Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Foreksas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Foreksas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., UAB „Baltijos kredito sprendimai“, P. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2018 m. kovo 30 d. teisme buvo gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti antstolio D. K. 2018 m. kovo 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3989-794/2017 pagal UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ieškinį UAB „Foreksas“ skolininkės UAB „Foreksas“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas skolininkės turtas bendrai 11 744 558,25 Eur sumai. Suinteresuotas asmuo P. K. 2017 m. rugsėjo 12 d. turėjo pervesti UAB „Vilniaus vakarai“ 59 000 Eur sumą pagal sudarytą paskolos sutartį; atlikdamas antrą pavedimą suklydo ir į skolininkės, bet ne į UAB „Vilniaus vakarai“, banko sąskaitą pervedė 49 000 Eur sumą. Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 29 d. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs skolininkės prašymą leisti grąžinti suinteresuotam asmeniui iš jo per klaidą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą 49 000 Eur sumą, jį atmetė ir nurodė, kad bylos šalys gali kreiptis tiesiogiai į turto apyrašą sudariusį antstolį dėl turto apyrašo pakeitimo. Antstolis 2018 m. vasario 8 d. jam pateikto prašymo dėl turto apyrašo vykdomojoje byloje pakeitimo netenkino. Skolininkės teigimu, tebevykstant ginčui dėl per klaidą pervestos sumos grąžinimo bet kokie antstolio vykdomi išieškojimo veiksmai, susiję su išieškojimu iš nurodytų ginčo piniginių lėšų, yra neteisėti iki tol, kol apeliacinėje instancijoje nebus priimtas sprendimas dėl skolininkės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, kadangi nebus aišku, ar vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas skolininkės turto apyrašas yra tikslus ir galutinis. Tenkinus skolininkės atskirąjį skundą, būtų konstatuota, kad tai nėra jos turtas ir atitinkamai į jį negalėtų būti kreipiamas išieškojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas sprendė, jog antstolio skundžiamus vykdomuosius veiksmus prašoma panaikinti dėl to, jog buvo nurašytos kitam asmeniui priklausančios piniginės lėšos. Asmuo, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita, yra joje esančių piniginių lėšų savininkas ir antstolis gali nukreipti išieškojimą į šias pinigines lėšas. Antstoliui areštavus ar nukreipus išieškojimą į kito asmens (ne vykdymo proceso dalyvio) turtą, šio turto savininkas turi teisę ginti savo pažeistas teises pareikšdamas teisme ieškinį ginčo teisenos tvarka. Teismas nekonstatavo, kad toks ieškinys pareikštas. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmuo be teisinio pagrindo įgijo tai ką jis negalėjo ir neturėjo gauti, jam kyla prievolė grąžinti nepagrįstai gautą turtą ir kito asmens teisė reikalauti tokį turtą grąžinti. Teismo vertinimu, antstolis byloje skundžiamus veiksmus atliko pagrįstai, kadangi vykdydamas vykdomąjį dokumentą turėjo pagrindą nurašyti skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, o skolininko bei kito asmens reiškiamos pretenzijos dėl šių piniginių lėšų ir jų motyvai nebuvo pagrindu neatlikti skundžiamų vykdomųjų veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Pareiškėja UAB „Foreksas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio priimtus dokumentus: 2018 m. kovo 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl banko sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės, nesilaikė kasacinio teismo praktikos, pagal kurią banko klientas nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas nebetenka nuo atitinkamos sumos įrašymo į banko tvarkomą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo ir neturėjo būti laikoma ginčo piniginių lėšų savininke, nes jos niekada nepriklausė jai nuosavybės teise.Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartyje nurodyto išaiškinimo, kad bylos šalys gali kreiptis tiesiogiai į turto apyrašą sudariusį antstolį dėl turto apyrašo pakeitimo, t. y. suinteresuotas asmuo turėjo teisę apginti savo teises ne tik pareikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka. Antstolis pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymų dėl turto apyrašo vykdomojoje byloje pakeitimo netenkino nepagrįstai. Teismas, neįvertinęs pareiškėjo bei suinteresuoto asmens kreipimosi į antstolį fakto, negalėjo tinkamai įvertinti antstolio veiksmų teisėtumo.Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino nagrinėjamoje situacijoje aktualių faktinių aplinkybių. Tiek ginčo piniginių lėšų pervedimo per klaidą, tiek 2018 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo faktai antstoliui buvo žinomi iki skundžiamų dokumentų priėmimo, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai to neįvertino. Suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė sutinkantis su atskirojo skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.

Pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad suinteresuotas asmuo antstolis D. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 11 744 558,25 Eur skolos, 10 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai iš UAB ,,Foreksas“. 2018 m. vasario 20 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. l. 42-23). Pareiškėjui per raginime nustatytą terminą neapmokėjus skolos, vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai, 2018 m. kovo 8 d. priimti skundžiami antstolio procesiniai sprendimai: nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sąskaitų ir su šiuo nurodymu susiję procesiniai dokumentai - vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Skundžiamu nurodymu areštuotos pareiškėjo lėšos jo vardu atidarytose sąskaitose. 2018 m. kovo 21 d. iš pareiškėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant skundžiamą nurodymą, nurašyta ir į antstolio D. K. depozitinę sąskaitą pervesta 46 968,01 Eur suma. Pagal 2018 m. kovo 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą paskirstyta 2018 m. kovo 21 d. išieškota 46 968,01 Eur suma. Vilniaus apygardos teismo 2018 m sausio 29 d. nutartimi UAB „Foreksas“ prašymas leisti grąžinti per klaidą gautas pinigines lėšas atmestas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymu siekiama išspręsti klausimą dėl į areštuotą UAB „Foreksas“ sąskaitą pervestų lėšų nuosavybės ir siekiama ginčyti ne laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, bet klausimą dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurios pagrindu areštuotas atsakovės turtas, netinkamo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju suinteresuotas asmuo, kurio teisės dėl netinkamo tokios nutarties vykdymo yra pažeidžiamos, turi teisę savo pažeistas teises ginti kitais būdais, pavyzdžiui, prašydamas išbraukti jam priklausantį turtą iš turto arešto akto apyrašo ar kt. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, remdamasi šiais teismų išaiškinimais, kvestionuoja antstolio veiksmus ir jų netinkamą atlikimą (skundžiamų dokumentų priėmimą) motyvuoja tuo, kad antstolis, priimdamas skundžiamus dokumentus, neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytą išaiškinimą dėl suinteresuoto asmens teisių gynimo netinkamai vykdant nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantė su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, kadangi, jos teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką pareiškėja negalėjo būti laikoma ginčo piniginių lėšų savininke. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad asmuo, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita, yra joje esančių piniginių lėšų savininkas ir antstolis gali nukreipti išieškojimą į šias pinigines lėšas. Antstoliui areštavus ar nukreipus išieškojimą į kito asmens (ne vykdymo proceso dalyvio) turtą, šio turto savininkas turi teisę ginti savo pažeistas teises pareikšdamas teisme ieškinį ginčo teisenos tvarka.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad suinteresuotas asmuo P. K., pervesdamas pinigines lėšas skolininkei UAB „Foreksas“, nebeteko nuosavybės teisės į pervestas lėšas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad UAB „Foreksas“ tapo pervestų lėšų savininke, yra pagrįsta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių ir joje pateikti išaiškinimai nagrinėjamai situacijai nėra taikomi analogijos principu. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2014, buvo sprendžiami klausimai, susiję su terminuotojo indėlio sutarties pripažinimu negaliojančia, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-611/2017, buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo įstaigų lėšų, esančių banko sąskaitoje, teisinį statusą banko bankroto atveju, aiškinimo ir taikymo. Be nurodytų motyvų pažymėtina ir tai, kad antstolio veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta antstolio teisė, priklausomai nuo skolininko sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmės, neatlikti ar atlikti ne visus pagal įstatymą nustatytus vykdymo proceso veiksmus. Priešingai, CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintų antstolio veiksmų neatlikimas keltų abejones dėl antstolio pareigų tinkamo vykdymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju antstolis skundžiamus veiksmus atliko pagrįstai, kadangi buvo pagrindas nurašyti skolininkės banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, skolininkei per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą to nepadarius. Atskirajame skunde apeliantė nenurodo jokių konkrečių teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kurias atlikdamas vykdymo veiksmus pažeidė antstolis ir tokiu būdu teismo išvados dėl antstolio veiksmų teisėtumo priimant skundžiamus dokumentus nėra paneigiama, antstolis areštavo ir nurašė ne suinteresuoto asmens P. K., bet UAB „Foreksas“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia ir tuo, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytų išaiškinimų, pagal kuriuos šalys, gindamos savo teises, gali kreiptis į turto apyrašą sudariusį antstolį dėl turto apyrašo pakeitimo. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip buvo konstatuota aukščiau, antstolis, priėmęs skundžiamus dokumentus, vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė ir pagrindas nurodytiems vykdymo veiksmams atlikti skundžiamų dokumentų priėmimo metu buvo nustatytas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartyje, kuri, Liteko duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi palikta nepakeista, nurodytas suinteresuoto asmens, manančio, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisių gynimo būdas – prašymas išbraukti jam priklausantį turtą iš turto arešto akto apyrašo ar kt. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2018 m. vasario 12 d. antstolio kontoroje buvo gautas suinteresuoto asmens P. K. atstovo 2018 m. vasario 8 d. prašymas dėl antstolio, vykdant 2017 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3989-794/2017, sudaryto skolininkės UAB „Foreksas“ turto aprašo pakeitimo, leidžiant iš UAB „Foreksas“ areštuotų lėšų 49 000 Eur pavedimą atlikti P. K. Antstolio padėjėjo elektroniniu laišku 2018 m. vasario 12 d. pateiktame atsakyme pažymėta, kad antstolis atitinkamus pakeitimus vykdant minėtą nutartį gali atlikti tik teismui įsiteisėjusiu sprendimu suteikus tokį leidimą; pažymėjo, kad tuo metu dar neįsiteisėjusia 2018 m. sausio 29 d. nutartimi toks prašymas buvo atmestas. Prašymą dėl areštuoto turto aprašo pakeitimo antstoliui 2018 m. kovo 15 d. pateikė ir UAB „Foreksas“ atstovas. Byloje duomenų apie antstolio atsisakymo pakeisti turto aprašą apskundimą nėra. Šioje byloje vertintas antstolio veiksmų, 2018 m. kovo 8 d. priėmus skundžiamus dokumentus, pagrįstumas. Kaip jau buvo pažymėta ir, atsakant į šį atskirojo skundo argumentą, pakartotina, kad antstolis skundžiamų dokumentų priėmimo metu vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų nepažeidė, o apeliantė jų atskirajame skunde konkrečiai nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas taipogi nenustatė, kad teisės aktai reglamentuotų, o antstolis savo ruožtu būtų pažeidęs tokias vykdymo proceso nuostatas, kurios jį imperatyviai įpareigotų atsižvelgti į skolininko sąskaitoje esančių lėšų buvusio savininko tapatybę ir pagal tai vertinti vykdymo veiksmų, nustatytų CPK, atlikimo galimybę. Pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmų teisėtumą įvertino pagrįstai, o minėtose teismų nutartyse nurodyta ir apeliantės pabrėžiama šalių galimybė ginti savo pažeistas teises, antstolio veiksmuose nekonstatavus jo veiklos pažeidimų, negali būti siejama su antstolio ar skundą dėl jo veiksmų nagrinėjančio teismo pareiga tokia galimybe grįsti savo priimtą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju tikrinamas antstolio veiksmų teisėtumas ne šalių naudojimosi jų pažeistų teisių gynimo kontekste, bet konkrečių sprendimų priėmimo vykdomosios bylos faktinių aplinkybių bei teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo procesą, apimtyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati pareiškėja (apeliantė) dėl turto aprašo pakeitimo į antstolį kreipėsi tik 2018 m. kovo 15 d., tą pačią dieną teisme gautas skundas dėl antstolio veiksmų – 2018 m. kovo 8 d. priimtų sprendimų. Kiti apeliantės argumentai įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti teisinio pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.