- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1393-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42132-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- B. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. ir atsakovo B. K. (B. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui B. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo bei atsakovo B. K. priešieškinį ieškovei S. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. B. prašė: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K. (A. K.) gyvenamąją vietą su ieškove; 4) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2014-12-01; 6) nustatyti sūnaus ir atsakovo bendravimo tvarką; 7) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 42 230 Eur piniginę kompensaciją už sutuoktiniui atitenkančią natūra santuokos metu įgyto turto dalį. Nurodė, kad:santuoka įregistruota 2009-10-09. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Nuo 2006 m. šalys gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė iš pirmos santuokos turi nepilnametę dukrą. Atsakovas nuolat įžeidinėjo ir žemindavo ieškovę ir jos dukrą iš pirmos santuokos. Dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto ieškovė ne kartą buvo priversta išeiti iš namų, kreiptis pagalbos į ikiteisminio tyrimo įstaigas. Ieškovė 2014-07-01 su vaikais paliko šeimos namus ir išėjo gyventi pas motiną. Sūnus gyvena su motina ir sese, su kuriais yra susiformavę šilti ir glaudūs tarpusavio santykiai. Aplinkos pakeitimas ir vaiko atskyrimas nuo sesers neigiamai paveiktų vaiko būseną. Vaiko minimaliems poreikiams išleidžia apie 400 Eur. Atsakovas nuo 2014-07-01 iki 2015-12-01 neteikė išlaikymo;santuokoje įgytą turtą prašo priteisti atsakovui, o jai išmokėti ½ turto vertės kompensaciją. Sudarius santuoką šalys nusipirko žemės sklypą už 8 688,60 Eur, planavo statytis namą. Buvo tartasi, jog atsakovas parduos savo asmeninį turtą ir iš tų lėšų bus statomas namas. Už žemės sklypą ieškovė prisidėjo 4 344,30 Eur asmeninių lėšų. Iki 2004 m. ieškovė turėjo 5 792,40 Eur santaupų. Atsakovas savo turto nepardavė, todėl sutuoktiniai nusprendė pirkti butą prie ieškovės motinos namų. Ieškovė nuolat buvo savo motinos bute, nes reikėjo ją slaugyti. Atsakovas B. K. su reikalavimu ieškovei palikti pavardę „B.“ sutiko, o kitus ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad:ieškovė iki gimstant jos dukrai buvo sudariusi kitą santuoką, (duomenys neskelbtini) gimus dukrai A. B., tėvu gimimo liudijime nurodytas T. K. (T. K.). Ieškovė sudarydama sutartis su telekomunikacijų bendrovėmis nurodydavo adresą (duomenys neskelbtini), kur faktiškai gyveno. Neatitinka tikrovės aplinkybė, jog šalys gyveno bute (duomenys neskelbtini), nes atsakovas per mėnesį sumokėdavo už 40 KW elektros energijos. Ieškovės dukra nuo pirmos klasės lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą (duomenys neskelbtini). Ieškovė niekada negyveno su atsakovu. Atsakovas iš asmeninių lėšų pirko žemės sklypą, norėjo pastatyti namą, tačiau ieškovei netiko. Nupirko butą, kurį du metus remontavo. Baigus remontą ieškovė pateikė ieškinį. Sūnus dažnai būna su atsakovu. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra per didelis, atsakovas moka už sūnaus darželį. Visas santuokoje įgytas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Atsakovas B. K. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) priteisti sūnaus išlaikymui iš ieškovės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki sūnaus pilnametystės, sumokant pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. į atsakovo sąskaitą, uzufrukto teise piniginių lėšų tvarkytoją paskiriant atsakovą; 4) atsakovui palikti pavardę K. (K.); 5) pripažinti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“ asmenine atsakovo nuosavybe; 7) nustatyti sūnaus su ieškove bendravimo tvarką. Nurodė, kad:santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė kartu su atsakovu negyveno, nepasirinko atsakovo pavardės. Atsakovas buvo nuolat buvo žeminamas ir menkinamas. Ieškovė nesistengė sukurti šeimos santykių. Ištekėjo dėl nėštumo. Daugiau kaip du metus sūnus gyvena su atsakovu. Atsakovas dirba kas ketvirtą parą, todėl tris paras vaikas gyvena su tėvu. Atsakovas perka sūnui rūbus, rūpinasi dantų priežiūra;santuokoje įgytas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kadangi iki santuokos sudarymo atsakovas turėjo 28 962 Eur santaupų. Mirus atsakovo tėvams jis paveldėjo du butus: vieną (duomenys neskelbtini) mieste, kurį pardavė ir vieną (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. Butą įsigijo už asmenines 17 377,20 Eur lėšas, už asmenines lėšas bute padarė remontą, kurio vertė apie 23 169,60 Eur. Žemės sklypas įsigytas už 17 377,20 Eur asmenines atsakovo lėšas. Ieškovė S. B. su priešieškiniu nesutiko. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus. Neprieštarauja dėl tėvo bendravimo su sūnumi, nes toks bendravimas naudingas sūnui. Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi A. K. ir dukra A. B. bei ieškovės mama gyvena 2-jų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai. Butas tvarkingas, apstatytas baldais. Berniukui sudarytos tinkamos gyvenimo, vystymosi, ugdymosi sąlygos. Neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sūnus teigė, kad jam perka ir dovanoja žaislus abu tėvai. Berniukas sakė, kad jam patinka gyventi su mama, mėgsta būti su tėčiu. Atsakovas gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sutuoktiniams. Apsilankymo metu vaiko namuose nebuvo. Būsto būklė gera, Artiomui skirtas atskiras kambarys, kuriame buvo švaru ir tvarkinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „B.“; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2014-12-02 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad išlaikymu uzufrukto teise disponuos ieškovė, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartį dėl laikino išlaikymo, sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai 716,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatė atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką:atsakovas kas antrą savaitę dviem dienoms iš eilės paima nepilnametį iš ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į motinos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19-20 val. Tėvams sutarus, gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas;atsakovas laisvais nuo darbo savaitgaliais paima sūnų penktadienį iš darželio bei grąžina sekmadienį ne vėliau kaip 19-20 val. į ieškovo gyvenamąją vietą. Tėvams sutarus, gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas; jei atsakovo bendravimo su sūnumi metu vyks papildomo lavinimo / ugdymo užsiėmimai lankomame darželyje arba kitoje ikimokyklinio ir (ar) mokyklinio ugdymo įstaigoje, atsakovas užtikrina vaiko dalyvavimą šiuose užsiėmimuose. Jeigu užsiėmimai vyks savaitgalį, tai atsakovas vieną iš savo bendravimo su vaiku savaitgalių, jį suderinęs su ieškove, sūnų nuveda į užsiėmimus; ieškovė informuoja atsakovą apie vaiko užsiėmimų vietą bei trukmę iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d. Jeigu užsiėmimus vaikas pradės lankyti po minėtos datos, tai ieškovė informuoja atsakovą apie pradėtus lankyti užsiėmimus prieš vieną savaitę iki numatomų užsiėmimų pradžios; atsakovas kasmetinėms atostogoms pasiima sūnų (dviem savaitėms) iš eilės arba, tėvo pageidavimu, išskaidant jas dalimis laikotarpiu nuo gegužės mėnesio 31 d. iki rugpjūčio mėn. 30 d. Pirmą suderintų atostogų dieną atsakovas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9-11 val. ir grąžina paskutinę vaiko atostogų su tėvu dieną 19-20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Tėvams sutarus gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas. Atsakovas apie savo kasmetinių atostogų grafiką ir laiką, kuriam ketina pasiimti sūnų, informuoja ieškovę po atostogų suplanavimo, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31d.; atsakovas švenčia sūnaus gimimo dieną rotacijos principu kas antrus metus, pradedant 2017 m., 2018 m. vaiko gimimo dieną su sūnumi švenčia ieškovė, 2019 m. – atsakovas ir t.t. Tėvams sutarus bei vaikui išreiškus norą, gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas; jeigu bendravimo tvarkoje nustatytu laiku atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturės galimybių bendrauti su sūnumi, apie tai informuoja ieškovę nurodydamas priežastis, dėl kurių negali bendrauti su sūnumi. Jeigu šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku sūnus neturės galimybių bendrauti su tėvu, apie tai ieškovė informuoja atsakovą, nurodydama priežastis, dėl kurių negali vykti tėvo ir sūnaus bendravimas pagal nustatytą tvarką. Svarbiomis negalėjimo tėvui bendrauti su sūnumi priežastimis yra laikoma vaiko liga, apie kurią ieškovė įsipareigoja informuoti tėvą nedelsiant, po to, kai vaikas suserga, atsakovo liga arba komandiruotė, taip pat atsakovo darbas pagal slenkantį grafiką, apie ką atsakovas privalo informuoti ieškovę ir patį vaiką po to, kai atsakovas suserga arba sužino apie komandiruotę arba slenkantį darbo grafiką, ieškovės ir vaiko iš anksto suplanuota išvyka, apie kurią ieškovė privalo informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomos išvykos, vaiko nenoras, taip pat kitos objektyvios priežastys, dėl kurių negali vykti vaiko ir atsakovo bendravimas pagal nustatytą grafiką, apie kurias atitinkamai ieškovė arba atsakovas turi vienas kitą ir patį vaiką informuoti nedelsdami, paaiškėjus tokioms priežastims. Tėvų susitarimu, pagal nustatytą grafiką neįvykęs atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas kitam abiem šalims ir vaikui priimtinam laikui; ieškovei ir atsakovui iš anksto susitarus bei pačiam vaikui išreiškus norą, atsakovas gali bendrauti su sūnumi daugiau laiko, nei nustatyta bendravimo tvarkoje; atsakovas Naujųjų metų šventę praleidžia su sūnumi rotacijos principu, pradedant 2017 m., 2017–2018 m. metais Naujųjų metų šventę su sūnumi švenčia atsakovas, 2018–2019 m. – ieškovė ir t. t. Tėvams sutarus ir vaikui išreiškus norą, gali būti numatyta ir kita vaiko paėmimo ir / arba pristatymo vieta ir laikas; atsakovas numatytu bendravimo su sūnumi laiku buvimo su sūnumi vietą pasirenka savo ir vaiko nuožiūra;šalys visus klausimus, susijusius su vaiko ugdymu, t. y. būrelių ir vaiko ugdymo įstaigų, mokyklos ir pan. parinkimu, derina tarpusavyje, atsižvelgę į vaiko norus;šalys vykdo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus; ieškovė sudaro sąlygas atsakovui netrukdomai bendrauti su sūnumi telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis; visi bendravimo tvarkoje nurodyti šalių susitarimai, suderinimai, vienas kito informavimas ir pranešimai, visų pirma, yra fiksuojami raštu – ieškovės ir atsakovo mobiliųjų telefonų trumposiomis žinutėmis (SMS), o nesant galimybės nusiųsti SMS žinutę – elektroniniu paštu. Apie duomenų (tėvų telefono numerių ir elektroninio pašto adresų) pasikeitimą ieškovė ir atsakovas informuoja SMS žinute vienas kitą ne vėliau kaip per savaitę po duomenų pasikeitimo. Ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą SMS žinute apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovė įsipareigoja nekeisti vaiko gyvenamosios vietos valstybės be raštiško atsakovo ir pačio vaiko sutikimo;vaiko ligos metu vaikas gydosi savo gyvenamosios vietos medicinos įstaigose.priteisė ieškovei iš atsakovo 27 936 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto padalinimą; priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1 860 / 3 260 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 595, 88 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 920 Eur žyminio mokesčio ir 4,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 681 Eur žyminio mokesčio ir 9,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šalys (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Nustatė, kad šalys po santuokos sudarymo kartu negyveno. Įrodymai nepakankami išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl vieno kaltės, sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių sūnus su ieškove, seserimi ir ieškovės motina gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute ilgą laiką. Vaikų gyvenimo aplinka stabili, brolį ir seserį sieja artimi ryšiai. Sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, nurodė, kad vaikas dažnai būna su juo. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 357,71 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 972,30 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,0659 ha ploto žemės sklypas su jame esančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini). Abiejų šalių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vaikas praleidžia daug laiko su tėvu, sprendė, kad vaikui priteistinas išlaikymas po 170 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Atsakovas teigė, kad išlaikymą jis teikė, mokėdamas už sūnaus darželį, tačiau į bylą pateikė tik 2014-10-24 33,14 Eur mokėjimo pavedimą. Kitų duomenų apie išlaikymą nėra, todėl iš atsakovo priteistas 716,86 Eur įsiskolinimas nuo 2016-07-01 iki 2015-12-01, skaičiuojant po 150 Eur. Šalys santuokos metu įgijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Toyota Avensis“.Pagal vertinimo aktą buto (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė 32 100 Eur, buto įsigijimo kaina – 17 377 Eur, remonto išlaidos – 23 681 Eur. Ieškovė patvirtino, kad buto vertė yra 37 650 Eur: buto įsigijimo kaina – 17 377,20 Eur, 20 273,40 Eur remonto išlaidos. 2016-05-08 ieškovė buto vertę padidino iki 55 781 Eur. Apylinkės teismas vadovavosi atsakovo nurodyta 41 058 Eur turto verte. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad įgyjamas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visą kainą atsakovas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant sutartį. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2009-01-15 pažymos nustatė, kad atsakovui 2008 m. buvo išmokėta 8 704,13 Eur. Iš pateiktos 2011-04-29 metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, kad atsakovas sudaręs santuoką deklaravo 41 994,90 Eur, o 2012-04-30 deklaravo – 49 235,40 Eur. Ieškovės pajamos 2008-2009 m. sudarė 2 733,67 Eur. Ieškovės pajamos iki santuokos sudarymo buvo nedidelės, buto įsigijimo laikotarpiu ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, ieškovė įrodymų, iš kokių lėšų įsigytas butas, neteikė, todėl labiau tikėtina, kad butą atsakovas įsigijo savo asmeninėmis lėšomis. Butas įgytas šeimos poreikių tenkinimui. Atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas siekė įgyti ginčo butą asmeninės nuosavybės teise, šalys santuokoje susilaukė sūnaus, sprendė, kad butas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, mokėjo komunalinius mokesčius, kurie nuo 2014-07-01 iki 2015-08-28 sudarė 2 304,49 Eur, 2012–2013 m. atsakovas atliko buto remontą, kurio vertė 23 681 Eur. 2012 m. ieškovės pajamas sudarė motinystės pašalpa, o nuo 2013-06-01 jos darbo užmokestis buvo 498,15 Eur. Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį 2012 m. vidutiniškai sudarė 907,08 Eur, 2013 m. 957,73 Eur. Šalys iš gaunamų pajamų negalėjo atlikti buto remonto, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas dalį asmeninių lėšų panaudojo būsto remontui. Tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 1 / 3 dalis, o atsakovui 2 / 3 dalys buto. Šalys sutiko, kad atsakovui butas būtų priteistas natūra, todėl ieškovei priteisiama 13 686 Eur kompensacija už 1/3 dalį; teismas 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir natūra priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė 12 250 Eur kompensaciją už 1/2 dalį. Sutartyje nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas atmetė ieškovės versiją, jog žemės sklypo dalies pirkimo metu ieškovė buvo atvykusi pas notarą ir sumokėjo 4 344,30 Eur iš asmeninių lėšų. Ieškovė neįrodė, kad turėjo asmeninių lėšų. Atsakovas neišviešino, kad daiktą perka asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė mokėjo žemės sklypo mokesčius. Abi šalys sutiko, kad turtas natūra būtų priteistas atsakovui; transporto priemonė „Toyota Avensis“ pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei ir priteista atsakovui, atsakovą įpareigojant ieškovei išmokėti 2 000 Eur kompensaciją. Iš VĮ Regitros pažymos nustatyta, jog automobilis įgytas 2012-07-03, t. y. šalims esant santuokoje. Kitų įrodymų, be pajamų deklaracijos, atsakovas nepateikė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė S. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir buto (duomenys neskelbtini) pasidalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti 34 779 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto padalinimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:teismas nenagrinėjo nepilnamečio vaiko poreikių. Išvada dėl 170 Eur išlaikymo dydžio padaryta vadovaujantis neįrodytomis aplinkybėmis, kad šalių nepilnametis sūnus daug laiko praleidžia pas tėvą. Teismas sudarė teisiškai neapibrėžtą situaciją. Neįrodyta, kad sūnui praleidžiant laiką pas tėvą, atsakovas perka būtinus drabužius, avalynę, apmoka papildomo ugdymo įstaigų paslaugas. Remtis prielaidomis, kad atsakovas perims dalį šių išlaidų, negalima. Vaiko tėvų santykiai konfliktiški, kad atsakovas prisidės prie išlaidų, mažai tikėtina. Atsakovo turtinė padėtis geresnė, jam priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, atsakovas uždirba beveik 1 000 Eur, atsakovas deklaruoja turimas pinigines lėšas. Kitų išlaikytinių ar finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi; teismas nepagrįstai pareigą įrodyti, kad turtas įsigytas už atsakovo asmenines pinigines lėšas perkėlė ieškovei. Atsakovas neįrodė, jog butas (duomenys neskelbtini) įgytas už jo asmenines lėšas, deklaruotas 2009-2011 m. metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose. Deklaruotos lėšos kasmet didėjo. Realiai atsakovas deklaruotomis piniginėmis lėšomis nedisponavo ir jų nenaudojo buto įsigijimui. Teismas neįvertino, kad nuo 2010-12-01 iki 2012-07-30 ieškovės motina N. B. padovanojo 13 032,90 Eur. Neįrodžius aiškiai išreikštos atsakovo valios butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad turtas pirktas už asmenines atsakovo lėšas, butas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas B. K. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti dalyje naują sprendimą – tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo, priskiriant jam asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), 1 860 / 3 260 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Toyota Avensis“, neišmokant kompensacijos; panaikinti sprendimo formuluotes, pagal kurias su vaiku bendraujama priklausomai nuo vaiko noro bei priteisti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nurodė, kad:atsakovas su sutuoktine bendro gyvenimo ir ūkio nevedė nuo vaiko gimimo. Ieškovė, nepranešusi atsakovui, iš gimdymo namų išvyko gyventi pas savo motiną. Faktą, kad šalys kartu negyveno, patvirtina liudytojų Č. V. (Č. V.), J. M. (J. M.), M. R., O. S., D. S., M. V. (M. V.) parodymai; kompensacija už butą (duomenys neskelbtini) nepriteistina, nes atsakovui buvo paliktas turtas, į kurį jis įdėjo dalį asmeninių lėšų. Teismas nenustatinėjo, kokia atsakovo asmeninių lėšų dalis panaudota, o tik abstrakčiai konstatavo, jog labiau tikėtina, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis įsigijo butą ir suremontavo. Neaišku, kaip konstatuotas nukrypimas nuo lygių dalių principo ir nustatyta proporcija. Teismas nesudarė turto balanso ir nevertino, kad atsakovas turėjo 40 546,80 Eur asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo; stabilų daugiau nei 900 Eur darbo užmokestį; atsakovas už 6 951 Eur pardavė paveldėtą tėvų butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Nesuprantama, kodėl ginčo žemės sklypo dalis padalinta lygiomis dalimis. Tai, kad ieškovė 4 kartus sumokėjo žemės sklypo mokestį, nesudaro pagrindo dalinti turtą. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nepagrįstai padalinta transporto priemonė „Toyota Avensis“, kadangi atsakovas automobilį įgijo, kai šalys faktiškai kartu negyveno; bendravimo tvarkos 6, 8 ir 9 punktai yra nepagrįstai susieti su vaiko noru ar nenoru. Toks sprendimas yra sąlyginis, todėl tokio pobūdžio nuostatos turi būti panaikintos.Ieškovė S. B. atsiliepime prašė atmesti atsakovo B. K. apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:atsakovas kelia naują reikalavimą dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium momento pradžios nustatymo. Toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas keičia reikalavimo dėl santuokos nutraukimo faktinį pagrindą. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo. Sprendime nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2014-07-01. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Atsakovas neįrodė, jog sutuoktiniai gyveno atskirai nuo 2010-04-01. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-11 nutarimu atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2012-06-25 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo balkone nepilnamečio sūnaus akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, ir aiškinosi santykius su žmona; atsakovas neįrodė, kad butas (duomenys neskelbtini) įsigytas už atsakovo asmenines pinigines lėšas. Atsakovas neįrodė, kad faktiškai turėjo lėšas, kad lėšos nepanaudotos kitiems poreikiams. Teismas neatsižvelgė, kad deklaruotos piniginės lėšos kiekvienais metais didėjo. Realiai atsakovas deklaruotomis piniginėmis lėšomis nedisponavo. Ieškovės motina N. B. jai padovanojo 13 032,90 Eur. Neįrodyta, kad buto, žemės sklypo ir automobilio įsigijimui atsakovas panaudojo 6 951 Eur lėšas, gautas už tėvų butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas pats patvirtino, kad neturėjo santaupų. Atsakovas nesutinka dėl automobilio „Toyota Avensis“ padalijimo, tačiau nepateikia įrodymų, kad įsigijo už asmenines lėšas; Atsakovas sutiko su ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka bei nekėlė klausimo dėl to, kad, atsižvelgiant į abiejų tėvų susitarimą bei pačio vaiko norą gali būti nustatyta ir kitokia vaiko paėmimo ir praleidimo su juo tvarka. Tvarkoje palikta galimybė tiek tėvams, tiek pačiam vaikui tarpusavio susitarimu bendrauti daugiau arba kitokia tvarka, nei apibrėžta teismo patvirtintoje tvarkoje. Kai nepilnamečiui vaikui bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu būtų prieinamas tik patvirtintoje tvarkoje nustatytu laiku ir apimtimi, būtų apribota nepilnamečio galimybė laisvai bendrauti su abiem tėvais. Griežtų reikalavimų ir sąlygų nustatymas nepateisinamas su nepilnamečio vaiko interesais. Atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika negalima vadovautis, nes skiriasi bylose nustatytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose priteistas 170 Eur išlaikymas vaikui, nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka bei padalintas sutuoktinių turtas. Atsakovas skundžia ir pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriuose pasisakyta dėl momento, nuo kurio sutuoktiniai nevedė bendro ūkio.
Dėl nepilnamečiui vaikui priteisto nuolatinio išlaikymo dydžio
Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteista 170 Eur nuolatinio išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui. Prašė išlaikymą padidinti iki 200 Eur.Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas tik su minimaliąja mėnesine alga, minimali mėnesinė alga gali būti laikoma tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Nėra pagrindo tvirtinti, jog kiekvienu atveju priteisiamas išlaikymas negali būti mažesnis už pusę minimalios algos.Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo nepilnamečio vaiko poreikių. Kolegijos teisėjai su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose teismui nedetalizavo vaiko poreikių, tik abstrakčiai nurodė, jog vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 400 Eur (t. 1, b. l. 2-9; t. 2, b. l. 1-2, 25-26, 88, 152-154; t. 3, b. l. 27-36). Apylinkės teismas 2016-04-25 ir 2016-11-14 posėdžių metu aiškinosi ir klausinėjo ieškovės apie vaiko poreikius, vaikui reikalingą išlaikymo sumą per mėnesį (t. 3, b. l. 17-18, garso įrašo takelio 00:32:00 – 00:33:50; b. l. 102-104, garso įrašo takelio 00:13:00 – 00:17:20). Tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių patvirtina ir byloje esantis 2015-03-05 VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas (t. 1, b. l. 125). Teismas negali vertinti daugiau įrodymų ir duomenų nei pateikia šalys, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti priekaištai teismui dėl nepakankamo aplinkybių, susijusių su vaiko poreikių nustatymu, ištyrimu, yra nepagrįsti. Byloje šalys įrodinėjo įprastinius vaiko poreikius: maistas, rūbai, vaikas lanko dziudo būrelį, lietuvių kalbos pamokėles. Dėl išskirtinių poreikių nebuvo pasisakoma, todėl teismas neturėjo pareigos vertinti. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašė vaiko poreikius 400 Eur sumai laikyti neįrodinėtinais ir pati nenurodė konkrečių išlaidų pagal poreikius dydžio. Dabartiniu metu orientacinio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijaus – minimalios mėnesinės algos dydžio, nėra pagrindo laikyti neįrodinėtina aplinkybe, kadangi tokia suma vaiko išlaikymui nėra būtinai reikalinga. Neįrodinėtina aplinkybe gali būti pripažįstama tik suma, kuri reikalinga minimalių vaiko poreikių tenkinimui, tačiau vaiko minimalūs poreikiai gali būti patenkinti už mažesnę nei 400 Eur sumą. Minimalus mėnesinis atlyginimas skaičiuojamas kartu su mokesčiais, todėl nustatytą darbo savaitę dirbantis žmogus, išskaičiavus mokesčius, savo poreikių tenkinimui gauna mažesnį darbo užmokestį. Tuo metu nuo priteisto išlaikymo mokesčiai nemokami ir vaiko poreikių tenkinimui tenka didesnė pinigų suma. Pakankamu lygiu vaiko poreikių užtikrinimas yra galimas ir mažesnėmis lėšomis, jeigu vaiko tėvai negali teikti maksimaliai poreikius tenkinančio išlaikymo.Nustačius nepilnamečio vaiko poreikius vertinama šalių turtinė padėtis bei šalių galimybės finansiškai išlaikyti savo vaiką. Apylinkės teismas, analizuodamas šalių turtinę padėtį, nurodė, kad abu tėvai dirbantys: ieškovės atlyginimas sudaro 357,11 Eur (neatskaičius mokesčių), o atsakovo – 972,30 Eur (neatskaičius mokesčių); ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Honda Accord“; atsakovas asmeninės nuosavybės teise disponuoja 0,0659 ha ploto žemės sklypu su jame esančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), butu, esančiu (duomenys neskelbtini), butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2015 m. deklaravo 52 235 Eur (t. 3, b. l. 79). Bylos duomenimis, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24, 45). Ieškovė nurodė, kad slaugo motiną, kuriai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (t. 1, b. l. 46). Ieškovė išvadą byloje teikiančios institucijos darbuotojams nurodė, jog už motinos slaugą gauna 261 Eur, pagal įgaliojimą atsiima motinos pensiją (t. 1, b. l. 107-108; t. 2, b. l. 17-18). Nors senyvo amžiaus ieškovės motinai neginčytinai reikalinga nuolatinė slauga, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog ieškovė finansiškai išlaiko savo motiną, todėl ieškovės motina nelaikytina ieškovės išlaikytine. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės: atsakovas uždirba didesnę algą, turi nekilnojamojo turto, neturi kitų išlaikytinių, turi santaupų (t. 1, b. l. 18-21, 23). Ieškovė gauna pastovias pajamas, naudojasi motinai priklausančiu butu. Šioje byloje priimtu sprendimu jai priteista didelė kompensacija, todėl jos finansinė padėtis taip pat negali būti laikoma bloga. Ieškovė neprašė, jog iš tėvo būtų priteista didesnė išlaikymo dalis ir nepagrindė, jog priteistos išlaikymo sumos nepakanka vaiko išlaikymui. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog nustatant išlaikymo dydį buvo atsižvelgta į tai, jog nepilnametis praleidžia daug laiko su tėvu ir dėl to tai pareikalaus papildomų išlaidų nėra pakankami priteisti mažesnį išlaikymą. Pažymėtina, jog teismas tuo pačiu sprendimu nustatė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Iš šios tvarkos matyti, jog nemažai laiko vaikas praleis su tėvu, bendravimo trukmė nustatyta ir yra žinoma, todėl ieškovės argumentas, jog teismo sprendimu kuriama teisiškai neapibrėžta situacija, neteisingas. Bendravimo su vaiku metu neišvengiamai patiriamos išlaidos maistui, galimos kitos išlaidos pirkiniams ir laisvalaikiui, kurios kyla net ir be daiktų vaikui pirkimo. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nėra priežastis padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Vaiko ir tėvo santykiai yra geri, todėl vertintinas tėvo ryšys su vaiku, o ne su ieškove. Vaiko labui jo tėvai turėtų kurti draugiškus, pagarbius santykius, geranoriškai priimti sprendimus dėl vaiko poreikių tenkinimo. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino bendravimo su tėvu aplinkybę, kai nustatė išlaikymo dydį. Daroma išvada, kad iš atsakovo priteista pakankamą išlaikymo lygį garantuojanti pinigų suma, didesnių vaiko poreikių ieškovė neįrodė, apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl vaiko poreikiai nustatyti neteisingai. Nagrinėjamoje byloje priteistas pakankamo dydžio išlaikymas, kurio didinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
Apeliaciniais skundais ieškovė ir atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovė S. B. apeliacinės instancijos teismo prašo padidinti jai iš atsakovo už santuokoje įgyto turto padalijimą priteistos kompensacijos dydį iki 34 779 Eur, pripažįstant, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes atsakovas neįrodė, jog butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už jo asmenines lėšas. Atsakovas B. K. prašo dalijant turtą natūra jam turtą palikti valdyti asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už santuokoje įgyto turto padalijimą ir pripažįstant, kad turtas įgytas iš jo asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo tris atskirus turto vienetus: butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei automobilį „Toyota Avensis“. Minimas turtas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tarp šalių padalintas, turtą paliekant atsakovui, o ieškovei priteisiant kompensaciją: butas padalintas, nustatant proporciją 1:2, o likęs turtas – lygiomis dalimis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog butas ir žemės sklypas priskirtini bendrajai jungtinei nuosavybei. Įstatymas preziumuoja, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato dvi sąlygas, būtinas įrodyti siekiant, jog turtas būtų pripažįstamas asmenine nuosavybe: 1) turtas turi būti įgytas už asmenines lėšas; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Spręsdamas turto priskyrimo tam tikrai nuosavybės kategorijai klausimą, teismas, pasisakydamas dėl nekilnojamojo turto statuso, teisingai pabrėžė, jog abiem atvejais nekilnojamasis turtas registruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai patvirtina, jog nenustatyta viena iš CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų sąlygų – neišreikšta valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Kadangi įstatymas reikalauja nustatyti abi sąlygas, tai vienos iš jų nebuvimas reiškia, jog turtas įgytas ne asmeninės, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustačius, kad perkant turtą buvo panaudota dalis santuokinių lėšų, tai galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Tokiu teisės aiškinimu vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su fakto, jog atsakovas buto pirkimui panaudojo asmenines lėšas, nustatymu. Asmeniui, teigiančiam, kad konkretus turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti jo nurodytą aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Atsakovas asmeninių lėšų panaudojimo aplinkybę įrodinėjo metinėmis gyventojo (šeimos) turto deklaracijomis, pateiktomis Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1, b. l. 181-184; t. 3, b. l. 68-79), apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų pažyma (t. 1, b. l. 185). Apylinkės teismas papildomai vertino ir duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos pažymų apie asmens įmokas (t. 1, b. l. 128-135; t. 3, b. l. 106-118). Analizuojant atsakovo pateiktose deklaracijose duomenis apie jo pajamas matyti, jog atsakovas 2008 mokestiniais metais buvo deklaravęs 40 546,80 Eur (140 000 Lt) grynųjų pinigų (t. 1, b. l. 181-184). Iš (duomenys neskelbtini) 2009-01-15 pažymos apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas už 2008 m. matyti, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2008 m. iš viso išmokėjo 8 704,13 Eur (30 053,61 Lt) (t. 1, b. l. 185). Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2010 metus pažymėta, kad atsakovas turi 145 000 Lt santaupų; už 2011 metus – 170 000 Lt santaupų; už 2012 metus – 160 000 Lt santaupų; už 2013 metus – 160 000 Lt santaupų; už 2014 metus – 170 000 Lt santaupų; už 2015 metus – 52 235 Eur santaupų. Butas įgytas 2012-08-07 už 17 377 Eur (60 000 Lt) ir 23 681 Eur (70 000 Lt) remonto kainos, procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog remontas truko 2 metus. Visos išlaidos už butą bei jo remontą turėjo būti padarytos iki 2014 metų rugpjūčio mėnesio. Vadinasi, asmeninių lėšų panaudojimas butui ir remontui turėjo būti stebimas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2015 metus. Santuokos sudarymo laikotarpiu (2009-10-09) atsakovas 2008 m. turėjo 140 000 Lt, 2010 m. – 145 000 Lt santaupų, o po buto įsigijimo bei remonto, 2015 metais – 52 235 Eur santaupų. Atsakovo santaupų dydis visu santuokos laikotarpiu buvo nuoseklus, tolydžio didėjantis. Nutraukiant santuoką šalys piniginių lėšų nesidalino, taigi, atsakovas tiek sudarydamas santuoką, tiek nutraukdamas santuoką turėjo asmeninių deklaruotų lėšų, kurių dydis ne sumažėjo, o padidėjo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas deklaruotų asmeninių lėšų nenaudojo buto įsigijimui ir remontui. Negalima besąlygiškai vertinti, jog turto deklaracijose nurodytos piniginės lėšos yra realūs pinigai civilinės teisės prasme. Galimos įvairios situacijos, kai turimas realus pinigų kiekis gali nesutapti su deklaracijose nurodomu pinigų kiekiu. Sutinkant, jog atsakovas realiai turėjo deklaracijose nurodytas pinigų sumas, šių lėšų nenaudojimo bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui aplinkybę patvirtina tolydus deklaracijose nurodomų santaupų didėjimas bei aplinkybė, kad ir nutraukiant santuoką šios lėšos nebuvo įtrauktos į dalintino turto masę. Tai patvirtina, jog atsakovo asmeninis turtas santuokos metu nesumažėjo. Tai, kad atsakovas teikė teismui tik deklaracijas, tačiau neteikė banko sąskaitų, kitų pinigų turėjimą patvirtinančių įrodymų, duoda pagrindo abejoti realiu pinigų turėjimu ir didelės pinigų sumos ilgalaikiu saugojimu ne banke. Mokesčių administratorius atsakovo teiktų deklaracijų netikrino ir pinigų buvimu neįsitikino. Ieškovė, būdama sutuoktine, kėlė abejones dėl to, ar atsakovas realiai disponavo deklaruotais pinigais. Atsakovui nepateikus kitų pinigų turėjimą patvirtinančių dokumentų, teismas negali pakankamai patikimais įrodymais patvirtinti, jog atsakovas realiai turėjo pinigines lėšas, nurodytas Metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose. Nuo šalių santuokos (2009-10-09) iki buto įsigijimo (2012-08-07) praėjo treji metai. Dėl pakankamai ilgo laiko tarpo sutuoktinių iki santuokos gautų pajamų analizė, aiškinantis, ar šalys turėjo santaupų turtui įsigyti, netikslinga. Byloje nebuvo nustatyta, iš kokių lėšų turtas buvo įsigytas, neimant paskolų, kadangi šalys šių aplinkybių teismui neatskleidė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog faktas, kad atsakovas neįrodė santuokoje įgyto turto įsigijimo iš asmeninių lėšų, yra pagrįstas. Nenustačius aplinkybės, jog atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto panaudojimui leido asmenines lėšos, pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendro turto lygių dalių prezumpcijos nėra, todėl turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutiko su tuo, kad automobilis „Toyota Avensis“ buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas lygiomis dalimis, kadangi automobilis buvo įsigytas, kai šalys faktiškai kartu negyveno. Kartu su šia aplinkybe atsakovas prašė nustatyti faktinio gyvenimo atskirai faktą ir taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo sūnaus gimimo dienos (2010-04-01). CK 3.67 straipsnio 2 dalis nurodo, kad sutuoktinis turi teisę prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu. Dalijamo turto apimtį nustatančio CK 3.127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalis, analogiškai kaip ir CK 3.67 straipsnio 2 dalis, nurodo, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pirmosios instancijos teismui prašymas dalinti turtą įgytą iki gyvenimo skyrium pradžios, nebuvo pareikštas. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato apribojimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nors CPK 376 straipsnis nurodo, jog šeimos bylose teismas turi atlikti aktyvesnį vaidmenį bei suteikia šalims procesinių lengvatų, tai, kad ieškovas neprašė pirmosios instancijos teismo dalinti tik iki gyvenimo skyrium pradžios įsigytą turtą, daro negalimu tokį reikalavimą reikšti apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, byloje esančios aplinkybės nepatvirtina, kad sutuoktiniai gyveno atskirai, neketindami kurti šeiminių santykių. Automobilis įsigytas 2012-07-03, t. y. savaitę po to, kai atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta policija bei surašytas protokolas už tai, kad jis nepilnamečio sūnaus akivaizdoje keiksmažodžiais aiškinosi santykius su sutuoktine S. B. Tai rodo, jog tuo metu sutuoktiniai stengėsi gyventi šeimoje. Byloje nustatytos aplinkybės, paties atsakovo procesiniuose dokumentuose pateikiami argumentai neduoda pagrindo išvadai, jog šalys automobilio įsigijimo metu gyveno atskirai. Gyvenimas atskirai, kaip momentas, kuo kurio nekuriama bendroji jungtinė nuosavybė, atitinka ne tik fizinį gyvenimą atskirai, tačiau sprendimą toliau negyventi šeiminio gyvenimo, nesuinteresuotumą tęsti bendrą gyvenimą. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai patys pasirenka šeiminio gyvenimo tipą, kartais, pavyzdžiui, dėl vieno iš sutuoktinių komandiruotės, mokymosi, darbo užsienio valstybėje ar poreikio slaugyti artimąjį, sutuoktiniai gyvena atskirai, tačiau palaiko šeiminius ryšius ir laikytini šeima. Atsakovas nuolat procesiniuose dokumentuose teigė, jog jis ir 2012 metais pirkdamas butą ir iki 2014 metų jį remontuodamas rengėsi šeiminiam gyvenimui. Vien tai, kad ieškovė, turėdama slaugyti motiną, dažnai gyvendavo motinos namuose, negalima laikyti, jog šeima gyveno faktiškai atskirai ir taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes anksčiau nei iki ieškinio teismui pateikimo. Apibendrinant daroma išvada, kad šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas dalintinas lygiomis dalimis, todėl turi būti pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir padidinta ieškovei priteista kompensacija. Apeliacinio proceso metu šalys neginčijo dalinamo turto vertės nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisako. Ieškovei priteistina kompensacija už butą sudaro 20 529 Eur, už žemės sklypą – 12 250 Eur, už automobilį – 2 000 Eur, viso 34 779 Eur.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo formuluotes, darančias šalių bendravimą su vaiku priklausomu nuo vaiko norų. Atsakovas pažymėjo, kad bendravimo tvarkos 6, 8 ir 9 punktai yra nepagrįstai susieti su vaiko noru ar nenoru, tai laikė sąlyginiu sprendimu. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje nustatyta, jog švenčiant sūnaus gimimo dieną ar Naujuosius Metus, taip pat tiesiog ieškovei ir atsakovui iš anksto susitarus bei pačiam vaikui išreiškus norą, atsakovas gali bendrauti su sūnumi daugiau laiko, nei nustatyta bendravimo tvarkoje ar kitu būdu.Neginčytina, jog atskirai gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kartu gyvenantis tėvas neturi teisės kliudyti antrajam tėvui bendrauti (CK 3.170 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinės instancijos vertinimu nei viena šių teisių, nustatant bendravimo tvarką, nebuvo pažeista. Papildomi susitarimai keičia teismo nustatytą bendravimo tvarką tik tada, kai vaikas ir tėvai dėl to susitarė. Jeigu susitarimo nepasiekta, turi būti vadovaujamasi teismo patvirtinta bendravimo tvarka. Atsakovo nuogąstavimai, jog vien tik vaiko noro pakaktų tam, kad teismo nustatyta tvarka nebūtų vykdoma, nepagrįsti. Teismo sprendimas nėra sąlyginis, o papildomi susitarimai bendraujant tėvams ir vaikams yra ne teises ribojantis, bet pozityvus reiškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 546,77 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – 1 630 Eur. Ieškovė buvo sumokėjusi 105,29 Eur, žyminio mokesčio, 2014-12-22 nutartimi 1 216,98 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, atsakovas už priešieškinį sumokėjo 1 589 Eur, nesumokėta 83 Eur už išlaikymo priteisimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporciją, laikydamas, jog ieškinys tenkintas 87 proc., o priešieškinys – 87 proc., tačiau neišdėstė, kuo remdamasis taikė tokią proporciją. Teismo sprendimu buvo išspręsta keletas neturtinio pobūdžio reikalavimų bei lygiomis dalimis padalintas santuokoje įgytas turtas. Kadangi ieškovės neturtinių reikalavimų tenkinta daugiau nei atsakovo, tai laikoma, jog jai atlygintina 60 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 40 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tokia pat proporcija skirstoma 13,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (8,36 ir 5,57). Ieškovė viso turėjo sumokėti 1 322,27 Eur žyminio mokesčio (40 proc. sudaro 528,90 Eur), todėl ieškovė turi papildomai sumokėti 423,62 Eur, o likusią dalį žyminio mokesčio už ieškinį 793,36 Eur turi sumokėti atsakovas. Viso atsakovas su mokesčiu už išlaikymo priteisimą turi sumokėti 876,36 Eur. Ieškovė atsakovui turi kompensuoti 40 proc. atsakovo sumokėto žyminio mokesčio – 635,60 Eur.Apeliaciniame procese atsakovė sumokėjo 205,29 Eur žyminio mokesčio bei išleido 1 100 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas sumokėjo 838 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinio skundo dalis dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo tenkinta, o reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo atmestas, apeliacinio skundo tenkinimo procentas – 95 proc., skaičiuojant ieškinio kainą kaip dalintino turto vertę ir išlaikymo skirtumą. Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Ieškovės S. B. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Atsakovo B. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei S. B. iš atsakovo B. K. priteistos kompensacijos už santuokoje įgyto turto padalinimą dydį iki 34 779 Eur (trisdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt devyni eurai). Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. S. B. iš B. K. priteisti 928,06 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 6 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, o B. K. iš S. B. – 652 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 635,60 Eur žyminio mokesčio, viso 1 287,60 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 60 euro centų). Iš S. B. į valstybės pajamas priteisti 423,62 Eur žyminio mokesčio ir 5,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 429,19 Eur (keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 19 euro centų). Iš B. K. priteisti 876,36 Eur ir 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 884,72 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 72 euro centus).
Priteisti iš B. K. S. B. naudai 1 239,75 Eur (tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.