- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- e2-35212-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- Balterma
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Balterma ir ko, UAB ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 654,91 Eur skolą, 118,50 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas priteisimo. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. rugpjūčio 8 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2016 m. rugsėjo 2 d. vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį bei teikia pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 9 d. (Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė atsakovui A. V. (el. b. l. 11-14, 26-29) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. birželio 15 d. buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutartis Nr. S-109-49-1, Karšto vandens su buitiniu vartotoju sutartis Nr. KV-109-49-1, Sutartis dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros Nr. P-109-49-1, pagal kurias ieškovas įsipareigojo tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį bei teikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, o atsakovas už suteiktas paslaugas įsipareigojo atsiskaityti (el. b. l. 15-23). Ieškovas nurodo, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 9 d. su juo neatsiskaitė ir liko skolingas 654,91 Eur (el. b. l. 30, 36).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 654,91 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniu šilumos vartotoju sutarties 18 punkte, Karšto vandens su buitiniu vartotoju sutarties 19 punkte bei Sutarties dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros 9 punkte numatyta, kad jei nustatytu terminu vartotojas nesumoka mokėjimų, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas atsakovui paskaičiavo 118,50 Eur dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (pirmosios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2014 m. gegužės 1 d.) (el. b. l. 36).
Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, taip pat ir į negrąžintos skolos dydį, paties ieškovo delsimą kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, mažina ieškovo prašomus priteisti delspinigius iki 58,94 Eur (paskaičiavimas: 654,91 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Teismas sprendžia, kad minėto dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (713,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 92,30 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 15,69 Eur žyminio mokesčio (paskaičiavimas: 17 Eur x 0,9230) (el. b. l. 25) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už reiškiamą reikalavimą sumokėjo 20 Eur dydžio žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 17 Eur, ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 3 Eur, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 5 dalys).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Balterma ir ko, UAB, juridinio asmens kodas 126356951, naudai 654,91 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 91 euro cento) skolą, 58,94 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų ir 94 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (713,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,69 Eur (penkiolikos eurų ir 69 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui Balterma ir ko, UAB, juridinio asmens kodas 126356951, 3 Eur (trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08021548, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZE06739, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.