Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nurodytos ieškovės papildomą ieškinį, pareikštą atsakovui E. J. M., dėl santuokos metu įgyto sutuoktinių turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme 2012 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas ieškovės N. M. ieškinys atsakovams E. J. M. ir W. R. O. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ieškovė prašė pripažinti negaliojančia atsakovų E. J. M. ir W. R. O. 2012 m. gegužės 2 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovas E. J. M. (kreditorius) perleido atsakovui W. R. O. (naujam kreditoriui) reikalavimo teisę į 5 591 024,76 Lt dydžio finansinį reikalavimą, patvirtintą atsakovo E. J. M. vardu bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios) 16-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos bankroto byloje (toliau – ginčo sandoris; 1-4 b. l.). Nurodė, jog ginčo sandorio sudarymui nebuvo gautas rašytinis ieškovės sutikimas, dėl ko šis sandoris pripažintinas negaliojančiu (CK 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 1 d.).

Be to, ieškovė 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismui padavė papildomą ieškinį atsakovams E. J. M. bei W. R. O. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto padalijimo, nenutraukus santuokos Lietuvoje, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį; 2) padalinti ieškovei N. M. ir atsakovui E. J. M. bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje (33-44 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas neištyrė ir neįvertino teismingumą reglamentuojančių teisės normų, tarp jų CPK 786 straipsnio nuostatų, numatančių, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, kurios turi viršenybę CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto atžvilgiu ir turi būti taikytinos nagrinėjamu atveju. Ieškovės reikalavimas dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neatsiejamai susijęs su papildyto ieškinio reikalavimu dėl sutuoktinių turto, esančio Lietuvos Respublikoje, padalijimo, be to, abiem šiais reikalavimais siekiama bendro tikslo – išsaugoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (esantį Lietuvoje) nuo jo neteisėto perleidimo tretiesiems asmenims. Tailando Karalystės apeliaciniame teisme yra priimtas atsakovo E. J. M. ieškinys dėl jo ir ieškovės santuokos nutraukimo, tačiau, remiantis Tailando Karalystės įstatymais, turtas, esantis už Tailando Karalystės ribų, santuokos nutraukimo metu nedalijamas, todėl ieškovė negali kreiptis į nurodytos karalystės teismus, siekdama padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą, esantį Lietuvoje.Kreipiantis į kitą Lietuvos Respublikoje esantį teismą dėl ieškovės ir atsakovo E. J. M. turto padalijimo, ieškovė patirs pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji jau yra sumokėjusi 30 000 Lt žyminį mokestį už ieškinį dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, o, nagrinėjant jos reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo kitame teisme, ieškovei dar kartą reikėtų sumokėti 30 000 Lt žyminį mokestį. Be to, ginčo sandoryje nenurodytas atsakovo E. J. M. gyvenamosios vietos adresas, todėl, tikėtina, papildomą ieškinį jam reikės įteikti viešo paskelbimo būdu.Teismas skundžiama nutartimi suklaidino ieškovę, kadangi apylinkės teismas atsisakys nagrinėti išimtiniam teismingumui priklausantį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

CPK 141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką bei ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2012 m. lapkričio 29 d. priimtu ieškiniu, pareikštu atsakovams E. J. M. ir W. R. O., prašė pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį – 2012 m. gegužės 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nurodydama, jog paminėtas sandoris buvo sudarytas be ieškovės (atsakovo E. J. M. sutuoktinės) sutikimo, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalies ir CK 3.96 straipsnio 1 dalies nuostatas (1-4 b. l.). Be to, 2012 m. gruodžio 14 d. teismui pateikė naują ieškinį, ieškovės pavadintą „patikslintu ieškiniu“, kuriuo prašė ne tik pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį, bet ir padalinti ieškovei bei atsakovui E. J. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje (CK 4.90 str. 1 d.; 33-44 b. l.). Taigi 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovė pareiškė naują reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurio dalykas ir pagrindas skiriasi nuo 2012 m. lapkričio 29 d. priimto ieškinio reikalavimo, susijusio su ginčo sandorio pripažinimu negaliojančiu (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Be to, nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 29 d. priimtame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas dėl ginčo sandorio neteisėtumo, o 2012 m. gruodžio 14 d. ieškinyje keliamas ir naujas reikalavimas – padalinti sutuoktinių turtą, kuris nėra susijęs su ginčo sandorio (ne)teistėtumu. Dėl to yra pagrindo teigti, jog ieškovė iš esmės pareiškė naują ieškinį, kurio reikalavimas, priešingai nei teigia apeliantas, nėra tarpusavyje susijęs su 2012 m. lapkričio 29 d. priimto ieškinio reikalavimu, todėl abu šie reikalavimai neprivalo būti nagrinėjami kartu.

Dėl nurodyto spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovės ieškinį, kurio nagrinėjimas šioje civilinėje byloje neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).

Pažymėtina, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį.