo išvengti administracinio nusižengimo padarymo ir įvykusio eismo įvykio, kurio metu nukentėjo nepilnametis. Be to, šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamus administracinius nusižengimus D. K. padarė praėjus vos mėnesiui nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tai tik patvirtina, kad net paskirta administracinio poveikio priemonė jo nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ateityje, t. y. net ir atėmus teisę vairuoti, jis tą sąmoningai vis tiek darė, o paskirta administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai nepadėjo įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirties. Be to, svarbu ir tai, kad D. K. viso proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo (ANK 426 straipsnio 1 dalis) neigė, nesigailėjo dėl įvykusio eismo įvykio, nevertino automobilio vairavimo, kai teisė tai daryti buvo atimta, kritiškai, bandė išvengti atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus, kai už įvykusį eismo įvykį kaltę buvo prisiėmęs jo tėvas, t. y. nebandė atkalbėti V. K. nuo melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), neinformavo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, kad būtent jis vairavo automobilį ir dalyvavo eismo įvykyje, o automobilio vairavimo faktą pripažino tik tada, kai V. K. duotus paaiškinimus paneigė ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

31. Pažymėtina ir tai, kad D. K. padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę. Tai, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nenumatė teismui pareigos skirti kartu su nuobauda ir administracinio poveikio priemonę, negali būti pagrindas jos neskirti šioje administracinio nusižengimo byloje. Apygardos teismo vertinimu, tik D. K. skyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bus užkardinti galimi nauji jo daromi KET pažeidimai ateityje. Svarbu ir tai, kad D. K. skiriamos simbolinės baudos už KET pažeidimus akivaizdžiai nepasiekė ANK 22 straipsnyje numatyto administracinių nuobaudų tikslo, t. y. atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Tik atėmus teisę vairuoti transporto priemones bus atimta reali galimybė D. K. daryti naujus administracinius nusižengimus, nes švelnesnėmis priemonėmis tai nebuvo įgyvendinta.

32. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. K. žada persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur studijuos ir dirbs, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog asmuo gali susirasti darbą, kuriam nėra būtina turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad vien asmenį tenkinančios nuobaudos ir (ar) poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų joms keliamų tikslų, neatitiktų teisingumo principo, nes jomis siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis deramai laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu su administracine nuobauda paskyrė ir administracinio poveikio priemonę bei parinko proporcingą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kurio nėra pagrindo sumažinti iki minimalaus įstatyme numatyto termino.

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo

34. Skundžiamu nutarimu D. K. taip pat buvo skirta ir kita administracinio poveikio priemonė – automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad V. K., žinodamas apie D. K. padarytus administracinius nusižengimus, stengėsi padėti sūnui išvengti atsakomybės, prisiimdamas kaltę, o automobilį V. K., kaip jis teigė, buvo palikęs prie namų ir nekontroliavo, kas juo naudojasi, t. y. toks elgesys vertinamas kaip nekliudymas D. K. daryti administracinį nusižengimą.

35. ANK 426 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

36. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

37. ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už ANK tam tikruose straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų (past. – ir už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo) padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

38. Byloje nustatyta, kad automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K., tačiau jo tėvui V. K.. Šioje administracinio nusižengimo byloje pagrįstai konstatuota, kad D. K. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas V. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis buvo administracinio nusižengimo priemonė, kas atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Kadangi automobilis nuosavybės teise priklauso ne D. K., todėl transporto priemonės konfiskavimas, t. y. neatlygintinas paėmimas iš kito asmens – teisėto savininko, galimas tik nustačius bent vieną iš apygardos teismo aptartų sąlygų, numatytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje.

39. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, nepadarė esminių ANK taikymo klaidų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą konfiskuoti automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo. Nors D. K. apeliaciniame skunde teigia, kad automobilis FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui V. K., kuris nežinojo, jog šia transporto priemone administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo darys administracinius nusižengimus, o V. K. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonę paliko prie namų ir nekontroliavo, kas ja naudojasi, apygardos teismas tai vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.

40. Kaip jau minėta šioje nutartyje, V. K. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) davė žinomai melagingus paaiškinimus, siekdamas, kad D. K. išvengtų atsakomybės, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje suinteresuoto asmens duoti paaiškinimai turi būti vertinami kaip nepatikimi ir jais nesivadovaujama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. K. ir V. K. yra šeimos nariai – tėvas ir sūnus, gyvenantys tuo pačiu adresu (past. – tai nurodyta ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliaciniame skunde). Vertinant šią aplinkybę, darytina išvada, kad V. K. žinojo, jog jo sūnui D. K. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo suvokė, kad perleisdamas automobilį sūnui, atitinkamas automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog D. K. automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo išskirtinai be savo tėvo V. K. žinios, byloje egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas transporto priemonės konfiskavimo pagrindas.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenys ir įrodymus, nepadarė teisės taikymo klaidų ir pagrįstai D. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, bei kartu su nuobauda paskyrė administracinio poveikio priemones. Kadangi apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Paulius Veršekys