Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: jis 2019 m. birželio 6 d. apie 4.50 val. Alytuje, Vingio gatvėje ties 5 pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę - automobilį „Toyota RAV4”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,98 promilių girtumas.

Kaltinamasis E. L. savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad jis birželio 5 d. pas draugą (duomenys neskelbtini) nuo 20 val. išgėrė gal 10 ar daugiau butelių alaus. Prie draugo namo buvo pasistatęs savo automobilį „Toyota RAV4“. Naktį, jau birželio 6 d. apie 5 val. nusprendė parvairuoti iki netoliese (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių savo namų. Apsisukdamas sankryžoje, jis automobiliu prisilietė prie stovėjusio automobilio „Mercedes“, bet jokios žalos tam automobiliui nepadarė, liko tik labai menkos žymės. Atvyko policijos patruliai, davė jam pūsti į alkotesterį. Alkotesterio parodymų neginčijo. Kaip suprato, kažkokios liudytojos iškvietė pareigūnus. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis J. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. apie 5.00 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu Alytus, Vingio g, kur ties 5 namu „Toyota“ automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą pastebėjo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) už jo vairo sėdintis vyriškis miegojo. Vairuotojas nesugebėjo paaiškinti, kur važiavo ir kada gėrė, akivaizdžiai buvo neblaivus, kalba nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Ant šalia stovėjusio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo durelių buvo matyti apgadinimas, taip pat buvo matomas apgadinimas ant „Toyota RAV4“ automobilio priekinio buferio kairės pusės. Vairuotojui E. L. 5.12 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ ARJK 0108 nustatytas 3,05 promilių girtumas, o 5.40 val. nustatytas 2,98 promilių girtumas (1 t., b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Alytuje, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemą, užfiksuoti stovintys automobiliai „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir prie jo priekinės dalies stovintis automobilis „Mercedes Benz“, ant jų matomi apgadinimai (1 t., b. l. 14-27).

Įvykio registracijos kortelėje ROIK 0119000286213 užfiksuota, kad L. B. 2019 m. birželio 6 d. 4.53 val. telefonu pranešė, jog Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo automobilis „Toyota“ atsitrenkė į kitą automobilį, iš automobilio „Toyota“ išlipo galimai neblaivus vairuotojas (b. l. 6-9).

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 6 d. apie 5 val. ji savo automobiliu važiuodama Vingio gatve, pamatė priešais atvažiuojantį juodą džipą, lyg tai „Toyota“. Džipas vingiavo po visą kelią, greitis nebuvo didelis. Vingio gatvėje ties įsukimu prie 5 namo tas džipas atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį „Mercedes Benz“ automobilį. Po susidūrimo matė, kaip buvo išlipęs pliktelėjęs, stambaus kūno sudėjimo, aukštas vyriškis. Akivaizdžiai matėsi, kad jis yra girtas, nes vos stovėjo ant kojų, girdėjo, kad kažką nerišliai kalbėjo, tačiau ką, nesuprato. Netoliese stovėjo ir jos draugė, kuri irgi matė visą įvykį. Kai liudytoja sustojo, prie jos priėjo draugė ir abi nutarė iškviesti policiją, nes tas avariją padaręs vyriškis bandė užsivesti savo automobilį ir pasišalinti. Ji paskambino 112 ir pranešė policijai apie matytą įvykį, nurodė vietą, kurioje viskas įvyko. Vyriškis, kuris padarė eismo įvykį, buvo vienas (1 t. b. l. 47-48)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie registruotą kelių transporto priemonę matyti, kad keleivinio automobilio „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. L. (b. l. 29, 30).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. L. kaltė įrodyta. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. A. tarnybiniu pranešimu - nustatyta, kad kaltinamasis E. L. vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,98 promilių girtumas, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, 2019 m. balandžio 10 d. nubaustas administracine nuobauda už KET pažeidimą, anksčiau 2017 m. sausio 4 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už vairavimą esant vidutinio girtumo laipsnio (1,73 promilių), atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, 2018 m. vasario 6 d. nutarimu specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 2018 m. kovo 3 d. (b. l. 104-108), į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tapą neįrašytas (b. l. 112), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 103, 94). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. prašė teismą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą motinos O. D. atsakomybėn (b. l. 136-138). Nurodė, kad anksčiau jis nebuvo teistas, kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo visiškai pripažįsta, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. O. D. yra jo motina, kuri daro įtaką jo gyvenimui, yra jam autoritetas. Savo motiną gerbia, jos prisibijo. Su motina bendrauja kasdien, ją lanko. Anksčiau motina nelabai turėjo laiko jam, nes prižiūrėjo sergantį patėvį, kuris dabar jau miręs. Kaltinamasis nurodė iki šiol klausantis motinos, kuri jam aiškina, kad alkoholio vartojimas kenkia. Motinos veikiamas, kreipėsi į vyrų krizių centrą dėl alkoholio vartojimo. Kai pirmą kartą buvo sulaikytas girtas vairuojantis, motina jam darė įtaką, davė patarimų, jie daug kalbėjosi. Tačiau tada jis motinos nepaklausė. Dabar yra įsitikinęs, kad O. D. turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų, negertų alkoholio. Taip pat nurodė, kad dėl vairavimo girtam 2016 m. buvo praradęs teisę vairuoti, praėjus pusei paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, 2018 m. vasarį teismas šį terminą jam sutrumpino, nes teisė vairuoti jam buvo reikalinga darbe, be to, reikėjo tuo metu vežioti sergantį patėvį į Santaros klinikas. Darbe taip pat vairuoja transporto priemonę. Pats anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Pateikė Alytaus apskrities vyrų krizių centro 2019 m. rugsėjo 11 d. pažymą, jog į šį centrą jis kreipėsi 2019 m. birželio 10 d., buvo aptarti alkoholio vartojimo įpročiai, konsultuotas apie vartojimo priežastis, pasekmes ir priklausomybės žalą sveikatai, sudarytas veiksmų planas, vykdyta trumpa intervencija, konsultavimas ir stebėjimas, 2019 m. rugsėjo 5 d. su E. L. aptartos elgesio pasekmės esant neblaiviam, kalbėta apie E. L. emocinę būseną, konsultuotas socialinių įgūdžių klausimais, taikyti streso įveikos įgūdžiai, netinkamo reagavimo būdų korekcija, motyvavimo technikų taikymas, nurodyta, kad E. L. laikėsi susitarimų, buvo motyvuotas, aktyviai dalyvavo užsiėmimuose, domėjosi kitomis konsultacijomis, rodė norą keistis.

Laiduotoja prašoma skirti O. D. pateikė teismui prašymą atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (b. l. 139). Nurodė, kad E. L. yra jos sūnus, jie yra labai geri draugai, nuolat bendrauja, jai žinomos visos sūnaus problemos. Mato, kad sūnus labai gailisi ir išgyvena dėl savo neatsakingų ir nusikalstamų veiksmų, žino, kad jis ateityje tokių klaidų nebedarys, nes iš prigimties yra drausmingas ir atsakingas, (duomenys neskelbtini), neteistas. Nurodė dėjusi ir tebededanti visas pastangas, kad sūnus visiškai atsisakytų alkoholio, jos įtakojamas, E. L. pradėjo lankyti konsultacijas vyrų krizių centre. Teigė, kad su sūnumi dažnai susiskambina, žada pas jį užeiti, kontroliuoti. Žino, kad sūnus buvo ir anksčiau sulaikytas vairuojantis neblaivus, po to kalbėjo su juo apie alkoholio žalą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

Be kita ko, formuojamoje kasacinėje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė žinojęs, kad įstatymas numato atsakomybę už vairavimą neblaiviam. Taip pat jis nurodė, kad anksčiau (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis puikiai suprato, kad nusikalsta, vairuodamas automobilį vidutinio girtumo laipsnio, tačiau vis tiek elgėsi itin lengvabūdiškai, akivaizdžiai sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus. E. L. 2017 m. sausio 4 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už vairavimą esant vidutinio girtumo laipsnio (1,73 promilių), jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, tačiau šis terminas 2018 m. vasario 6 d. teismo nutarimu sutrumpintas iki 2018 m. kovo 3 d. Tačiau netgi teismui parodžius pasitikėjimą E. L. ir jam žymiai sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, kaltinamasis, praėjus vos metams laiko, buvo sulaikytas vėl vairuojantis automobilį tokio girtumo laipsnio, kai jam kyla baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, kad nei administracinė nuobauda, nei administracinio poveikio priemonė, nei teismo pasitikėjimas jokios teigiamos įtakos jam nepadarė, nuo naujos iš esmės analogiškos veikos jo nesulaikė. Be to, E. L. yra administracine nuobauda nubaustas ir 2019 m. balandžio 10 d. už KET pažeidimą. Tai rodo, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis įstatymų, jis nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o jam anksčiau skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad ši kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat šios aplinkybės neleidžia ir pagrįstai tikėti, kad kaltinamasis E. L. yra tiek kritiškas nusikalstamai veikai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-16/2010, 2K-221-693/2017).

Šiuo atveju, nors laiduotoja neteista (b. l. 96), nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 98), (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (b. l. 95), įvertinus jos ir kaltinamojo santykių pobūdį (gyvena atskirai, epizodiškai bendrauja telefonu ar vienam kitą aplankant, E. L. turi savo šeimą, darbą, taigi visiškai savarankišką nuo motinos gyvenimą), (duomenys neskelbtini), pačios nusikalstamos veikos pobūdį, kai kaltinamasis nakties metu vairavo automobilį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, teismui nėra pagrindo tikėti, kad O. D. gali daryti kokią nors įtaką kaltinamajam E. L.. Akivaizdu, kad iki šiol motinos autoritetas, nurodyti ankstesni jos pokalbiai su sūnumi apie alkoholio žalą nepadarė teigiamos įtakos E. L. elgesiui. Todėl abejotina, kad O. D., kuri augindama ir auklėdama sūnų E. L., vėliau bendraudama su juo jau suaugusiu, iki šiol neįdiegė savo sūnui pareigos laikytis įstatymų ir nenusikalsti, sugebės tai padaryti dabar.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, ir kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo E. L. atleisti pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, jog E. L. teisiamas pirmą kartą, dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda, artima minimaliam jos dydžiui. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Į bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo nuo 2019 m. birželio 6 d. 5.12 val. iki 2019 m. birželio 6 d. 16.10 val. laikas (viena diena) (b. l. 53, 62) (BK 66 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalis), prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju iš asmens duomenų byloje nustatyta, kad E. L. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, šio laipsnio dydį vertinant kartu su ta aplinkybe, jog kaltinamasis anksčiau buvo nubaustas administracine nuobauda už vairavimą vidutinio girtumo laipsnio, į tai, kad, nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis), siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Nusikaltimą E. L. padarė vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, šis automobilis priklauso kaltinamajam. Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, E. L. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prokuroro 2019 m. birželio 10 d. nutarimu galimam transporto priemonės konfiskavimui užtikrinti paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. trims mėnesiams laikinai apribota nuosavybės teisė į transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamasis paskirtas šio turto saugotoju (b. l. 72–73), Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi šios procesinės prievartos terminas pratęstas iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto automobilio „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 60 MGL dydžio (3000 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (2000 eurų) baudą.

Į bausmę įskaityti E. L. laikino sulaikymo nuo 2019 m. birželio 6 d. 5.12 val. iki 2019 m. birželio 6 d. 16.10 val. laiką (vieną dieną), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, E. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Turto arešto aktų registre 2019 m. birželio 10 d. įregistruotą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.