- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 1N-67/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00477-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys (pran.)
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Foko ir nukentėjusiosios J. B. skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje M. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti iki 2012 m. rugpjūčio 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurioje M. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 00 val. 00 min. iki 04 val. 00 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, F. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia sudavė nukentėjusiajai V. L. dešinės rankos delno išorine puse į kairę jos kaklo sritį, o nukentėjusiajam F. K. sudavė dešinės rankos delno išorine puse į dešinę jo kaklo sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai priimti sprendimą byloje, nes yra duomenų, jog M. K. veiksmai kvalifikuotini pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką.
Nutartyje nurodoma, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Marius Fokas 2011 m. birželio 15 d. nutarimu M. K. atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusiosios V. L. nužudymo ir nukentėjusiojo F. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme prokuroras 2012 m. sausio 4 d. pateikė prašymą pakeisti M. K. pareikštą kaltinimą ir jo veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tačiau teismas pažymėjo, kad baudžiamasis procesas dėl M. K. padarytų nusikalstamų veikų pagal pakeistą kaltinimą vyktų pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas. Be to, prokuroras šiuo atveju neturi teisinio pagrindo reikalauti pradėti naują procesą pagal pakeistą kaltinimą, nes pirmosios instancijos teismas gali bylą nagrinėti tik pagal kaltinamajame akte apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas.
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Marius Fokas skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Prokuroro teigimu, Šiaulių apygardos teismas neteisingai taikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymi, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, jei byloje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ar prokuroro nutarimas procesą nutraukti ir tokiu atveju laikoma, jog procesas yra užbaigtas. Be to, dvigubo nubaudimo problema nėra teisinė kliūtis teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nes M. K. niekada nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Todėl, prokuroro nuomone, nėra teisinių kliūčių M. K. atžvilgiu išnagrinėti baudžiamąją bylą ir išspręsti jo kaltės klausimą.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras 2011 m. birželio 15 d. nutarimu nenutraukė baudžiamojo proceso M. K. atžvilgiu, o tik išsprendė jo veiksmų kvalifikacijos klausimą ir baudžiamasis procesas iš esmės buvo tęsiamas. Nurodo, kad 2011 m. liepos 13 d. baudžiamoji byla buvo perduota teismui, kurioje M. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o G. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Bylos nagrinėjimo teisme metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. kad M. K. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 2012 m. sausio 4 d. prokuroras vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pateikė prašymą pakeisti M. K. pareikštą kaltinimą. Prokuroras teigia, kad inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami pagal BPK 255 ir BPK 256 straipsnius. Be to, BPK 255 ir BPK 256 straipsniuose įtvirtintos normos aiškinamos ir taikomos neatskiriamai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 7, 10, 22, 44 straipsniuose įtvirtintų teisės nuostatų. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjamu metu, prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinamajam M. K. kaltinimą iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, t. y. pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms ir naujam nusikalstamos veikos kvalifikavimui, proceso dalyviai buvo supažindinti su nauju kaltinimo pakeitimu, jam buvo skirtas laikas pasiruošti gynybai. Pasak prokuroro, nebuvo pažeistos BPK 255 straipsnio nuostatos.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. B. skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nukentėjusiosios nuomone, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras tinkamai pateikė 2012 m. sausio 4 d. prašymą, kuriuo prašė pakeisti M. K. pareikštą kaltinimą ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Prokurorė prašo skundus tenkinti.
Kaltinamasis M. K. ir jo gynėja prašo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Foko ir nukentėjusiosios J. B. skundai atmetami.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. šio įstatymo nuostatos neleidžia išnagrinėti bylą ir pripažinti asmenis kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą.
BPK 254 straipsnio 3 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija) nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas kruopščiai, jame neturi būti esminių trūkumų ar prieštaravimų bylos medžiagai, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 41-1-00477-10 M. K. 2011 m. sausio 4 d. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 1 dalį. M. K. buvo įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 29 d. 10 val. 55 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių F. K. į įvairias kūno ir galvos sritis, taip padarydamas nukentėjusiajam daugybinius sužalojimus ir tokiu būdu sukėlė F. K. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat, M. K. buvo įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 29 d. 10 val. 55 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių V. L. į įvairias kūno ir galvos sritis, taip padarydamas nukentėjusiajai daugybinius sužalojimus, dėl ko V. L. mirė (1 t., 151 b. l.). Tačiau, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Marius Fokas 2011 m. birželio 15 d. nutarime konstatavo, kad įtariamojo M. K. suduotas smūgis V. L. dešinio delno šonu į kairę kaklo pusę ir gulinčiam F. K. suduotas vienas smūgis iš dešinio kelio į kaklo dešinę pusę, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp M. K. atliktų veiksmų ir nukentėjusiųjų mirties. Todėl esant tokioms aplinkybėms, įtariamojo M. K. atžvilgiu, ikiteisminį tyrimą dalyje dėl V. L. nužudymo ir F. K. sunkaus sveikatos sutrukdymo nutraukė, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje bei pradėjo ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 t., 167-169 b. l.). 2011 m. birželio 20 d. M. K. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., 171 b. l.). 2011 m. liepos 5 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos teismui (3 t., 104-115 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje G. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, o M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t., 130-132 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje 2011 m. spalio 12 d. buvo paskelbta kaltinamojo M. K. paieška (4 t. 16 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamojo M. K. atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 1-35-152/2012, išskirta (1 t., 1-3 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Marius Fokas 2012 m. sausio 4 d. pateikė prašymą pakeisti kaltinamajam M. K. kaltinimą sunkesniu ir jo nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (4 t., 70-72 b. l.).
Teisėjų kolegija kritiškai vertina prokuroro skundo argumentus, kad Šiaulių apygardos teismas neteisingai taikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai perdavė bylą prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti. Pažymėtina, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinėje teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, Kasacinės nutartys Nr. 2K-570/2010; Nr. 2K-513/2011 ). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos ir nepriklausomai kurioje bylos tyrimo stadijoje (ikiteisminio tyrimo metu ar teisme), yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu aukščiau paminėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą M. K. atžvilgiu priėmė ir naują kaltinimą dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų pirmosios instancijos teisme pateikė tas pats prokuroras Marius Fokas, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių non bis in idem principo pažeidimo ir abejonių pašalinimui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia dviprasmiška situacija kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo M. K. procesinės padėties šioje byloje, o tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trukdo teismui išsamiai išnagrinėti bylą. Remiantis skundžiamosios pirmosios instancijos teismo nutarties turiniu matyti, kad Šiaulių apygardos teismas priėmė sprendimą perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti, nes nustatė, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai sudaro kliūtis teisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartyje nėra nurodyta, kokios BPK 219 straipsnio dalys pažeistos. Tačiau iš nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuomone, netinkamai aprašyta nusikalstama veika, netinkamai nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką bei netinkamai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 3 punktas, 4 punktas ir 5 punktas). Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad baudžiamasis procesas dėl M. K. padarytų nusikalstamų veikų pagal pakeistą kaltinimą vyktų pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, nes pirmosios instancijos teismas gali bylą nagrinėti tik pagal kaltinamajame akte apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalimi (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1852 redakcija), nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo teisingo sprendimo priėmimui, pagrįstai ją perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui tyrimui papildyti. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Foko ir nukentėjusiosios J. B. skundus jame nurodytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo, todėl šie skundai atmetami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Foko ir nukentėjusiosios J. B. skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.