Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-141-856/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
e2A-141-856/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02646-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
T. P.
Ieškovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-141-856/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02646-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3863-650/2015 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui T. P., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo T. P. santuoką dėl T. P. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę „G.“, vaiko M. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo T. P. išlaikymą vaikui M. P. periodinėmis išmokomis po 150,00 eurų nuo 2015 metų balandžio 1 dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo T. P. vaikui M. P. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2015-03-31 1052,60 eurų vienkartine išmoka, nustatyti ieškovės R. P. uzufrukto teisę tvarkyti priteistą išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą ir laikiną materialinį išlaikymą, priteisti iš atsakovo T. P. ieškovei R. P. išlaikymą laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2019-06-30 mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 eurų kas mėnesį, nustatyti, kad ieškovės R. P. ir atsakovo T. P. santuokos nutraukimas jų, kaip sutuoktinių, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų gegužės 10 dienos, t. y. santuokos sudarymo dienos, nustatyti, kad atsakovo T. P. prievolės kreditoriams UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ yra atsakovo T. P. asmeninės prievolės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1–6, 24–25, 122–124 b. l.)Ieškovė nurodė, kad nuo pat vestuvių atsakovas su ja kartu negyveno kaip sutuoktiniai, atsakovas neieškojo būdų ir galimybių gyventi šeimoje ir rūpintis mažamečiu vaiku, neišlaikė ir neišlaiko vaiko, nesirūpina šeima, nuo santuokos sudarymo gyvena su savo tėvu, dirba tėvo ūkyje. Atsakovas ją lankydavo, atvažiuodamas vakare ir ryte išvažiuodamas, savaitgaliais atsakovas dirbdavo tėvo ūkyje ir su ja nebūdavo. Atsakovas kelis kartu ieškovę, besilaukiančią kūdikio, nuvežė pas gydytoją ir dalyvavo gimstant dukrai. Atsakovas šeimoje negyvena, vaiko auginti nepadeda, vengia savo, kaip sutuoktinio, pareigų atlikimo, todėl tolesnis jų gyvenimas kartu yra neįmanomas. Ieškovės finansinė padėtis yra sunki, ji gauna tik 28,24 eurus, baigusi gimnaziją įstojo mokytis į aukštosios mokyklos dieninį skyrių, dėl kūdikio priežiūros dirbti bei gauti pajamų negali. Ieškovę išlaiko jos tėvai, tačiau atsakovas turi pareigą išlaikyti vaiką ir ją, todėl iš atsakovo T. P. priteistinas 150,00 eurų išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikui M. P. nuo 2015 metų balandžio 1 dienos iki vaiko pilnametystės bei po 60 eurų išlaikymas ieškovei, kol ji baigs aukštąją mokyklą. Santuokos nutraukimas šalių, kaip sutuoktinių, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014 metų gegužės 10 dienos, t.y. santuokos sudarymo dienos. Įsipareigojimai kreditoriams UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ yra atsakovo asmeninės prievolės, nes nebuvo panaudotos šeimos interesams.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. P. nurodė, kad dėl šeimos iširimo kalta ir ieškovė, nes nebuvo lojali vyrui, klausė savo motinos, be to, pačiai ieškovei patogiau buvo visą laiką gyventi pas savo tėvus, atsakovas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nesutiko su ieškovės prašomu priteisti dydžiu, kadangi pagal savo turtinę padėtį gali teikti tik 100 eurų išlaikymą vaikui, nemanė, kad pačiai ieškovei reikalingas išlaikymas, nes ji yra darbinga, gali pati užsidirbti pragyvenimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės R. P. ir atsakovo T. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko G. pavardę, atsakovui – P. pavardę, nustatė šalių nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo T. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P. periodinėmis išmokomis po 125,00 eurus nuo 2015 metų balandžio 1 dienos iki vaiko pilnametystės, nustatė ieškovės R. P. uzufrukto teisę tvarkyti priteistą išlaikymą, nustatė, kad ieškovės R. P. ir atsakovo T. P. santuokos nutraukimas jų, kaip sutuoktinių, turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2015 metų kovo 1 d., konstatavo, kad atsakovo T. P. prievolės kreditoriams UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ pagal suteiktus vartojimo kreditus yra jo asmeninės prievolės, santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalino sekančiai: fotoapararą Canon, 289,62 Eur vertės, ir kompiuterį Asus, 260,66 Eur vertės, priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei R. P., nepriteisiant piniginės kompensacijos atsakovui T. P.. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė (1 t., 163–171 b. l.).

Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė būdami labai jauni, dar nebaigę mokslų, neįgiję specialybių ir savarankiškų pajamų pragyvenimui, nepakankamai socialiai subrendę ir materialiai nepasirengę santuokai, dėl to šeimoje nebuvo lojalūs vienas kitam, įtakojami savo tėvų ir jų teikiamų patarimų, duodamos finansinės paramos, todėl konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinęs šalių santuokos trukmę – mažiau nei vieneri metai, abiejų sutuoktinių kaltės laipsnius dėl santuokos iširimo, sutuoktinių sunkią turtinę padėtį, nustatytą ieškovės gerą sveikatos būklę bei jos, kaip studentės, galimybes mokytis laisvu mokymosi grafiku ir įsidarbinti, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą. Faktinį santuokos iširimo momentą teismas laikė 2015 m. kovo 1 d., kai ieškovė sugrįžo gyventi pas savo tėvus, o atsakovas po to atsisakė toliau lankyti ieškovę, savo dukrą ir palaikyti sutuoktinių bendravimą. Kadangi santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2015 m. kovo 1 d., todėl teismas konstatavo, kad atsakovo vardu paimti vartojimo kreditai negali būti vertinami kaip paimti jo šeimos poreikiams tenkinti, šias prievoles kreditoriams UAB „MCB Finance“ ir UAB „4finance“ teismas laikė asmenine atsakovo prievole. Kilnojamus daiktus fotoaparatą Canon, 289,62 Eur vertės, ir kompiuterį Asus, 260,66 Eur vertės, priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas nurodė, kad mažametė šalių dukra M. šiuo metu gyvena su ieškove, ateityje galimai pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, atsakovo nurodyta išlaikymo suma – 100 Eur į mėnesį, yra per maža siekiant patenkinti visus būtiniausius vaiko poreikius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė reikiamais duomenimis nepagrindė ir neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog mažamečio vaiko išlaikymui ji per mėnesį skyrė ir šiuo metu gali skirti apie 300 eurų, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui nuo jo gimimo iki kreipimosi į teismą dienos, laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda, abu neturi jokio nekilnojamojo turto, yra darbingi ir turintys galimybes įsidarbinti bei teikti vaikui deramą išlaikymą, todėl iš atsakovo dukros M. išlaikymui priteisė 125 eurus per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovas T. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas iš atsakovo T. P. nepilnamečiam vaikui M. P., ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. P. priteisti 100,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2015-04-01 iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., 179–181 b. l.).

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir įrodymais neparemtas išvadas, kad šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra reikalinga 250,00 Eur išlaikymo suma. Teismas tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiu, kad tokia suma yra tinkama tokio amžiaus vaikui, plačiau nemotyvavo, kas sudaro tokias išlaikymui būtinas lėšas. Atsakovo nuomone, 1,5 metų vaikui visiškai pakanka 200,00 Eur per mėnesį, kas atitinka ir vaiko tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

6.2. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovo T. P. finansinė padėtis neleidžia jam teikti 125,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Atsakovas dirba UAB „Š.a.“ ir vidutines jo mėnesio pajamas (atskaičius mokesčius) sudaro 252,51 Eur. Atsakovas yra itin jauno amžiaus, neturintis darbo patirties, todėl jo galimybės šiuo metu susirasti darbą už didesnį nei minimalų darbo užmokestį, šiuo metu yra itin mažos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui teikiant 125,00 Eur išlaikymą, atsakovui lieka 127,51 Eur pragyvenimui. Akivaizdu, kad tokia suma yra per maža užtikrinti bent minimalius atsakovo pragyvenimo poreikius.

6.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaikui reikalinga per mėnesį 250,00 Eur suma, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokia suma vaikui yra realiai reikalinga ir realiai skiriama. Teismo išvados, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, niekaip nepatvirtina išvados, kad jis šiuo metu realiai galėtų mokėti vaikui 125,00 Eur išlaikymą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. P. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo 2015-10-09 sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (1 t., 187–189 b. l.).

8. Atsiliepime nurodė, kad priteista iš apelianto 125 eurų išlaikymo suma mažamečiui vaikui šiuo metu atitinka minimalius vaiko poreikius ir nepažeidžia vaiko interesų, apeliantas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, negu nurodė teismui, atsakovo darbas tėvo ūkyje yra susijęs su papildomų pajamų turėjimu. Byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą padaryti išvadą, kad apeliantas civilinėje byloje neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra sunki ar lyginamuoju aspektu blogesnė už ieškovės turtinę padėtį. Šiuo metu galimybė susirasti geriau apmokamą darbą yra gerokai didesnė, negu buvo prieš metus, apelianto turima specialybė yra paklausi tiek darbo rinkoje, tiek individualiame sektoriuje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: pirma, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti vaikui tokio dydžio išlaikymo, kokį priteisė teismas, ir antra, jog teismas nepagrįstai įvertino, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 250 Eur, nors nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl tokio dydžio išlaikymo sumos reikalingumo ir jos realaus skyrimo.

10. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimuisi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių dukros poreikius, jos amžių, sprendė, kad 125 Eur suma yra pakankama tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu 125 Eur išlaikymo dydžiu, mano, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį visiškai pakanka 100 Eur sumos. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.

12. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nurodė, jog kas mėnesį dukros M. P. poreikiams reikalinga 300 eurų suma, nes atsakovo duodamų 100 eurų pakanka dviems savaitėms, ir ji dar norinti sutaupyti pinigų į ateitį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, reikalingą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, sprendė, jog šalių mažamečio vaiko, kuris dar nelanko jokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir yra auginamas motinos, kuri pati faktiškai didžiąja dalimi yra materialiai remiama savo tėvų, tinkamam vystymuisi ir ugdymui yra reikalinga 250 Eurų išlaikymo suma. Taip pat teismas, konstatuodamas, jog atsakovo nurodyta 100 eurų suma į mėnesį yra per maža siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, šį savo sprendimą motyvavo tuo, jog mažametė šalių dukra šiuo metu gyvena su ieškove, ateityje galimai pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 325 eurai. Taigi, nepilnamečio vaiko poreikiams nustatyta reikalinga suma (250 Eur) yra gerokai mažesnė, nei orientacinis kriterijus.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė R. P. iki vaiko gimimo ir šiuo metu niekur nedirba, baigė gimnaziją ir šiuo metu mokosi Šiaulių Universiteto dieniniame skyriuje, gyvena remiama savo tėvų, jos mėnesio pajamos yra 28,24 eurų dydžio socialinė išmoka vaikui, ji neturi nei registruotino kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Atsakovas T. P. taipogi neturi nekilnojamojo turto, tačiau jis dirba UAB „Š.a.“, kur gauna minimalų atlyginimą, savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos (1 t., 71 b. l.), taipogi apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dirba ūkyje pas savo tėvą. Be to, pasak paties apelianto, jis nuomojasi būstą. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

15. Apeliantas skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo finansinė padėtis neleidžia teikti 125,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes vidutines jo mėnesio pajamas (atskaičius mokesčius) sudaro 252,51 Eur, jis yra itin jauno amžiaus, neturintis darbo patirties, todėl jo galimybės šiuo metu susirasti darbą už didesnį nei minimalų darbo užmokestį, yra itin mažos, teikiant 125,00 Eur išlaikymą, jam lieka 127,51 Eur pragyvenimui, o tokia suma yra per maža užtikrinti bent minimalius jo pragyvenimo poreikius. Teismas nesutinka su šiais atsakovo teiginiais.

16. Iš tikro, kaip nurodo apeliantas, oficialios jo mėnesio pajamos yra 252,51 Eur darbo užmokestis UAB „Š.a.“, tačiau apeliantas taipogi dirba ūkyje pas savo tėvą (tą nurodė pats), iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog jis nuo 2011-08-02 yra sudaręs panaudos sutartį 9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, kuris registruotas P. P. nuosavybe (1 t., 69-70 b. l.), taigi, apeliantas gauna papildomas pajamas, kurių nenurodo. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas, nurodydamas, kad jam sumokėjus vaiko išlaikymui 125 eurus, jo poreikių patenkinimui liktų tik 127,51 eurai, nevertina to, jog jis savo vardu yra sudaręs dvi vartojimo kredito sutartis, pagal kurias bendra mėnesio įmokų suma yra 129,25 eurai (1 t., 31-38, 39-44), kas vėlgi įrodo, jog apeliantas turi papildomų pajamų. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas turi automobilį, kaip nurodė jis pats, nuomojasi būstą, o tai irgi reikalauja nemažų papildomų išlaidų. Iš paminėto akivaizdu, jog apeliantas slepia savo tikrąsias pajamas, siekdamas išvengti prievolės išlaikyti savo vaiką.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė šalių vaiko susilaukė būdama dar labai jauna, nepilnametė, moksleivė, neturėdama nei darbo, nei profesijos, būdama visiškai išlaikoma ir priklausoma nuo savo tėvų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ir šiuo metu didžiausia kūdikio išlaikymo ir priežiūros našta tenka ieškovei bei jos tėvams, pas kuriuos ji su vaiku gyvena ir yra jų išlaikoma, studijuoja aukštojoje mokykloje dieninėse studijose, o apeliantas nepagrįstai siekia didžiąją išlaikymo naštą perkelti vienai ieškovei. Apeliacinio teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tas aplinkybes, jog ieškovė nuolat rūpinasi savo dukros buitinėmis sąlygomis, valgio gaminimu, skalbimu, auklėjimu, sveikata, savo veikla šiose srityse prisideda prie vaiko gerovės kūrimo, į ką taip pat turėtų būti atsižvelgta nustatant išlaikymo dydį, todėl apylinkės teismo priteista 125 eurų išlaikymo suma nėra per didelė, ji yra reikalinga siekiant užtikrinti būtiniausius šalių mažametės dukters poreikius. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gali ir privalo teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą savo vaikui.

18. Pažymėtina ir tai, jog prievolė išlaikyti vaiką, mokant kas mėnesį periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

19. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė