Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-3308-567/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-26
Bylos Nr.
e2-3308-567/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00714-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
J. M., J. R.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-3308-567/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00714-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.1.2.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,

susipažinusi su ieškovo S. M. ieškiniu atsakovams J. M. ir J. R. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas S. M. pateikė ieškinį, prašydamas:

1.1. pripažinti 2015 m. gruodžio 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė J. M. pardavė 100 UAB paprastųjų vardinių akcijų atsakovui J. R., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, šalims grąžinant viena kitai, ką yra gavusios pagal sandorį ir atkuriant ieškovui S. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 100 UAB paprastųjų vardinių akcijų ir į 105 400 Eur dividendų sumą, įpareigojant atsakovą J. R. grąžinti šią sumą UAB akcijų savininkams sutuoktiniams S. M. ir J. M.;

1.2. taikyti atsakovui J. R. laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. R. nuosavybės teise priklausančias visas UAB paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises tretiesiems asmenims. Uždrausti atsakovui J. R. naudotis jo turimų akcijų suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, įskaitant teisę balsuoti UAB visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ar priimti vienintelio akcininko sprendimus, taip pat areštuoti atsakovo J. R. nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 105 400 Eur sumai, o nekilnojamojo ar kilnojamojo turto esant nepakankamai arba jo nesant – piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose bankuose, ir grynųjų pinigų areštą;

1.3. priteisti iš atsakovų ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

2. Nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. buvo įsteigta UAB „Eko prekės“, kurios formali steigėja buvo ieškovo sutuoktinės J. M. motina B. R., nes bendrovė buvo steigiama ieškovo verslo poreikiams, o įstatinis 2 896,20 Eur kapitalas buvo suformuotas iš asmeninių ieškovo lėšų, jas pervedant sutuoktinei ir vėliau jos motinai. B. R. tuo metu dirbo Kultūros ministerijoje, o pagal šios darbovietės reikalavimus ji negalėjo būti bendrovės akcininke, todėl UAB akcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo parduotos ieškovo sutuoktinei J. M. Tokiu būdu 100 % UAB akcijų tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovė neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, pardavė UAB akcijas savo tėvui J. R. be ieškovo sutikimo. Ginčo sandoriu buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai, nes tokiu būdu buvo sumažinta ieškovo turto, įgyto santuokoje, dalis. 2015 m. UAB balanso duomenimis įmonės nuosavas kapitalas sudarė 165 676 Eur, o 2014 m. – 162 356 Eur. Vadinasi, perleistų akcijų vertė ženkliai viršijo 14 500 Eur sumą, todėl akcijos galėjo būti perleistos tik sudarant sandorį notarine forma. Ginčo sandoris buvo fiktyvus, kadangi atsakovas J. R. nei prieš akcijų įsigijimą, nei po to nedalyvavo versle ir savarankiškai jokių sprendimų dėl UAB veiklos nepriiminėjo. Ginčo sandoriu nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, būdingų akcijų perleidimo sutartims, artimiausi giminaičiai (dukra ir tėvas) nebuvo sąžiningi, nes akcijų perleidimu buvo siekta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvusį turtą paversti asmenine atsakovės tėvo J. R. nuosavybe ir taip formaliai užkirsti kelią ieškovo galimybei ir teisei į santuokos metu sukurto turto dalį. Ginčo sandoriu buvo sudarytas tik išorinis UAB akcijų perleidimo teisinio santykio atsiradimo vaizdas, nes iš esmės atsakovai sudarė tariamą sandorį tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y. atsakovų veiksmai buvo atliekami ne siekiant įgyvendinti tikslą, dėl kurio įgytos akcijos, bet siekiant atlikti klaidinančius veiksmus, kurie buvo privalomi atlikti, siekiant užmaskuoti sandorio tariamumą. Atsakovė neveikė ir nesielgė kaip protinga pardavėja, siekianti parduoti sutuoktinių turtą už didžiausią galimą kainą, o atsakovas nesiekė įsigyti akcijų ir, jas valdydamas, dalyvauti UAB veikloje, bet vykdė savo dukros prašymą perimti asmeninėn nuosavybėn įmonės akcijas, taip sumažinant ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandoris yra tariamas, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikant restituciją ir atkuriant ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 100 % UAB akcijų. 2019 m. UAB išmokėjo atsakovui J. R. 105 400 Eur dividendų (124 000 Eur - GPM 18 600 Eur), todėl, pripažinus ginčijamą UAB akcijų perleidimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir šiam sandoriui pritaikius restituciją, atkuriant ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teises į 100 % UAB akcijų, atitinkamai turi būti atkurtos bendrosios jungtinės nuosavybės teisės ir į 105 400 Eur dividendų, o atsakovas J. R. įpareigotas grąžinti šiuos pinigus UAB akcijų savininkams sutuoktiniams S. M. ir J. M. (CK 1.74 str., 1.80 str., 1.86 str., 3.92 str., 6.469 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

3. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsnį visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4. Ieškovo S. M. ieškinyje nurodyti reikalavimai dėl įmonės akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo į akcijas ir dividendus yra tiesiogiai susiję su šeimos teisiniais santykiais, nes ieškovas nurodė, kad jo sutuoktinė (atsakovė) santuokos metu įgytos įmonės akcijas fiktyviai perleido savo tėvui be ieškovo sutikimo. Teismas pažymi, jog ieškovo ieškinio reikalavimai priskiriami ginčams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškinys teismingas apylinkės teismui.

5. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo arba sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, jog, tiek nutraukiant santuoką, tiek dalijant sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.).

6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, tiek nutraukiant santuoką, tiek dalijant sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu ir santuokinio turto padalijimu (CK 3.59 str., 3.118 str., CPK 385 str. 1 d.), nes tik sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1035/2013 ir 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1615/2013).

7. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos teismų praktika imperatyviai nustato, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo reikalavimai priskiriami ginčams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, ir yra teismingi apylinkės teismui. Aplinkybė, kad ieškovas ginčija atsakovų (ieškovo sutuoktinės ir jos tėvo) sudarytą sandorį dėl akcijų perleidimo sutarties ir restitucijos taikymo dėl 105 400 Eur dividendų grąžinimo, savaime nereiškia, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, nes ginčijamu sandoriu iš esmės galimai buvo perleistas sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, o ieškiniu prašoma perleistą turtą grąžinti sutuoktinių jungtinėn nuosavybėn. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai neatsiejamai yra susiję su šeimos teisniais santykiais, todėl šis ieškinys turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme.

8. Darytina išvada, kad šis ieškinys pagal rūšinį teismingumą yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl yra pagrindas šį ieškinį atsisakyti priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.??

9. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę šį ieškinį atsakovams dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (LR CPK 179 str. 3 d.) Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19998-981/2020, kurioje ieškovas S. M. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. ir J. M. tvarką, viešajame registre įregistruoti draudimą perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, sandėlį, sandėlį, taikyti piniginių lėšų, gautų iš už nekilnojamojo turto nuomą, areštą iki ieškinio pareiškimo atsakovėms J. M. ir E. B. dėl žemės sklypo ir sandėlio. Civilinėje byloje Nr. e2-19998-981/2020 ieškovas nurodė, kad tarp sutuoktinių nuolat kyla ginčai dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo, bendravimo su vaikais. Ieškovas teiks ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos, o šiuo metu ieškovas negali jo pateikti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnį šeimos ginčuose nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyta privalomoji mediacija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 str.–28 str., 30 str., 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 290 str.–292 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo S. M. ieškinį atsakovams J. M. ir J. R. dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę ieškinį dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisių atkūrimo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

Nutarties kopiją EPP būdu išsiųsti ieškovo atstovui advokatui N. J.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė