Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2012-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-152/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-20
Bylos Nr.
1-35-152/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irena Ivanovienė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Vaclovas Iždonas
Civilinis ieškovas
B. S., J. B.
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-35-152/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3., 1.2.3.2., 1.2.3.2.5.,2.3.2, 1.1.8., 2.3.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teisėjų Vaclovo Iždono, Klavdijos Kruminienės,sekretoriaujant Audronei Peleckienei, Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjui(-ams) Sauliui Alysui,nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms B. S., J. B.,atstovei advokatei J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, iki nusikaltimo padarymo dirbo Didžiojoje Britanijoje pagal verslo liudijimą - statybų srityje, nevedęs, iki nusikaltimo padarymo gyveno (duomenys neskelbtini), deklaruojamos vietos adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., 145 str. 1 d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. V. grasino nužudyti žmogų, t.y. 2010–03-25, apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, netoli parduotuvės „Kubas" apsaugos darbuotojams A. Ž. ir T. Š. sulaikius V. Š. dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, nukreipė į A. Ž. ir T. Š. dujinį - garsinį 9 mm pistoletą „EKOL P29", pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamą „D" kategorijos šaunamiesiems ginklams, liepdamas jiems paleisti sulaikytą V. Š. ir pagrasindamas minėtu pistoletu šauti į juos, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis G. V. nužudė du žmones, t.y. 2010–12-29, laikotarpiu tarp 00.00 val. iki 04.00 val., tikslus laikas nenustatytas, F. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgertuvių metu, dėl asmeninių paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, panaudodami, fizinį smurtą nukentėjusiųjų F. K. ir V. L. atžvilgiu, t.y. nukentėjusiajam F. K. liepus G. V. išeiti iš jo buto, šis dėl to supykęs koja tyčia spyrė F. K. į krūtinės sritį. Po to kaltinamasis G. V. gulinčiam F. K. koja bei palipęs ant sofos koja iš viršaus sudavė F. K. apie 8 smūgius į galvos ir apie 6 smūgius į kitas kūno sritis, tokiais veiksmais F. K. padarydamas plėštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas galvos srityje, kairėje kaktos pusėje, pereinančią į kairės akies vokų išorinį kampą, kairiame skruoste, kairiame skruoste pereinančią į žandą ir kairės ausies kaušelį, kairės speninės ataugos srityje, pereinančią į kaklą, dešinės ausies kaušelyje, kakle, kairiame petyje, kairiame žąste, abejose krūtinės ląstos pusėse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą; nosies kaulų lūžį, dešinės krūtinės ląstos pusės 5 - 9 šonkaulių lūžius, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kraujo išsiliejimą į dešinę smilkininę galvos smegenų skiltį ir galvos smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, smegenų skysčio išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to nukentėjusiajai V. L. pradėjus šaukti, kaltinamasis G. V., priėjęs prie nukentėjusios V. L., tyčia koja spyrė apie 4 smūgių į galvos sritį, taip padarydamas V. L. muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, muštinę žaizdą apatinės lūpos raudonojoje juostoje, pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvą kairio momens ir smilkinio minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas kairiajame momenyje ir smilkinyje, dešinės akies vokuose, pereinančią į skruostą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje ir smakre, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, viršutinio žandikaulio abiejų pusių 1-2 dantų ir apatinio žandikaulio kairės pusės 1-3 dantų išmušimą, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, nukentėjusioji V. L. įvykio vietoje mirė, o nuo kraujo išsiliejimo į dešinę smilkininę galvos smegenų skiltį ir galvos smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, smegenų skysčio išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, nosies kaulų lūžio, poodinių kraujosruvų galvos srityje visumos, nukentėjusysis F. K. VŠĮ Šiaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje 2011 -01 -26, 17.15 val., mirė. Taip jis tyčia nužudė du žmones - V. L. ir F. K..

Be to, G. V. buvo kaltinamas, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje pasikėsino išžaginti žmogų, t.y. 2010-12-29, laikotarpiu tarp 00.00 val. iki 04.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, F. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), po V. L. padarytų sužalojimų, bei pasinaudodamas jos bejėgiškumu dėl girtumo (kraujyje rasta 3,02 promilės etilo alkoholio) prievarta numovė nukentėjusiajai V. L. kelnes prieš V. L. valią, pasikėsino ją išžaginti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. K. jį nustūmė nuo nukentėjusiosios V. L..

Įrodymai dėl grasinimo nužudyti

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 – 03 - 24 vakare susitiko su V. Š.. Abu vartojo alkoholį įvairiose miesto vietose. Kaip atsidūrė prie (duomenys neskelbtini) namo, nepamena dėl girtumo. Jis daužė parduotuvės langus. Pamatęs, kad apsaugos darbuotojai jo draugą V. Š. sodina į mašiną, jis išsitraukė iš striukės kišenės dujinį pistoletą ir nutaikęs į apsaugos darbuotojus liepė paleisti jo draugą, kitu atveju jis pažadėjo šauti. Kažkuriuo momentu pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį, pabėgo. Ar būtų šovęs, nežino. Norėjo tik pagąsdinti, kad paleistų jo draugą.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. V. patvirtino savo parodymus, parodydamas, kur nusikaltimo padarymo metu stovėjo ir kaip grasino apsaugos darbuotojams prie (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančios parduotuvės „Kubas". Taip pat nurodė, kur laikė pistoletą EKOL P29, kuriuo grasino. Parodymų patikrinimo metu buvo paimta pistoleto dėžutė su instrukcija ( t. 1, b .l. 85 - 90, 83 - 84).

Be kaltinamojo G. V. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų A. Ž., T. Š., liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2010–03-25 apie 01.30 val. kartu su T. Š., dirbo UAB „Šiaulių sauga" ekipaže. Du kartus suveikus signalizacijai parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nuvyko į vietą, apžiūrėjus objektą pastebėjo išdaužtus parduotuvės langus. Tada nutarė pavažiuoti į šoną ir pažiūrėti, dėl ko suveikinėja signalizacija. Už 10 - 15 min. pastebėjo prie parduotuvės durų prieinantį jaunuolį, kuris pradėjo spardyti duris, ir tuo metu suveikė signalizacija. Tada jie tą jaunuolį sulaikė ir įsodino į automobilį. Iš tamsos išniręs kitas jaunuolis pradėjo reikalauti paleisti jo draugą. Kaip sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo G. V.. Pasakius, kad kaltinamasis eitų į namus, pastarasis išsitraukė pistoletą ir nukreipęs į juos ginklą, pagrasino šauti. Tačiau pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį puolė bėgti. Atvažiavę policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. G. V. jis civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis T. Š. parodė analogiškai kaip nukentėjusysis A. Ž., kad sulaikius jaunuolį ir įsodinus jį į automobilį, iš tamsos išniręs kitas jaunuolis, kaip dabar žino – tai G. V., pradėjo reikalauti, kad paleistų jo draugą. Pastarajam pasakius, kad eitų namo, kaltinamasis G. V. iš vidinės striukės kišenės išsitraukė pistoletą ir vėl pareikalavo paleisti jo draugą, o jei ne, pagrasino panaudoti ginklą, t.y. šauti. Tokį kaltinamojo grasinimą jis palaikė realiu.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. atpažino nuotraukoje pažymėtoje Nr. 3 vaikiną, t.y. G. V., kaip asmenį, jam ir jo bendradarbiui T. Š. grasinusį nužudyti ginklu ( t. l , b. l. 52 - 54).

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2010– 03-24 su G. V. gėrė alkoholinius gėrimus, t.y. alų. Einant pro parduotuvę „Kubas", esančią (duomenys neskelbtini). pasiėmęs akmenį paleido į parduotuvės langą. Atvažiavę apsaugos darbuotojai jį sulaikė. Girdėjo triukšmą tarp G. V. ir apsaugos darbuotojų. Jis nematė, kad G. V. turėtų ginklą.

Iš 2010–03-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „Kubas"( t. l, b. l. 41 - 43).

Iš kratos protokolo matyti, kad G. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, koridoriuje, spintelėje rastas ir paimtas pistoletas EKOL P29 Cal ( t. 1, b.l. 67 - 70).

Iš 2010–04-21 Šiaulių apskrities VPK KTB specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, D kategorijos, netvarkingas, tinkamas šaudyti, EKOL P29 dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais - garsiniais šoviniais.

Teismas spręsdamas kaltinamojo G. V. kaltės klausimą, kaltinamojo parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis G. V. pripažino grasinęs nukentėjusiesiems dujiniu pistoletu, kad šie paleistų jo draugą.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t.y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, nukentėjusiųjų A. Ž. ir T. Š. parodymų, kad kaltinamasis G. V., nukreipęs į juos pistoletą, grasino šauti. Jie kaltinamojo grasinimus panaudoti šaunamąjį ginklą suprato kaip realų grasinimą jų atžvilgiu. Kad nukentėjusiems grasino panaudoti ginklą, pripažįsta ir pats kaltinamasis G. V., parodydamas, kad jis išsitraukęs iš striukės kišenės dujinį pistoletą ir nutaikęs į apsaugos darbuotojus liepė paleisti jo draugą, kitu atveju jis pažadėjo šauti ir taip sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo G. V. nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo šauti pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiems A. Ž. ir T. Š..

Todėl kaltinamojo G. V. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 145 str. 1 d.

Įrodymai dėl V. L. ir F. K. nužudymo

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010–12-28 su savo motinos sugyventiniu M. K. gėrė alkoholinius gėrimus. Mama jam telefonu pranešė, kad Alytuje mirė jo tėvas. Grįžęs į namus, pasiėmė butelį degtinės ir nuėjo pas F. K. į namus išgerti. Iš pradžių gėrę trise: jis, F. K. ir V. L.. Po kiek laiko atėjo jo mama, o vėliau ir M. K.. Netrukus jo mama išėjo. Begeriant F. K. pradėjo jį su M. K. varyti lauk iš buto, todėl jis labai supyko ir F. K. spyrė vieną kartą koja į krūtinę. Pastarasis nuo smūgio nukrito. Po to koja spyrė F. K. dar keletą kartų į galvos sritį, sprandą ir kitas vietas. Spardant F. K., V. L. pradėjo šaukti. Tada M. K. V. L. trenkė per veidą, nuo to ši nukrito ant grindų ir atsirėmė į fotelį. Po to jie su M. K. gėrė toliau. F. K. pradėjus judėti, keiktis, jis priėjęs jam iš viršaus, koja spyrė į kaklo sritį dar keletą kartų įspyrė koja gulinčiai ant grindų V. L. į veido sritį. Nuo smūgių jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Po to jie su M. K. gėrė toliau alkoholį. Po kiek laiko jis F. K. užlipęs ant lovos spyrė kojos padu į galvos sritį. M. K. F. K. ir V. L. sudavė ranka keletą kartų į F. K. į pakaušį, o V. L. į veidą. Išeidami užstūmė durų spintą, kad durys nebūtų praviros. Kartu su M. K. nuėjo pas G. V. mamą. Vonioje plovėsi rankas, nes jos buvo kruvinos. Ryte jis išvažiavo į Alytų į tėvo laidotuves. Jis pripažįsta, kad galėjo suduoti F. K. ir V. L. kaltinime nurodytą smūgių skaičių. Kaltinamasis G. V. neigia, kad kėsinosi išžaginti V. L., taip pat nurodo, kad kelnių jai nemovė.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-12-8 jis su G. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jis nuvažiavo pas F. K.. Ten rado V. L., Ž. V., G. V. ir F. K.. Po kurio laiko Ž. V. išėjo. Begeriant F. K. jam ir G. V. liepė išeiti. Tada G. V. spyrė F. K.. Nuo smūgio F. K. nukrito. Po to G. V. jam koja spyrė keletą kartų į galvos sritį. V. L. pradėjus šaukti, G. V. trenkė jai į veidą ar krūtinę ir nuo suduotų smūgių nukentėjusioji nukrito. Po to G. V. V. L. koja spyrė keletą smūgių į galvos sritį. Jai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet G. V. pradėjo V. L. mauti kelnes. Supratęs, kad G. V. kažką nori jai darytu, jis G. V. nuo V. L. nustūmė. Po to jie su G. V. gėrė toliau alkoholį. Išgėrus G. V. vėl F. K. sudavė daug smūgių, koja šokinėjo jam ant galvos. Jis F. K. sudavė ranka vieną kartą į kaklo sritį, o V. L. vieną kartą į veidą. Baigę gerti, išėjo iš buto, užremdami duris iš vidaus. Abu nuėjo pas G. V. mamą Ž. V., kur abu nuėjo nusiplauti rankų, nes jų abiejų rankos buvo kruvinos. Su G. V. nesitarė, kad sumuš F. K. ir V. L..

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. K. parodė, kur ir kaip jis su G. V. mušė F. K. ir V. L. ( t.2, b .l. 158 - 166).

Be kaltinamojo G. V. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais parodymais.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad nužudytoji V. L. buvo jo mama, kuri gyveno pas F. K. . Apie patį įvykį jis nieko nežino, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. S. parodė, kad 2010-12-29 ryte, apie 10.30 val., užėjo pas dukrą V. L., kur ji gyveno su F. K., bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Rado pravertas buto duris. Užėjus į vidų, pamatė ant grindų gulinčius F. K. ir savo dukrą V. L., kurie buvo sumušti. Dukra gulėjo ant grindų su nusmauktomis kelnėmis, be kelnaičių. Kelnių klešnė nuo vienos kojos buvo numauta, o kitoje truputį užmauta. Byloje reiškia patikslintą 100.000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos ir 2524 Lt laidojimo išlaidų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. parodė, kad apie įvykį jai pranešė jos vyras D. B.. Nuvykusi į įvykio vietą ji pamatė ant žemės gulintį savo tėvą, uždengtą antklode, tėvas buvo sumuštas, dejavo. Atvykusi GMP tėvą išvežė į ligoninę, o V. L. konstatavo mirtį. Aplankius tėvą ligoninėje, jis jai sakė, kad nepamena, kas jį sumušė. Byloje reiškia patikslintą 100.000 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos ir 5812,30 Lt laidojimo išlaidų.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2010-12-29 ryte, jis atėjo pas uošvį F. K., tačiau durų niekas neatidarė, bute buvo tylu. Apie 10.30 val. jis vėl atėjo iki F. K. buto, kur jau pamatė pradarytas duris. Viduje pamatė sėdinčią ant lovos V. L. motiną B. S., ant žemės šalia gulinčią be gyvybės ženklų jos dukrą V. L., o kitoje kambario pusėje gulintį ant žemės užklotą uošvį F. K.. Iš jo sklido garsas panašus į knarkimą. V. L., matėsi, buvo sužalota. Atvykusi GMP konstatavo V. L. mirtį, o F. K. išvežė į ligoninę. Jis apie tai telefonu paskambino ir pasakė žmonai J. B..

Iš 2010-12-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) bute. Apžiūros metu paimta 19 atskirų vokų su rankų ir biologiniais pėdsakai (t.l, b.l. 113-132).

Iš 2011-02-17 Šiaulių apskrities VPK KTB specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0318 matyti, kad vienuolika rankų pėdsakų (Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6,7 8, 9, 10, 11), nukopijuotų 2010-12-29, apžiūrint įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, asmeniui identifikuoti tinka. Rankos piršto pėdsakas (žiūrėti nuotrauką Nr. 1) paliktas kaltinamojo G. V. dešinės rankos didžiuoju pirštu; rankos pėdsakas (žiūrėti nuotrauką Nr. 6) paliktas kaltinamojo G. V. dešinės rankos mažyliu pirštu; rankos pėdsakas (žiūrėti nuotrauką Nr. 7) paliktas kaltinamojo G. V. dešinės rankos mažyliu pirštu; rankos pėdsakas (žiūrėti nuotrauką Nr. 10) paliktas kaltinamojo G. V. dešinės rankos nykščiu ( t.2, b. l 56-60 ).

Iš specialisto išvados Nr. M 766/10 (04) matyti, kad V. L. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kuris komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais keletos valandų laikotarpiu iki mirties, ne mažiau kaip 4 smūgiais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (t. 1 b.l., 139–142,) .

Mirusiosios V. L. kraujyje rasta 3,02 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. l, b.l. 139-142).

Iš specialisto išvados pM 10/11-766/10 (04) matyti, kad V. L. mirtis įvyko nuo trauminių, ne mažiau kaip keturių poveikių į galvą visumos. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio (poveikių) į galvą buvo padaryti sužalojimai, sukėlę V. L. mirtį (t. l, b. l. 167).

Iš specialisto išvados Nr. M 41/11 (04) matyti, kad F. K. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo į dešinę smilkininę galvos smegenų skiltį ir galvos smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, smegenų skysčio išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 14 trauminiais poveikiais, galimai užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, tai yra 2010-12-29. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Į tai nurodo sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Mirusiojo F. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Remiantis mirusiojo F. K. kūno teismo medicininio tyrimo ir medicininių dokumentų duomenimis, jo mirtis įvyko dėl 2010-12-29 patirtų sužalojimų (t. l, b.l. 155-160).

Iš specialisto išvados pM 11/11-41/11(04) matyti, kad F. K. mirtis įvyko nuo trauminių, ne mažiau kaip 8 poveikių į galvą visumos. Iš turimų teismo medicininių duomenų, nėra galimybės nurodyti, nuo kurio konkrečiai trauminio poveikio (poveikių) į galvą buvo padaryti sužalojimai, sukėlę F. K. mirtį (t. 1, b.l. 168).

Teismas, spręsdamas kaltinamojo G. V. kaltės klausimą, šiuos kaltinamojo parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek jie patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaujasi jais tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Kaltinamasis G. V. pripažino, kad jis nukentėjusiesiems F. K. ir V. L. rankomis sudavė ir kojomis spyrė keletą kartų į galvos sritį. Kad G. V. mušė abu nukentėjusius rankomis ir spardė kojomis į galvos sritį, patvirtino ir kaltinamasis M. K..

Remiantis byloje esančiomis specialistų išvadomis nustatyta, kad nukentėjusiųjų F. K. mirtis įvyko nuo trauminių, ne mažiau kaip 8 poveikių į galvą visumos, o V. L. mirtis įvyko nuo ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių į galvą visumos. Esant tokiai eksperto išvadai ir jo paaiškinimams, bei paties kaltinamojo G. V. parodymų, kolegija daro išvadą, kad tarp kaltinamojo G. V. veiksmų ir nukentėjusiųjų F. K. ir V. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir kaltinamasis G. V. yra atsakingas už F. K. ir V. L. gyvybės atėmimą.

Taigi, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sugretinusi įrodymus tarpusavyje bei remdamasi savo vidiniu įsitikinimu, kolegija konstatuoja, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, kad būtent nuo kaltinamojo G. V. veiksmų įvyko nukentėjusiųjų F. K. ir V. L. mirtis.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. V. smurtaudamas prieš F. K. ir V. L. siekė pastarųjų mirties. Tačiau, spirdamas nukentėjusiems į įvairias kūno vietas, tarp jų į galvą, neabejotinai suprato, kad nuo suduotų smūgių nukentėjusieji gali būti sunkiai sužaloti arba mirti. Abejoti, kad įvykio metu kaltinamasis G. V. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad jo veika pirmiau nurodytomis aplinkybėmis gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį, nėra pagrindo. Nors tokių padarinių kaltinamasis G. V. nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Tarp G. V. veiksmų ir įvykusių padarinių – mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi teismas visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad F. K. ir V. L. mirtis buvo smurtinė ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio.

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo G. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., kadangi 2010 - 03–25 jis veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, sudavė apie 8 smūgius į galvos sritį ir apie 6 smūgius F. K. į įvairias kūno vietas, o V. L. spirdamas apie 4 kartus į galvos sritį, tyčia nužudė du žmones.

Dėl pasikėsinimo išžaginti V. L.

Kaltinamasis G. V. parodė, kad jis išžaginti V. L. nesikėsino. Kaltinamasis

M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kad G. V. atsmaukė nukentėjusiajai V. L. sportines kelnes, tačiau jos išžaginti nebandė. Iš surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji V. L. po sužalojimo buvo tempiama ir paguldyta į lovą. Taigi kolegija daro išvadą, kad kelnės galėjo nukentėjusiąją tempiant ir nusismaukti.

Kolegijos nuomone byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, įvertinusi aptartus bylos duomenis dėl pasikėsinimo išžaginti V. L., sugretinusi įrodymus tarpusavyje, kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys nepatvirtina G. V. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., todėl jis išteisinamas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1 d. 1 p.).

Bausmė

G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo 145 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p. numatytas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei padėjo išaiškinti šias veikas, atlygino nukentėjusiajai B. S. dalį žalos (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p. p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai pripažino ir pats kaltinamasis G. V..

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam G. V. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Skirdamas bausmes kaltinamajam G. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena lengvinanti aplinkybė, neteistas (t. 3, b. l. 4), administracine tvarka per paskutinius metus nebaustas, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas ( t.3, b. l. 7-10).

Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo G. V. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumui, buvimą, G. V. asmenybę apibūdinančius duomenis bei įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam G. V. BK 129 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimo bausmę didesnę negu šio straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės vidurkį, o pagal BK 145 str. 1 d. skirtina mažesnė kaip įstatymo numatyta už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Iš VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. V. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. V. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, kam diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dėl dabartinės psichikos būklės jis gali būti apklausiamas, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teisme. G. V. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t.3, b.l. 40-41).

Esant tokiems bylos duomenims bei ekspertų išvadoms, kolegija sprendžia, jog kaltinamasis G. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo pakaltinamas, todėl turi būti baudžiamas už padarytas veikas.

Civiliniai ieškiniai

Teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo G. V. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas civilinėms ieškovėms priteistinas iš kaltinamojo G. V..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. prašo priteisti 5812,30 Lt turtinės žalos atlyginimo. J. B. nurodo, kad turtinę žalą sudaro: turėtos tėvo priežiūros, jam skirtų vaistų pirkimo ir maitinimo išlaidos bei laidojimo išlaidos, susijusios su jos tėvo nužudymu, ir būsimos išlaidos paminklui ir kapo apdailai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji J. B. turėjo turtinės žalos, susijusios su jos tėvo laidojimu, panaudodama gautas turtinės žalos kompensacijas ir pateikė laidojimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pirkimo kvitus, paminklo užsakymo dokumentus ir kt.), kurių bendra suma yra 5812,30 Lt .

Nukentėjusioji ir civilinės ieškovė J. B. civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovė B. S. prašo priteisti 2524 Lt turtinės žalos atlyginimo. B. S. nurodo, kad turtinę žalą sudaro: 3564 Lt laidojimo išlaidos ir su paminklo pastatymu bei su raidžių iškalimu susijusios išlaidos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusioji B. S. turėjo turtinės žalos, susijusios su jos dukters laidojimu, panaudodama gautas turtinės žalos kompensacijas, ir pateikė laidojimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (pirkimo kvitus, paminklo pagaminimo dokumentus ir kt.), kurių bendra suma yra 3564 Lt . Iš pastarosios sumos išskaičiuota piniginė suma ( 1040 Lt ), kurią nukentėjusioji gavo kaip laidojimo pašalpą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. S. prašo priteisti 2524 Lt. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. B. ir B. S. prašo priteisti po 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslas - kompensacija ir satisfakcija bei socialinio teisingumo atkūrimas. Tikslus neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra neįmanomas, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokia žala atlyginti, siekia sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiųjų patirtas dvasines kančias.

Vertindamas ieškovėms J. B. ir B. S. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji B. S. neteko dukters, o J. B. tėvo, t.y. labai artimų žmonių. Tiek J. B., tiek B. S. su žuvusiaisiais nuolat ir artimai bendravo. Dėl tėvo žūties nukentėjusiajai J. B. pablogėjo sveikata, reikėjo gydytojų psichiatrų pagalbos. Todėl, teismo nuomone, kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms neabejotinai sukėlė sunkias pasekmes - dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą dėl tėvo ir dukters netekties. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes bei į kaltinamojo turtinę padėtį: G. V. nekilnojamo turto ir pajamų neturi.

Įvertinus visas šias aplinkybes, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad minėtų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 16.578,10 Lt civilinį ieškinį ir prašo priteisti šią sumą už nukentėjusiajam F. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( b.l. 174 – 176, t. 3). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi dėl kaltinamojo G. V. padaryto sužalojimo nukentėjęs F. K. buvo gydomas VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

Taip pat priteistina iš kaltinamojo G. V. 700 Lt. valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms B. S. ir J. B..

Daiktiniai įrodymai

I. K. marškinėlius gražinti I. K., o G. V. paltą ir batus sunaikinti. F. K. priklausantys daiktai: antklodė, striukė, marškinėliai, apatiniai, kojinės, kelnės, 6 vokai su rankų pėdsakais (13 plokštelių), 1 daktiloskopinė kortelė su V. L. rankų atspaudais, 2 daktiloskopinės kortelės su F. K. rankų atspaudais, 2 vokai su dantimis rastais ant lovos ir ant lentynėlės vonioje, 4 vokai su nuoplovomis nuo skaidraus stiklo taurelės, nuo žalsvos sp. taurelės, nuo sulčių „Tymbark“ pakelio,nuo sulčių „Cido“ pakelio vokas su plastikiniu vamzdeliu su biologiniais pėdsakais iš peleninės, 6 vokai su 44 nuorūkomis; kiti daiktai – I. K. plaukų, nagų, kraujo pavyzdžiai (8 pakuotės), pakuotė su I. K. ir G. V. seilių pavyzdžiais, V. L. tepinėliais prie spec. išvados S95/11(01), K. K.. seilių pavyzdžiais – paliktini prie bylos.

Kompaktinė CD plokštelė su G. V., Ž. V. telefono numerių išklotinėmis – paliktini prie bylos.

Pistoletą EKOL P29, dėžutę su instrukcija, pagal 2011-06-22 nutarimą ir kvitą Nr. 000924, saugomus Šiaulių AVPK OVS perduoti ginklų fondui prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 145 str. 1 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p. ir paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 17 (septyniolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. G. V. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010-03-25 iki 2010–03-26 ir nuo 2010–12 - 31 iki 2012 – 03–20. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012–03-20.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

G. V. pagal BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ( BPK 3 str.1 d. 1 p. ).

Priteisti iš G. V.: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B. 5812,30 Lt ir B. S. 2524 Lt turtinei žalai atlyginti ir J. B. ir B. S. po 60000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. V. 700 Lt proceso išlaidų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos ir 16578,10 Lt Valstybinei teritorinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam F. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktinius įrodymus: F. K. antklodę, striukę, marškinėlius, apatinius rūbus, kojines, kelnes, 6 voku su rankų pėdsakais (13 plokštelių), 1 daktiloskopinę kortelę su V. L. rankų atspaudais, 2 daktiloskopines korteles su F. K. rankų atspaudais, 2 vokus su dantimis rastais ant lovos ir ant lentynėlės vonioje, 4 vokus su nuoplovomis nuo skaidraus stiklo taurelės, nuo žalsvos sp. taurelės, nuo sulčių „Tymbark“ pakelio,nuo sulčių „Cido“ pakelio voą su plastikiniu vamzdeliu su biologiniais pėdsakais iš peleninės, 6 vokus su 44 nuorūkomis, I. K. plaukų, nagų, kraujo pavyzdžiais (8 pakuotės), pakuotę su I. K., G. V. seilių pavyzdžiais, V. L. tepinėliais prie spec. išvados S95/11(01), K. K.. seilių pavyzdžiais – palikti prie bylos.

Daiktinius įrodymus G. V. batus ir paltą sunaikinti, o I. K. marškinėlius gražintini I. K..

Pistoletą EKOL P29, dėžutę su instrukcija saugomus Šiaulių AVPK OVS perduoti ginklų fondui prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniams teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkė Irena IvanovienėVaclovas IždonasTeisėjai Klavdija Kruminienė