Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

nukentėjusiojo atstovei – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ socialinei pedagogei E. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2009-09-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį,

S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1992-09-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 118 str. 4 d. (BK 1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 10 metų, 2002-03-06 paleistas iš Pravieniškių 2-osios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos atlikus bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. C. vengė išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2004 m. rugsėjo 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo iš L. C. priteistos lėšos nepilnamečio sūnaus L. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 litų iki jo pilnametystės, nuo 2004-09-01 iki 2009-10-01 tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui - L. C. išlaikyti, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas 9983,00 Lt sumoje.

S. C. vengė išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2004 m. rugsėjo 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo iš S. C. priteistos lėšos nepilnamečio sūnaus L. C., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 litų iki jo pilnametystės, nuo 2004-09-01 iki 2010-12-01 tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui - L. C. išlaikyti, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas 10421,00 Lt sumoje.

Kaltinamoji L. C. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad L. C. yra jos sūnus. Kaltinime nurodytu laikotarpiu išlaikymo sūnui nemokėjo, kadangi neturėjo gerų gyvenimo sąlygų. Vaikas nuo pat gimimo auga vaikų globos namuose. Nuo 2004 m. iki 2009 m. buvo registruota darbo biržoje. Kad iš jos vaikui buvo priteistas išlaikymas, žinojo, suprato, kad turi pareigą sūnų išlaikyti. Darbo biržoje buvo registruota visą laiką, o išbraukta buvo tik tuomet, kai sužinojo, jog dirba nelegaliai. Pagal priimtą teismo sprendimą, išlaikymą vaikui mokėjo tik tuo laikotarpiu, kai legaliai buvo įsidarbinusi medienos ceche. Tada išlaikymas vaikui buvo išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio. Medienos ceche dirbo gal prieš 3 – 4 metus laiko. Radviliškio darbo birža jai siūlydavo darbų, tačiau neatitikdavo kvalifikacija arba būdavo problemų su važinėjimu. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo dirbti, bet ten darbuotojų nebereikėjo. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, darbo užmokestį gavo. Vaiko išlaikymui atskaičiuodavo pusę atlyginimo. Po to visą laiką dirbo legaliai pas ūkininkę, bet iš gaunamų pajamų išlaikymo vaikui nemokėjo. Gaudavo labai mažą darbo užmokestį. Sūnaus L. neaplankydavo, kaip jis atrodo, žino iš nuotraukų. Žino, kad jos įsiskolinimo vaikui išlaikyti yra apie 10000 litų. Nurodė, jog bandys jį kaip nors padengti. Taip pat teismo posėdžio metu parodė, kad sūnaus L. biologinis tėvas yra ne S. C., o S. U.. Kadangi S. C. sutiko mokėti išlaikymą L., todėl jis ir buvo priteistas iš jo. Gimimo liudijime L. tėvu nurodytas kaltinamasis S. C., kadangi tuo metu dar juodu nebuvo išsituokę. Tėvystės S. C. teismine tvarka neginčijo.

Kaltinamasis S. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nėra biologinis L. tėvas. Tėvystės nuginčyti nebandė, nes išlaikymo vaikui mokėti nereikėjo. Be to, dirbo pas ūkininką ir niekas išlaikymo iš jo darbo užmokesčio neišskaičiuodavo. Kad turi mokėti L. išlaikymą, žinojo. Nuo 2004 – 2009 m. dirbo oficialiai. Pirmininkui sakė, kad iš jo yra priteistas išlaikymas, bet kodėl neatskaičiavo - nežino. Iš įkalinimo įstaigos grįžo 2002-03-06. Kadangi turi dar kitų vaikų, gali būti, kad išlaikymas iš jo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamas kitiems vaikams, o ne L.. Pats savanoriškai išlaikymo L. nemokėjo, kadangi nėra jo biologinis tėvas. Mano, kad jokio nusikaltimo nepadarė, nes L. nėra jo sūnus. Tačiau pripažįsta, kad nevykdė pareigos mokėti išlaikymą vaikui pagal teismo sprendimą.

Nukentėjusiojo atstovė E. P. paaiškino, kad L. C. gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2002-09-16. Dabar vaikui yra 11 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje 5 lavinamojoje klasėje. Berniukui yra nustatyta sunki negalia. Mama L. C. nuo išlaikymo priteisimo dienos L. išlaikymui išmokėjo tik 438 litus 2006-09-15. Tėvas išlaikymo vaikui nemokėjo ir nesidomėjo vaiko auklėjimu, sveikata.

Iš įsiteisėjusio 2004-09-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, kad juo kaltinamiesiems S. C. ir L. C. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus L. C., gimusio 2000-04-21, atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatine globa, globėju paskiriant vaikų globos instituciją – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus „(duomenys neskelbtini)“, bei priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 125 litų iš kiekvieno kaltinamojo iki sūnaus pilnametystės (b. l. 4).

Iš gimimo liudijimo Nr. 77 kopijos matyti, kad L. C., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina - L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš antstolio Ričardo Kudrausko išlaikymo mokėjimo lentelių matyti, kad L. C. įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą 2010-12-01 sudarė 9983,00 Lt, S. C. įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą 2010-06-01 - 10421,00 Lt (b. 1. 28-30, 38-40, 42-44, 45-47, 49-51, 52-54).

Iš 2004-09-01 teismo posėdžio protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog L. C. ir S. C. su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nuolatinio globėjo paskyrimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo sutiko (b. 1. 59-60, 61-65).

Iš 2010-08-12 Radviliškio darbo biržos informacinio pranešimo matyti, kad L. C. buvo registruota darbo biržoje. 2009-11-27 jai išduota rekomendacija į laisvą darbo vietą S. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ši neatvyko į darbo biržą grąžinti rekomendacijos ir įsidarbinti. 2010-03-02 išduota rekomendacija į laisvą darbo vietą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau netiko kvalifikacija. Nedarbo draudimo pašalpa jai nebuvo skirta. S. C. darbo biržoje neregistruotas (b.1. 67).

Iš 2010-10-22 ūkininko K. R. pažymos matyti, kad joje užfiksuota, jog S. C. dirdamas ūkyje gavo atlyginimą: 2004 metais - 1227,27 Lt, 2005 metais - 2210,09 Lt, 2007 metais - 1173,78 Lt, 2008 metais - 2252,89 Lt (b. 1. 72).

Iš 2011-02-17 VSDF pažymos apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad L. C. nuo 2006-04-19 iki 2006-12-01 dirbo Ž.Ū.B. „(duomenys neskelbtini)” (b. 1. 124).

Iš 2011-02-17 Lietuvos darbo biržos pažymos matyti, kad L. C. darbo biržoje registruota nuo 2009-10-02 (b. 1. 125).

Iš 2011-02-17 VSDF pažymos apie asmenį ir jo draudėjus matyti S. C. nuo 2004-08-04 periodiškai iki 2008-08-29 dirbo pas ūkininką K. R. (b.1. 150).

Iš 2011-02-17 Lietuvos darbo biržos pažymos matyti, kad S. C. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2002-03-08 iki 2002-09-20 ir gavo nedarbo draudimo išmoką (b. l. 151).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. Išlaikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei asmuo tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo, jis atsako baudžiamąja tvarka. Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. Šis nusikaltimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba išnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką. Šio nusikaltimo sudėties buvimui veikoje svarbu nustatyti, kad kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-491/2005, 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. baudžiamoji atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, bet ir tada, kai ši pareiga vykdoma iš dalies. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, jog L. C. ir S. C. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Byloje nustatyta, jog abu kaltinamieji žinojo apie savo pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. kaltinamoji L. C. nuo 2006-04-19 iki 2006-12-01 dirbo Ž.Ū.B. „(duomenys neskelbtini)”, buvo registruota darbo biržoje, o kaltinamasis S. C. nuo 2004-08-04 periodiškai iki 2008-08-29 dirbo pas ūkininką K. R., abu gaudavo pajamų. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamieji turėjo realią galimybę pareigą išlaikyti vaiką vykdyti bent iš dalies, tačiau to nedarė. Antstolio Ričardo Kudrausko pateiktos išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelės patvirtina, kad nuo 2004-09-01 teismo sprendimo priėmimo kaltinamasis S. C. neatliko nei vienos įmokos vaiko išlaikymui, o kaltinamoji L. C. 2006 metais atliko dvi įmokas bendroje sumoje 438,00 Lt. Žinodami apie priimtą teismo sprendimą, suprasdami turintys pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, turėdami realią galimybę šią pareigą vykdyti, kaltinamieji sąmoningai, be pateisinamų priežasčių šios pareigos nevykdė – vengė mokėti lėšas sūnaus L. C. išlaikymui. Tokiais veiksmais L. C. ir S. C. tyčia vengė išlaikyti sūnų L. C. ir padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. Kaltinamojo S. C. teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis nėra biologinis L. C. tėvas, kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nepašalina, kadangi tai nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Teismo sprendimas, kuriuo iš kaltinamojo priteistas išlaikymas nepilnamečio vaiko išlaikymui yra įsiteisėjęs, galiojantis, be to, pats kaltinamasis tėvystės fakto, t. y. duomenų gimimo įraše apie vaiko tėvą, nėra nuginčijęs teismo tvarka, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis S. C. neprivalėjo vykdyti pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, tą pareigą privalo vykdyti tiksliai ir be išlygų. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku turi atitikti teismo sprendime nustatytus reikalavimus.

Kaltinamosios L. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo S. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis S. C. ir pripažino, kad nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui pagal teismo sprendimą, tačiau kategoriškai neigė įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą vaiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., todėl teismas neturi pagrindo tokio kaltinamojo prisipažinimo laikyti atsakomybe lengvinančia atsakomybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 str.

Kaltinamieji L. C. ir S. C. teisiami antrą kartą, abiems teistumai neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti (b. l. 105-108, 135-137), iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, padarė po vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 str. 3 d.), nustatyta viena L. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamojo S. C. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, laikomas nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. už tyčinio nusikaltimo padarymą tokiam asmeniui teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į jų asmenybes, materialinę ir šeimyninę padėtį, užimtumą, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) L. C. ir S. C. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant straipsnio sankcijoje už jų padarytas veikas numatytą bausmę – areštą (BK 49 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

L. C. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir ją nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

S. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Į atliktos bausmės laiką L. C. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-08-04 iki 2011-08-05, nuo 2011-12-02 iki 2012-02-28.

Į atliktos bausmės laiką S. C. įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2012-01-27 iki 2012-02-28.

Kardomąsias priemones – suėmimus panaikinti, kadangi nuosprendžiu paskirtų arešto bausmių trukmė neviršija laikinajame sulaikyme ir suėmime atbūto laiko, todėl L. C. ir S. C. po nuosprendžio paskelbimo paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 str.). Laikyti, kad nuosprendžiu paskirtas arešto bausmes L. C. ir S. C. yra atlikę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.