Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės N. M. ieškinį atsakovui E. J. M. dėl santuokos metu įgyto sutuoktinių turto padalijimo nenutraukiant santuokos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Abi bylos šalys yra užsienio valstybės piliečiai, jos abi negyvena Lietuvos Respublikoje, todėl Vilniaus apylinkės teismui šis ginčas yra neteismingas (neatitinka CPK 784 straipsnyje nustatytų teismingumo taisyklių). Nors pats ginčas kilo iš šeimos teisinių santykių, ieškiniu siekiama padalinti šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje. CPK 786 str. nustatyta, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu (nustatytas išimtinis teismingumas). Dėl šios priežasties ieškinys buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui pagal daikto buvimo vietą, nes didžioji dalis sutuoktiniams priklausančio turto yra Vilniaus mieste, pagal ginčo sumą ieškinys taip pat yra nagrinėtinas apygardos teisme (ieškinio suma: 3 692 882, 38 Lt).Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepaaiškino, kodėl netaikė išimtinio teismingumo taisyklės. CPK 31 straipsnis šiuo atveju nėra taikomas, nes ieškovė neprašo nutraukti jos ir atsakovo santuokos. Ieškovė ieškinyje pateikė rašytinius duomenis, jog Tailando Karalystėje atsakovo iniciatyva pradėtas jo ir ieškovės santuokos nutraukimo procesas. Tailando Karalystės teismas nurodė, jog nedalina sutuoktiniams priklausančio turto, esančio už šios valstybės ribų. Susidaro situacija, jog po santuokos nutraukimo proceso Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas liks nepadalintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2631-392/2013 buvo atsisakęs priimti patikslintą ieškovės ieškinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo atsisakymo priimti patikslintą ieškinį aplinkybes, kaip galimai turinčias įtaką atsisakymui priimti ieškinį dėl turto padalijimo. Atsisakymo priimti patikslintą ieškinį aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-2631-392/2013 skiriasi nuo atsisakymo priimti ieškinį šioje byloje aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. 2-2631-392/2013, iškeltoje pagal ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, ieškovė N. M. pareiškė patikslintą ieškinį, prašydama ne tik pripažinti sandorį negaliojančiu, bet ir padalinti bendrą sutuoktinių nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nes ieškinio dalykas ir pagrindas skyrėsi nuo 2012 m. lapkričio 29 d. priimto ieškinio reikalavimo, susijusio su ginčo sandorio pripažinimu negaliojančiu. Patikslintą ieškinį buvo atsisakyta priimti, kadangi skiriasi jo ir pirminio ieškinio pagrindas ir dalykas, be to, patikslinto ieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo remtis atsisakymu priimti patikslintą ieškinį kitoje byloje dėl turto padalijimo. Ieškovė šioje byloje ieškinį adresavo Vilniaus apygardos teismui ne todėl, kad šiame teisme yra nagrinėjama 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos bankroto byla ar kad minėtai bendrijai priklauso pajai, o dėl CPK 786 straipsnyje nustatytų teismingumo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs rūšinio teismingumo klausimas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškovės N. M. ieškinį atsakovui E. J. M. dėl santuokos metu įgyto sutuoktinių turto padalijimo, nenutraukiant santuokos Lietuvos Respublikoje, ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl ko ieškinys, remiantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, yra teismingas ne Vilniaus apygardos teismui, bet Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendžiant nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio teismingumo klausimą, visų pirma, turėjo būti išspręstas teisminio priklausymo arba jurisdikcijos klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos teismų kompetencija nagrinėti ginčą, turintį užsienio (tarptautinį) elementą, dėl kurio kyla dviejų ar daugiau valstybių teismų konkurencija dėl kompetencijos. Nagrinėjamu atveju užsienio (tarptautinio) elemento buvimą lemia tai, jog ginčo teisinio santykio subjektai yra Airijos pilietybę turintys asmenys, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Byloje sprendžiant dėl to, ar Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskirtinas ieškovės N. M. ieškinio, kuriuo pareikšti reikalavimai dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikoje esančio turto padalijimo, nagrinėjimas, taikytinos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame ir trečiajame skirsniuose įtvirtintos nacionalinio teismingumo taisyklės. Kadangi ieškinio esmę sudaro santuokos metu įgyto sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas, o ieškiniu siekiama pakeisti nuosavybės teisės formą iš bendrosios jungtinės į asmeninę ir bendrosios nuosavybės rūšį, kai ginčo dalykas yra Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas, reikalavimo teisė Lietuvoje veikiančiam juridiniam asmeniui, o taip pat teisė į to juridinio asmens pajų, laikytina, kad ta aplinkybė, jog ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu, lemia Lietuvos Respublikos teismų išimtinę jurisdikciją pareikšto ieškinio atžvilgiu (CPK 786 str.).

Pripažinus Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją spręsti nagrinėjamu atveju pareikštą ieškinį, spręstinas bylų paskirstymo Lietuvos Respublikos teismų sistemos viduje klausimas. Apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija atribojama pagal rūšinį teismingumą (CPK 25 str.). Proceso teisės normų nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 str.). Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.). Vienas iš civilinių bylų priskyrimo apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterijų yra ieškinio suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuojant, jog ieškovės N. M. ieškinys atsakovui E. J. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėtinas apylinkės teisme. Nors ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimas ir jų tenkinimas iš esmės sąlygotų ginčo šalių nuosavybės, kaip daiktinės teisės, formos pasikeitimą iš bendrosios jungtinės į asmeninę arba bendrosios nuosavybės rūšies pasikeitimą, ieškiniu pareikštų reikalavimų, kaip kylančių iš šeimos teisinių santykių, kvalifikavimą lemia ieškiniu pareikštų reikalavimų teisinis pagrindas – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas sutuoktiniams teismo sprendimu, esant CK 3.124 straipsnio įtvirtintoms sąlygoms (turto padalijimas teismo sprendimu nenutraukiant santuokos, kai vienas iš sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad, sprendžiant kompetencijos paskirstymo Lietuvos Respublikos teismų sistemos viduje (teismingumo) klausimą, teismingumą tarptautiniame civiliniame procese reglamentuojančios teisės normos (CPK VII dalis, 784-789 str.) netaikomos, bet taikomos bendrosios teismingumo taisyklės (CPK IV skyrius).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai kvalifikavo ieškiniu pareikštus reikalavimus ir konstatavo jų teismingumą apylinkės teismui, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovės N. M. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.