Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-1069/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-06-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-24Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-05-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1A-190-1069/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22889-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
Nuteistasis
M. P.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-1069/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22889-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,nuteistojo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo atstovo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. P. paskirta 50 parų arešto ir 200 MGL (10 000 Eur) baudos bausmė, kuriai sumokėti nustatytas 12 mėnesių terminas nuo 2024 m. kovo 28 d.

Paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant M. P. visą šį laikotarpį intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti nuteistąjį jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir teisę tokią teisę įgyti, vienerius metus šešis mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 5 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti N. T. vardu registruotą automobilį „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Automobilio „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos (121 Eur) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš M. P. Klaipėdos apygardos Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. P. 2023 m. birželio 14 d. apie 11.20 val., Gargždų m., (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „Vilnelė“, vairuodamas N. T. priklausantį automobilį „Land Rover“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė bei apgadino prie parduotuvės pastatytą UAB „Coffee Address“ priklausantį kavos aparatą ir nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam 2023 m. birželio 14 d. 14.02 val., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 daugiau promilių neblaivumas (nustatytas 3,11 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjas Irmantas Balčiūnas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, pripažįstant, kad M. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei priteisti iš valstybės M. P. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymu nepripažino ir išvis nevertino 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kuri, remdamasi objektyviais duomenimis, neginčijamai paneigė automobilio „Land Rover“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atsitrenkimą į karštų gėrimų išdavimo aparatą. Išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti, nuo kavos aparato nuimtų dažų nėra automobilio „Land Rover“ galinio bamperio kairės pusės ir galinio kairės pusės sparno dažų. Ant stiklo šukių nerasta automobilio „Land Rover“ dažų pėdsakų, tačiau rasti pašalinio plastiko pėdsakai ir šis plastikas nėra automobilio „Land Rover“. Specialisto išvada tiesiogiai ir neginčijamai įrodo, kad jokio kontakto tarp automobilio ir kavos aparato išvis nebuvo, kavos aparato sugadinimo vietose dažus paliko kitas kažkoks objektas. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė dažų fragmentų, rastų ant kavos aparato ir stiklų šukių sulyginimo su automobilio „Land Rover“ dažais ekspertinių rezultatų, tuo padarydamas esminį BPK 20 straipsnio dalies pažeidimą – pažeidė įrodymų vertinimo išsamumo principą.

2.2 Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo išsiaiškinta, kurio objekto dalis yra 2023 m. birželio 21 d. apžiūros metu rastieji stikliukai. Automobilio „Land Rover“ stiklai išdužę nebuvo, kad karštų gėrimų išdavimo aparato kažkokios stiklinės dalys būtų išdužusios jokių duomenų nėra, todėl tai galimai kito automobilio, ar kito kokio nors objekto, atsitrenkusio į karštų gėrimų išdavimo aparatą pėdsakai. Siekiant proceso objektyvumo, buvo privalu išsiaiškinti su kokiu objektu jie gali turėti ryšį ir galbūt būtų nustatytas tikrasis kaltininkas. Be to, gynybai nebuvo suteikta teisė užduoti savo klausimų ekspertams, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis specialistui, o ne ekspertizė.

2.3 Pirmosios instancijos teismas nevertino tyrėjų padarytų procesinių pažeidimų apklausinėjant liudytoją J. R. ir jais besąlygiškai vadovavosi, nors turėjo šio liudytojo parodymus vertinti gana kritiškai, kadangi J. R. į automobilį „Land Rover“ žiūrėjo sudėtingesnėje nei įprastai situacijoje – jis įvykį stebėjo vairuodamas automobilį. J. R. negalėjo būti pakankamai dėmesingas iškart į kelis objektus - kelią, kelio aplinką, eismo intensyvumą ir automobilį „Land Rover“. Be to, liudytojas, apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad policijos įstaigoje buvo apklaustas iš viso du kartus, po savaitės ar dviejų. Įvykio dieną jokių paaiškinimų policijai nedavęs, nors ant paaiškinimo (1 t. b. l. 91) yra jo parašas. Teismo posėdyje J. R. nurodė, kad tyrėja R. S. 2023 m. liepos 11 d. jo apklausos protokolą surašė klaidingai, t. y. jo parodymus užrašė ne tokius, kokius jis išties davė. Įvertinus visas aplinkybes J. R. parodymų objektyviais ir patikimais pripažinti negalima. Taip pat pirmosios instancijos teismas J. R. parodymų patikimumo niekaip nesugretino ir neanalizavo 2023 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados kontekste. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas J. R. parodymus kaip patikimus, padarė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimą.

2.4 Liudytojos A. K. parodymus teismas įvertino kaip kaltinančius, nors pagal faktines aplinkybes turėjo vertinti, kaip teisinančius. Liudytoja, parduotuvės „Aibė“ darbuotoja A. K. parodė, kad ji, būdama parduotuvės patalpose, išgirdo vieną dunkstelėjimo garsą, dėl ko savaime atsidarė langas. Atsižvelgiant į tai, kad parduotuvės „Aibė“ fasadinės sienos mūro dalis ir langai nėra vienoje plokštumoje, analizuojant J. R. parodymus ir juos gretinant su A. K. parodymais, akivaizdu, kad turėjo būti toks įvykio mechanizmas – automobilis galine dalimi atsitrenkia į kasos aparatą, kavos aparatas nuo smūgio atsitrenkia į sieną ir viršutine dalimi į parduotuvės plastikinį langą ir iškart po to, nuo kavos aparato atsitrenkimo atsidaro parduotuvės langas. Taigi, A. K. turėjo išgirsti ne vieno, o trijų smūgių garsus ir tik tuomet jos parodymai atitiktų J. R. parodymus, bei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotą objektų – kavos aparato, parduotuvės sienos ir lango – išsidėstymą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinant, kad A. K. girdėjo vieną trenksmo garsą ir pamatė atsidariusią plastikinio lango varčią, galima išvada, kad ji girdėjusi tik lango varčios staigaus atsidarymo trenksmo garsą, bet ne automobilio atsitrenkimo į kavos aparatą ir kavos aparato atsitrenkimo į langą garsą.

2.5 Liudytojos L. Š. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino selektyviai, iš jos parodymų atrinko tik tam tikrus fragmentus. Liudytoja L. Š., parduotuvės „Aibė“ darbuotoja parodė, kad išėjusi iš parduotuvės patalpų pamatė M. P., kuris jai pasakė „įstūmiau mašiną ir čia pastačiau“. „Įstumti automobilį“ šnekamojoje kalboje yra gana paplitęs frazeologizmas, kuris paprastai reiškia privažiuoti automobiliu į tam tikrą vietą ir ten jį palikti. Tačiau šiuo atveju teismas, tokį pasakymą įvertino, kaip iš esmės prisipažinimą, duotą liudytojai L. Š., padarius eismo įvykį. Toks pirmosios instancijos teismo žodžių interpretavimas akivaizdžiai rodo ne objektyvumą, o siekį iš konteksto atrinkti kokius nors fragmentiškus duomenis, juos hiperbolizuoti ir įvertinti tai, kaip kaltės įrodymą. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija rodo ne ką kitą, kaip siekį, bet kokiais motyvais ir argumentais priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o tai yra BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nešališkumo principo akivaizdus pažeidimas.

2.6 Karštų gėrimų išdavimo aparato savininkės UAB „Coffee Address“ sąskaita - faktūra patvirtina nekaltumo faktą ir faktą, kad gėrimų išdavimo aparatas buvo sugadintas ne 2023 m. birželio 14 d., o anksčiau. Šioje sąskaitoje, kuri išrašyta 2023 m. balandžio 28 d., nurodoma kavos aparato šarvo įsigijimo kaina 1990 Eur. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo to, kad sąskaita - faktūra išrašyta dar 2023 m. balandžio 28 d., t. y. pusantro mėnesio iki 2023 m. birželio 14 d. įvykio. Sąskaita nėra tik žalą patvirtinantis dokumentas, bet ir įrodymas, kad kavos aparatas buvo apgadintas gerokai anksčiau.

2.7 Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas atmestinai, neatliekant visų privalomų veiksmų. Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo nedelsiant paimti automobilį „Land Rover“ ir atlikti trasologinį tyrimą, t. y. dalyvaujant eksperto – trasologo ekspertinę kvalifikaciją turinčiam ekspertui atlikti įvykio vietos papildomą apžiūrą. Taip pat buvo galima skirti ir trasologinę ekspertizę, kas atlikta nebuvo. Negalima paneigti ir aplinkybės, kad policijos pareigūnai yra priešiškai nusistatę M. P. atžvilgiu, nori jam pakenkti ir galimai akivaizdžiai matydami, kad trasologinio tyrimo rezultatai bus M. P. teisinantys, tokio veiksmo atlikimo atsisakė.

2.8 2023 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo prieduose užfiksuoti apgadinimai apie 65 cm aukštyje (Foto Nr.5), apie 98 cm aukštyje (Foto Nr. 6), apie 50 cm aukštyje (Foto Nr. 7), apie 77 cm aukštyje (Foto Nr.9) bei priekinės dalies kairės pusės apačioje (Foto Nr. 8). Atsižvelgiant į kavos aparato apgadinimų lokalizaciją, neįtikėtina, kad visi apgadinimai galėjo būti padaryti vieno automobilio. Neatlikus ekspertinio trasologinio tyrimo neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti ar visi apgadinimai padaryti vienu metu ir koks objektas paliko apgadinimų pėdsakus. Atkreiptinas dėmesys į kavos aparato priekinės dalies kairės pusės apačioje esančius apgadinimus (Foto Nr. 8). Akivaizdu, jog jie padaryti keli mėnesiai prieš 2023 m. birželio 14 d. įvykį, kadangi matosi jau įsisenėjusios rūdys ir nesuvokiama, kuria dalimi automobilis galėtų atsitrenkti į kavos aparatą, kad siektų minimoje fotonuotraukoje užfiksuotą kavos aparato vietą.

2.9 „Body“ kamerų vaizdo / garso įrašai jokios įrodomosios vertės neturi. Jie įrodo tik faktą, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Todėl nei bendrojo pagalbos centro garso įrašai, nei policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai negali būti įrodymu, kad M. P., vairuodamas automobilį ,,Land Rover“, atsitrenkė į karštų gėrimų išdavimo aparatą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. P. gynėjas Irmantas Balčiūnas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis M. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visumą, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino M. P. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Šios baudžiamosios bylos atveju pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad byloje liko neįrodyta, jog M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ši kaltinimo dalis buvo pašalinta, tačiau M. P. liko inkriminuotas vienas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje išskirtų alternatyvių būtinųjų nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tokiu atveju sprendžiant M. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal minėtą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą alternatyvią veiką, būtina nustatyti, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį, ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad M. P. 2023 m. birželio 14 d. apie 11.20 val. vairavo automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) iki parduotuvės „Aibė“, esančios tame pačiame miestelyje – (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelės. Taip pat, neginčytinai nustatyta, kad siekiant nustatyti tiriamo įvykio aplinkybes policijos pareigūnams atvykus į M. P. gyvenamąją vietą šis buvo neblaivus – 2023 m. birželio 14 d. 14.02 val. M. P. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas (neblaivumas tikrintas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0361, patikros sertifikato Nr. 1886855, t. 1, b. l. 12-14, 31-34), t. y. didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas. Tačiau nuteistasis M. P. kategoriškai neigia eismo įvykio sukėlimo – karštų gėrimų aparato (už)kliudymo ir pasišalinimo faktą. Taigi šioje baudžiamosios bylos esminis nagrinėtinas klausimas, ar M. P. sukėlė eismo įvykį.

10. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Vadinasi automobilio atsitrenkimas į kavos aparatą bei jo apgadinimas visiškai atitinka minėtą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte įtvirtintą eismo įvykio sąvoką.

11. Ir nors nuteistasis M. P. viso proceso metu atkakliai neigė atsitrenkimo į prie parduotuvės stovintį kavos aparatą ir apgadinimo aplinkybę, aiškindamas, kad apgadinimai ant aparato yra seni ir galimai padaryti kito (nenustatyto) asmens, tokie jo teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Todėl teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai jog nuteistojo ir jo gynėjo pasirinkta gynybine versija yra tokia siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pažymi, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

12. Teisėjų kolegijos vertiniu, apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiant, jog liudytojo J. R. parodymų negalima laikyti objektyviais ir patikimais, kadangi šis liudytojas į automobilį „Land Rover“ žiūrėjo sudėtingesnėje nei įprastai situacijoje – įvykį stebėjo vairuodamas automobilį ir negalėjo būti pakankamai dėmesingas iškart į kelis objektus. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl liudytojo J. R. parodymų vertinimo. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuotas apklaustų asmenų parodymų patikimumas, jų atitikimas tarpusavyje bei atitikimas su kitais duomenimis visumoje. Apeliaciniame skunde akcentuojami nesutapimai nelaikytini esminiais ir nemenkina liudytojo parodymų patikimumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas J. R. nuosekliai teigė, kad 2023 m birželio 14 d. apie 11val., jis važiavo savo automobiliu Gargždų mieste nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės „Aibė“, kai pamatė, kaip automobilis „Land Rover“ atbulas privažiavo prie parduotuvės „Aibė“ ir galine dalimi atsitrenkė į prie jos durų stovėjusį kavos aparatą bei išgirdo smūgio garsą. Pastatęs automobilį ėjo link parduotuvės ir matė stovintį vyriškį, kuris kalbėjosi su parduotuvės „Aibė“ pardavėja – L. Š. Taip pat matė, kad yra sugadintas (įlenktas ties viduriu) kavos aparatas (t. 1, b. l. 91, 94-97). Iš esmės analogiškas aplinkybes patvirtina liudytojo J. R. pranešimas apie aptariamą eismo įvykį iškart po jo įvykimo Bendrajam pagalbos centrui nurodant konkrečią įvykio vietą, jo aplinkybes, tiksliai įvardijant automobilį, kurį vairuojant tai padaryta, bei apibūdinant asmenį, atitinkantį nuteistąjį (t. 1, b. l. 5, 9-11). Liudytojo J. R. parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis, todėl juos laikyti neobjektyviai ar jais netikėti nėra jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo abejoti ir liudytojų A. K. ir L. Š. parodymais ir (ar) jų nešališkumo. Šių liudytojų parodymai dera tarpusavyje ir yra nuoseklūs bei aiškūs. Antai, liudytoja A. K. parodė, kad ji, dirbdama įvykio metu parduotuvėje „Aibė“, išgirdo lauke prie parduotuvės įvykusio smūgio (atsitrenkimo) garsą ir pamatė, kaip nuo to smūgio sudrebėjo parduotuvės siena bei atsidarė langas, o kadangi darbo vietos palikti negalėjo, pašaukė parduotuvės sandėlyje esančią parduotuvės vedėją L. Š., kuri ir išėjo į lauką pasižiūrėti, kas įvyko (t. 1 b. l. 106-109). Šios liudytojos parodymus patvirtino liudytoja L. Š., kuri nurodė kad ji, dėl šio įvykio pašaukta A. K., atėjo iš sandėlio, pamatė atsidariusį parduotuvės langą, o išėjusi laukan – įlenktą kavos aparatą bei netoli jo sustojusį automobilį „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo M. P. ir jai pasakė „įstūmiau mašiną ir čia pastačiau“ (t. 1 b. l. 100-103). Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų A. K. ir L. Š. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne kaip kaltinančius, o kaip teisinančius, neatrenkant iš parodymų tam tikrų fragmentų, teisėjų kolegijos nuomone, vertindamas minėtų liudytojų parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į duotų parodymų nuoseklumą ir neprieštaringumą viso proceso metu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojos A. K. ir L. Š. nėra suinteresuotos bylos baigtimi, nuteistojo nepažįsta, nuo nusikalstamos veikos nenukentėjo ir viso proceso metu nurodė tas pačias aplinkybes, t. y. jog M. P. vairuodamas automobilį ir manevruodamas galine dalimi atsitrenkė į karštų gėrimų išdavimo aparatą.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat ištyrė byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir vaizdo bei garso įrašų medžiagą, kuri patvirtina liudytojų tyrėjos A. B. ir policijos pareigūno N. R. nurodytas su nusikalstamos veikos padarymu susijusias aplinkybes. Antai, kaip liudytoja apklausta tyrėja A. B. paaiškino, kad nuvykus į įvykio vietą po gauto pranešimo apie autoįvykį, kurio metu automobilis atsitrenkė ir apgadino prie parduotuvės esantį kavos aparatą, ant jo buvo užfiksuoti apgadinimai – įlenkimai ir pabirę stikliukai, o automobilis kuriuo galimai padarytas eismo įvykis stovėjo privataus namo kieme, o automobilio savininkė N. T. paaiškino, kad automobilis „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, tačiau faktiškai yra M. P. ir šį automobilį visada vairuoja būtent jis (t. 1, b. l. 12-14, 31-34). Šia liudytojos N. T. (t. 1, b. l. 112-115) nurodytą aplinkybę patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno N. R. parodymai (t. 1, b. l. 40-41, 114-117). Parodymus dėl karštų gėrimų išdavimo aparato apgadinimo atitinka UAB „Coffee Adress“ darbuotojo liudytojo N. P. parodymai, kuris nurodė, jog kavos aparatas galėjo būti apgadintas transporto priemone ir tai negalėjo būti padaryta nei ranka, nei koja ar kokia kita mažesne jėga, o pranešimą apie būtent šį žalą sukėlusį įvykį įmonė gavo iš parduotuvės „Aibė“ darbuotojų tą pačią ar kitą dieną po jo (t 2, b. l. 107-109).

15. Anksčiau aptartų ir kitų pirmosios instancijos teismo posėdyje detaliau ištirtų įrodymų visuma (2023 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo (apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, darytas 2023 m. birželio 14 d. 11.24 val.), tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų, 2023 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo (apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti atvykusių į šio įvykio vietą policijos pareigūnų „Body“ kamera), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų, UAB „Coffee Address“ 2023 m. spalio 11 d. raštas Nr. R23-040) suteikia pagrindą įsitikinti, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl M. P. sukelto eismo įvykio – karštų gėrimų aparato (už)kliudymo ir jo apgadinimo.

16. Apeliaciniame skunde, pasisakant dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo teigiama ir tai, kad specialisto išvada, nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. išvadoje nenurodyta, kad ant pateiktų tirti, nuo kavos aparato nuimtų dažų yra automobilio „Land Rover“ galinio bamperio kairės pusės ir galinio kairės pusės sparno dažų, taip ant stiklo šukių nerasta automobilio „Land Rover“ dažų pėdsakų. Tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apklaustų liudytojų (J. R., A. K. ir L. Š.) parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir detalūs, sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija įvertinusi šią įrodymų visumą konstatuoja, jog nekyla abejonių dėl nuteistojo veiksmų, kadangi pirmosios instancijos teismas M. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, bei pagrįstai pripažino, jog šių duomenų pakanka nuteistojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

17. Ir nors apeliaciniame skunde keliamos versijos, kad karštų gėrimo aparatas buvo apgadintas dar iki įvykio, kadangi matosi įsisenėjusios rūdys, o sugadinimo vietose dažus paliko kitas kažkoks objektas, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, byloje esantys įrodymai, iš jų jau minėti liudytojų J. R., A. K. ir L. Š. parodymai paneigia tokią apelianto versiją. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad UAB „Coffee Adress“ darbuotojas liudytojas N. P. nurodė, kad parduotuvės darbuotojos į UAB „Coffee Adress“ dėl karštų gėrimų aparato apgadinimo kreipėsi tą pačią ar kitą dieną po jo apgadinimo (t 2., b. l. 107-109), jokie ankstesni karštų gėrimų aparato apgadinimo atvejai nebuvo užfiksuoti. Taip pat nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiams, kad siekiant nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu privalėjo būti atlikti ir papildomi veiksmai, pavyzdžiui, atliktas trasologinis tyrimas ir (ar) pasitelkus ekspertą – trasologą atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, priešingai, jis turi baigtis, kai surinktų byloje duomenų pakanka pagrįstoms teismo išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma yra pakankama faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, todėl papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo būtini. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta, o vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei ištirtus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas pagrįstai M. P. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl proceso išlaidų

19. Klausimą dėl pirmosios instancijos teismo priteistų proceso išlaidų, susijusių su transporto priemonės policijos nuvežimu, nuteistojo gynėjas iškėlė tik baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu, teigdamas, kad transporto priemonė „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų buvo paimta tik praėjus atitinkamam laiko tarpui po tiriamo įvykio, nepranešus savininkei, todėl automobilio nuvežimo išlaidos buvo priteistos nepagrįstai.

20. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo ribos yra apibrėžtos BPK 320 straipsnio 3 dalyje, tačiau apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-162-303/2017). Pagal BPK 293 straipsnyje ir BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-94-511/2018; 2K-147-788/2022).

21. Tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis rungimosi ir išsamaus bylos nagrinėjimo principais, pasisako ir dėl nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu iškelto proceso išlaidų kompensavimo klausimo.

22. Proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pvz., su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-7-156-222/2020).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis vairuodamas transporto priemonę – „Land Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Ikiteisminio tyrimo metu tiek transporto priemonės savininkė (N. T.), tiek eismo įvykyje dalyvavęs nuteistasis su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebendradarbiavo, todėl 2023 m. birželio 30 d. siekiant atlikti eismo įvykyje naudotos transporto priemonės apžiūrą buvo priimti procesiniai sprendimai dėl šios transporto priemonės nuvežimo (t. 1, b. l. 40, 42-45, 46-47, 48-49). Taigi, priverstinis nuteistojo M. P. valdyto (vairuoto) automobilio nuvežimas buvo būtina ir proporcinga priemonės, kurios taikymą suponavo teisei priešingas nuteistojo elgesys. Nustatyta, kad dėl tokio priverstinio transporto nuvežimo susidarė 121 Eur išlaidos (t. 1, b. l. 53-54).

24. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kitokių išimčių dėl galimo proceso išlaidų išieškojimo iš asmens, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, BPK normos nenustato. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės institucija – policijos įstaiga yra prisiėmusi įsipareigojimą ūkio subjektui (šiuo atveju UAB „Ožys“, 2023 liepos 12 d. už transportavimo paslaugas išrašiusiam PVM sąskaitą faktūrą Nr. 98) apmokėti transporto priemonės nuvežimo paslaugas, kurios sudaro prielaidas taikyti adekvačias priemones, užtikrinančias visuomenės saugumą ir visapusišką galimos nusikalstamos veikos, ir kai yra pagrindas taikyti tokias priemones, turi teisę baudžiamajame procese į atitinkamų išlaidų išieškojimą iš kalto asmens. Todėl atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas taip pat laikytinas teisingu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. gynėjo advokato Irmanto Balčiūno skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Lina Nainienė