Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-752-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-16
Bylos Nr.: e2S-752-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-19-3-00854-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Suinteresuotas asmuo: K. M.
Pareiškėjas: J. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-752-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00854-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.6.19 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. P. pareiškimu prašė atnaujinti pareiškėjai terminą (duomenys neskelbtini) mirusios mamos V. J. G. palikimui priimti.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama V. J. G. Po mirties, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pas notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad paveldėti gali tik praėjus trijų mėnesių terminui. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjos elgesio, bet dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo įstatymų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas pareiškimą tenkino ir pareiškėjai J. P. atnaujino terminą (duomenys neskelbtini), mirusios mamos V. J. G. palikimui priimti.

4. Teismas sprendė kad pareiškėjos pareiškime nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, nes klydo dėl palikimo priėmimo galimybių. Esant šioms aplinkybėms, padarė išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašymą tenkintino ir terminą palikimui, atsiradusiam po mamos V. J. G. mirties, priimti atnaujintino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5014-670/2023; J. P. prašymą atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini), mirusios mamos V. J. G. palikimui priimti netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad mamos V. J. G. palikimą valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo turtu nuo pat jos mirties“, tačiau kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė jai per įstatyme įtvirtintą terminą priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Teismas pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis galiojančiomis materialiosios teisės normomis bei jų taikymo praktika, neturėjo pagrindo tokio prašymo tenkinti. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas, iš esmės netyrė jokių reikšmingų aplinkybių. Teismas pareiškėjos nurodytas, išimtinai nuo jos valios priklausiusias aplinkybes, nepagrįstai įvertino kaip svarbias ir, iš esmės nenurodydamas jokių motyvų, pareiškėjos prašymą patenkino. Teismas padarė teisės taikymo klaidą, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintais pagrindais.

5.2. Pareiškime nurodyta, kad suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini. Prie pareiškimo pridėtuose valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašuose yra nurodyta, kad mirusiai V. J. G. priklausęs nekilnojamasis turtas taip pat yra šiuo adresu. Pareiškėjai buvo žinoma, kad suinteresuotas asmuo kartu su mama gyveno jai priklausančiame name adresu – (duomenys neskelbtini), ir po mamos mirties pasiliko jame gyventi, ir tai reiškia palikimo priėmimą pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginys, jog „termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų“ yra neteisingas. Pažymi, kad pagal suinteresuoto asmens pareiškimą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose pagal yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7190-670/2024, kurioje suinteresuotas asmuo yra pareiškęs reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos V. J. G. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Atsiliepimas

6. Pareiškėja J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti K. M. atskirąjį skundą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Po pareiškėjos mamos V. J. G. mirties liko sodyba, esanti (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini). Palikėjos sutuoktinis yra miręs, tačiau ji be pareiškėjos turi dar vieną dukrą Z. M. H. ir sūnų K. M. Pastarasis nepriėmė ir neketino priimti mamos palikimo. Dėl K. M. neatsakingo alkoholio vartojimo, jo ir mamos santykiai nebuvo geri. Mama nepasitikėjo K. M., tačiau leido jam kartu gyventi, nes jis neturėjo kitos gyvenamosios vietos. Pareiškėja po mamos mirties iš karto informavo K. M., kad ketina priimti mamos palikimą, kuriuo rūpinosi kaip savo nuo pat mamos mirties. Palikėjos palikimo pareiškėjos naudai taip pat atsisakė kita palikėjos dukra Z. M. H., todėl pareiškėja buvo vienintelė mirusios V. J. G. turto paveldėtoja. K. M. neturėjo kitos gyvenamosios vietos ir pageidavo, kad pareiškėja leistų jam kurį laiką gyventi mamos V. J. G. sodyboje. Pareiškėja neprieštaravo, kad K. M. kurį laiką gyventų šioje sodyboje, tačiau sutarė, kad K. M. gyvendamas sodyboje apmokės komunalinius mokesčius. K. M. kurį laiką gyveno sodyboje ir mokėjo komunalinius mokesčius ne kaip V. J. G. sodybos paveldėtojas (naujasis savininkas), o kaip panaudos gavėjas. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad dėl mamos palikimo priėmimo į notarą reikėjo kreiptis per tris mėnesius nuo jos mirties, todėl šį terminą praleido. Dėl šios priežasties, pareiškėja 2023 m. gegužės 22 d. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi į teismą. Į pradėtą civilinę bylą pareiškėjos iniciatyva suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti K. M. ir Z. M. H., tačiau K. M. atsiliepimo nepateikė.

6.2. K. M. apie pradėtą civilinę bylą buvo informuotas įstatyme nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) ir jam nuo 2023 m. gegužės 23 d. buvo žinomą apie šią civilinę bylą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, nebuvo aktyvus. K. M. 2023 m. gruodžio 8 d. gavęs iš pareiškėjos rašytinę pretenziją, kuria buvo raginamas išsikelti iš pareiškėjos paveldėtos sodybos, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas į sodybą ir tik dar po daugiau nei pusės metų kreipėsi į teismą. Atskirąjį skundą K. M. pateikė 2024 m. spalio 29 d., t. y. praėjus beveik 17 mėnesių, daugiau nei penkis kartus praleidęs naikinamąjį trijų mėnesių terminą (CPK 307 straipsnio 3 dalis).

6.3. Pažymi, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nustatytu terminu nesikreipdama į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Priešingai, pareiškėja po mamos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų, bendravo su K. M. dėl mamos palikimo. Yra įsitikinusi, kad K. M. elgiasi nesąžiningai, nes jis nepriėmė mamos palikimo, o pareiškėjai jį priėmus ir pareikalavus išsikelti iš paveldėtos sodybos, ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas, ir pareiškė šį atskirąjį skundą. Panaikinus ginčijamą nutartį būtų paneigti teisinio tikrumo ir stabilumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantas K. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. liepos 18 d. K. M. pareiškimas; išrašas iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, civilinė byla Nr. e2YT-7190-670/2024; 2024 m. spalio 14 d. K. M. ieškinys; išrašas iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, civilinė byla Nr. e2-10544-384/2024.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

11. Apelianto pateikti nauju įrodymai pavirtina, kad jis yra inicijavęs teisminius procesus, susijusios su mirusios motinos turto paveldėjimu, t. y. dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo. Minėti pateikti nauji įrodymai yra reikšmingi, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, pareiškėjai yra žinoma apie apelianto inicijuotus teisminius procesus, susijusius su mirusios motinos palikimu. Esant šioms nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas priima apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. G., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. P., apelianto K. M. ir Z. M. H. motina. Palikėjos sutuoktinis V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. G. mirties paliko jai nuosavybės teise priklausęs turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas, kiti kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. gegužės 22 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad tuo metu V. J. G. palikimo priėmimo faktas nebuvo registruotas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

13. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji mamos V. J. G. palikimą valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo turtu nuo pat mamos mirties, taip pat pareiškime nenurodė, jokių svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, kurios objektyviai sutrukdė jai per įstatyme įtvirtintą terminą priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareiškėjai atnaujinti terminą mirusios motinos palikimui priimti.

14. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ji dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kad dėl mamos palikimo priėmimo į notarą reikėjo kreiptis per tris mėnesius nuo jos mirties, todėl šį terminą praleido. Dėl šios priežasties, pareiškėja 2023 m. gegužės 22 d. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi į teismą. Taip pat nurodė, kad po mamos mirties bendravo su apeliantu dėl mamos palikimo, tačiau jam pareiškus, kad mamos palikimo nereikia, pareiškėja informavo brolį, jog ji priims mamos palikimą. Nuo tada pareiškėja valdė mamos sodybą kaip savo, o apelianto prašymu leido jam laikinai gyventi šioje sodyboje.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti pripažino svarbiomis ir terminą palikimui, atsiradusiam po mamos V. J. G. mirties, priimti atnaujintino (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

16. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).

18. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

19. Iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja dėl teisinių žinių stokos suklydo dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti. Tačiau iš pareiškėjos paaiškinimu matyti, kad mirus motinai pareiškėja buvo apsisprendusi priimti motinos palikimą ir apie tai kalbėjosi su apeliantu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja kreipėsi į teismą prašymu 2023 m. gegužės 22 d., t. y. praleidusi keturis mėnesius CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs praleisto termino trukmę, tai, jog pareiškėja supratusi, kad klydo dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, ilgai nedelsdama ėmėsi veiksmų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėja šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

20. Kaip matyti iš apelianto kartu su priedais pateiktų duomenų, jis 2024 m. liepos 18 d. prašymu dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus. Akivaizdu, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, apeliantas nekėlė klausimų dėl mirusios motinos turto paveldėjimo ir pareiškėjos praleisto termino palikimui priimti trukmė apelianto teisei priimti mirusios motinos palikimą faktiniu valdymu reikšmės neturėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu praėjus metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šiuo atveju formalus susiklosčiusios situacijos įvertinimas būtų nepateisinamas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas, būtų neigiamai paveikę suinteresuotų asmenų teisėtus interesus ar pažeistų viešąjį interesą (CPK 178, 185 straipsniai). Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad apeliantas savo teisę į mirusios motinos palikimą gina teisme, o skundžiama nutartis, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti pati savaimę jokių turtinių teisių nesukuria ir neturi reikšmės, sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, juo labiau, kad apeliantas yra pradėjęs ir kitą procesą, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo, kuriame atsakove yra J. P.

21. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nedaug (keturis mėnesius), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai taikė ir aiškino CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nenukrypo nuo teismų praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius