- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- 2-12-744/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00501-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- R. Š.
savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovėms Giedrei Židonienei ir Gitanai Udrytei - Šichovcovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. T. (P.) ieškinį atsakovui R. Š., savivaldybės institucijai, teikiančiai išvadą, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. T. (P.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama neterminuotai apriboti atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią šalių nepilnamečio sūnaus N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (1-4, 56-59 b.l.).
Ieškovė A. T. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir paaiškino, kad su atsakovu R. Š. susipažino 2000 metų vasarą. Kartu faktiškai negyveno, jis tuo metu važinėdavo dirbti į Ispaniją, o pas ją užvažiuodavo tik epizodiškai. Net ir būdamas Lietuvoje neskubėdavo grįžti pas ją, būdavo ir su kitomis panelėmis. Pamačiusi, kad bendros ateities su atsakovu nebus, nusprendė išsiskirti, bet tuo metu sužinojo, kad yra nėščia. Apie tai pranešė atsakovui. Jis pasiūlė gimdyti, žadėjo padėti, rūpintis ja. Kol ji buvo nėščia, jis tik vieną kartą ją nuvežė į Pakruojį pas gydytojus. Kai ji pagimdė, į ligoninę atėjo aplankyti tik jo sesuo, pats R. nepasirodė, net nežinojo, kur jo ieškoti, todėl skambino jo broliui. R. jai paskambino tik iš vakaro, kai reikėjo važiuoti namo. Sekančią dieną jis ją su vaiku parvežė į P. kaimą, ten pabuvo dieną ir dingo. Taip dažnai būdavo – pabūdavo dieną, o po to dingdavo savaitei. Jo nuolat ieškojo policija iš Pasvalio rajono. Kai gimė N., R. vėl išvažiavo į Ispaniją dirbti, pinigų nesiųsdavo, tik vieną kartą per seserį padavė kažkiek pinigų. Grįžęs iš Ispanijos, iš pradžių pas juos nepasirodė, kažkur buvo, po to atvažiavo, atvežė vaikui dovanų ir vėl dingo savaitei. Pinigų jai neduodavo. Po N. gimimo, buvo jos gimtadienis, R. pakvietė savo draugus, o pats kažkur išvyko, ją palikęs vieną. Kai grįžo, jie susipyko, jis ją stipriai primušė. Po to jis, pamatęs jos veidą, atvežė savo motiną, kad jie susitaikytų. Po N. gimimo, vasarą, buvo su R. kartu išvažiavę į Ispaniją dirbti. Buvo sutarę su R. seserimi, kad ji prižiūrės N., tačiau R. sesuo jau po 2 savaičių N. atvežė ir paliko jos motinai. Jos mama dirbo, todėl jie samdė auklę. Ispanijoje ji iš pradžių dirbo, tačiau vėliau darbo nebeliko, prasidėjo pykčiai su R. Jis prisigerdavo ir ją mušdavo, grasindavo, tyčiodavosi. Ji paskambino motinai ir paprašė, kad ją „ištrauktų“. Kitą dieną paskambino jos motina, pamelavo, kad N. reikia gultis į ligoninę, tada R. nupirko bilietą ir išleido į Lietuvą. Tą pačią vasarą, kai N. dar metų neturėjo, R. grįžo namo girtas su medžiokliniu šautuvu, pradėjo jai priekaištauti, grasinti šautuvu, mušti. Tada ji pasiėmė N. ir pabėgo iš namų. Policijai pranešė, bet pareiškimo nerašė. Kai ji sus sūnumi gyveno Pakruojyje, nuomojamame bute, R. atėjo pas juos naktį, norėjo pasimatyti su sūnumi, išdaužė langą. Ji iškvietė policiją. Prie policijos pareigūnų pasakė R., kad jis kreiptųsi į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiku. Su juo buvo sutarę, kad jis galės bendrauti su sūnumi savaitgaliais. Po to ji užrašė N. į darželį, tačiau R. pradėjo grasinti, kad atims vaiką ir išveš, tada vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos nusprendė, kad R. neleis vaiko išsivežti, o jis galės sūnų lankyti pas jos motiną. Po to jai atsirado galimybė išvažiuoti į Italiją dirbti ir ji, sūnų palikusi savo motinai ir sutvarkiusi visus reikalingus dokumentus, išvyko. R. galėjo lankyti sūnų, sūnus tėvo laukė, tačiau R. per tą laiką nei karto sūnaus neaplankė. Kai N. buvo 2,5 metų, tai yra 2005 metais, ji N. išsivežė į Italiją ir nuo to laiko jie gyvena kartu Italijoje. Iš R. buvo priteistas išlaikymas N., iš pradžių jis dar sumokėjo 2-3 įmokas po 125 litus, po to nebemokėjo. 2006 metais buvo byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nusprendė, kad vaikas turi gyventi su ja. Taip pat teismas išaiškino, kad ji ir R. turi tartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tais 2006 metais, prieš bylą, R. buvo atėjęs aplankyti vaiką. Ji jam pasakė, kad vaikas nekalba lietuviškai, pasiūlė paruošti kambarį ir leido bendrauti su vaiku, tačiau R. apsisuko iš išėjo. Tai buvo paskutinis kartas, kai jie buvo susitikę. 2011 metų vasarą ji su vaikais buvo grįžę į Lietuvą, mieste pastebėjo R., tačiau jis sėdėjo mašinoje ir net nepriėjo prie jų. Nuo to laiko, kai buvo nagrinėjama byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nesikeitė nei jos adresas, nei telefonas. Be to, R. žinojo ir jo motinos telefono numerį, visi duomenys buvo žinomi vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau R. visą tą laiką sūnaus neieškojo, jo neišlaikė, nors jos banko sąskaita jam buvo žinoma. Dabar N. yra įsitikinęs, kad jo tėvas yra dabartinis jos vyras F. P., jį vadino tėčiu. Ten jo giminės, ten močiutė, teta. Jis net nežino, kad gyveno Lietuvoje. Jis labai nustebo, kad reikės važiuoti į Lietuvą, kad vyksta teismas. Savo biologinio tėvo jis neatsimena. Kai išvažiavo į Italiją, N. tebuvo 2,5 metų, ir nuo to laiko R. jo nelankė. Ji N. sakė, kad jo biologinis tėvas yra ne F., o kitas, tačiau jis jo nepažįsta. R. tikrai jų neieškojo nei per socialinius tinklus. Jie kas antrą vasarą parvažiuoja į Lietuvą. Su F. P. ji augina dukrą E., gimusią (duomenys neskelbtini) Vyras dirba, uždirba gerai. Ji nedirba. Šiuo metu gyvena nuosavame bute, ruošiasi pirkti namą su žeme. N. lanko mokyklą, skautų būrelį. Todėl ir iškyla problemos, kad visur reikia abiejų tėvų parašo – keičiant mokyklą, vykstant į skautų stovyklas ir pan. F. niekur negali pasirašyti, negali nieko spręsti, kadangi jis nėra tėvas. Pagrindinis jų tikslas, dėl ko jie kreipėsi į teismą, yra tai, kad nekiltų šie nepatogumai. Jeigu būtų apribota atsakovo tėvo valdžia, F. įsivaikintų N., jis to nori. Jis nori būti atsakingas už N., prisiimti atsakomybę. N. santykiai su F. labai glaudūs, tai vienintelis tėvas, kurį jis pripažįsta ir žino. Atsakovas šiuo metu nedaro jokios įtakos N. auklėjime. Ji nemano, kad pasikeis atsakovo bendravimas su N. Jeigu jis norėjo, galėjo po pirmos bylos tartis, ieškoti, bendrauti, tačiau jis nesistengia ir jam visiškai tas pats. Ji pati nebandė susisiekti su R. ir jam priminti, kad jis turi vaiką, nežino nei jo adreso, nei telefono numerio. Kodėl ji turi versti atsakovą bendrauti su sūnumi. Atsakovas turėtų norėti bendrauti su vaiku.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Š. nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, nesutinka, kad jo atžvilgiu būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia, ir paaiškino, kad sūnus N. gimė (duomenys neskelbtini). Po sūnaus gimimo su ieškove kartu gyveno apie metus laiko. Jis važinėjo į užsienį dirbti, ieškovė irgi buvo kartu su juo išvykusi į užsienį, tuo laikotarpiu buvo samdoma auklė prižiūrėti vaiką, kuriai jis mokėjo pinigus. Taip pat vaiką prižiūrėjo ir jo sesuo bei ieškovės mama. Paskutinį kartą sūnų matė 2006 m. gruodžio 26 d., kai pas notarą davė ieškovei sutikimą išvežti vaiką į Italiją vieneriems metams. Nuo to laiko nei su ieškove, nei su vaiku jokių ryšių nepalaiko. Bandė ieškovę susirasti per internetą – Skype programą, tačiau ji nepriimdavo jo pasiūlymų bendrauti. Nuo to laiko alimentų vaikui nemokėjo, kadangi tuo metu, kai jis davė sutikimą išvežti vaiką į Italiją, su ieškove buvo sutarę, kad ji sustabdys priverstinį alimentų išieškojimą per antstolį, ir tik prasidėjus šiai bylai sužinojo, kad ieškovė priverstinio alimentų išieškojimo nesustabdė ir susidarė apie 10000 litų įsiskolinimas. Jei būtų susitarę gražiuoju, jis galėjo vaikui mokėti ir po 100 eurų per mėnesį. Ieškovės banko sąskaitos numerį žinojo. Į vaiko teisių apsaugos tarnybą bei teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesikreipė, kadangi didžiąją dalį laiko praleisdavo užsienyje. Tai yra jo kaltė. Žinojo, kad vaikas gyvena Italijoje su ieškove, galvojo, kad dideli atstumai ir jo pastangos nieko neduos. Iš atstovo žino, kad N. jo neprisimena, tačiau jis vis tiek nori su sūnumi bendrauti. Jam yra sunku, kadangi ieškovė pati neleidžia ir nesuteikia jam galimybių bendrauti su sūnumi. Vaikas nemoka lietuvių kalbos. Motina neteisingai elgiasi, kad nemoko vaiko gimtosios kalbos. Jo nuomone, motina stengiasi visais būdais, kad jis negalėtų bendrauti su vaiku. Ruošiasi kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kaip teismas nuspręs, taip ir bendraus su juo. Gali ir Italiją nusikristi, taip pat grįžti į Lietuvą. Sutinka padėti vaikui ir materialiai. Kategoriškai nesutinka, kad jo vaikas būtų įvaikintas. Niekada nėra vartojęs smurto prieš jį. Jo nuomone, yra įmanoma atkurti bendravimą ir ryšius su N., tačiau ir ieškovė turėtų tuo rūpintis.
Liudytoja D. T. – J. parodė, kad jos dukra A. (ieškovė) su R. (atsakovu) susipažino dar besimokydama J. žemės ūkio mokykloje. Jai atrodė, kad jie bendravo kaip draugai. Po to dukra pasakė, kad laukiasi. R. išvažiavo dirbti į Ispaniją, o A. gyveno su ja. Kartais atvažiuodavo ir R., tačiau, pabuvęs dieną, vėl išvažiuodavo ir kelias savaites namuose nebūdavo. Ji jiems buvo užleidusi atskirą kambarį, tačiau jų tokio bendro gyvenimo kaip ir nebuvo. Matė, kad jiems gyventi kartu nepavyksta. Ir gimus vaikui niekas nesikeitė. Gimus vaikui, vasarą, dukra užsimanė kartu su R. išvykti į užsienį užsidirbti pinigų. Jai pranešė, kad vaiką prižiūrės R. sesuo. Už kokių 3 savaičių atvyko R. sesuo su N. ir pareiškė, kad ji vaiko negali prižiūrėti, todėl vaiką paliko jai. Apie tai ji informavo „vaiko teises“, kadangi su A. susiekti negalėjo. Po to vieną rytą jai paskambino A. ir pasakė, kad jai labai sunku, ir prašė padėti grįžti. Ji pasakė R., kad reikalinga jos vyrui širdies operacija, tik tada A. grįžo namo. R. buvo primušęs A. per jos gimtadienį. Ji dėjo visas pastangas, kad dukra gyventų ir bandytų kurti gyvenimą su R., tačiau jiems nepavyko. Jiems paliko namus P., o pati persikraustė į Pakruojį, tačiau nesutarimai tarp jų nesiliovė, jis ją skriaudė, todėl ir dukra su vaiku persikėlė gyventi į Pakruojį. Tačiau R. nesiliovė, naktimis ateidavo į dukters namus ir juos baugindavo. Tada kreipėsi į „vaikų teises“ ir sutarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tačiau nei R. nei jo giminaičiai neišreiškė noro bendrauti su vaiku. Kai N. buvo du metukai, dukra išvažiavo ieškoti darbo į užsienį. Dukrai grįžus iš Italijos, ji norėjo trumpam išsivežti N. į Italiją, tačiau niekur nerado R., todėl leidimą išvežti vaiką davė vaiko teisių apsaugos skyrius. Grįžusi dukra pradėjo tvarkytis dokumentus ir kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vėl prasidėjo nesutarimai ir senos nuoskaudos dėl to, kad jiems kartu gyventi nepavyko. Po to, kai R. aplankė N. pas ją namuose pagal sutartą bendravimo tvarką, jis nuo 2006 metų nei karto nepasirodė, neskambino jai, nesiteiravo apie N., nors jos kontaktiniai duomenys liko nepasikeitę. Dukra su vaikais grįžta atostogų į Lietuvą. Kai ji buvo grįžusi į Lietuvą prieš du metus, L. abi matė R. jis taip pat juos pastebėjo, tačiau nei paskambino, nei atvažiavo aplankyti. Su anūku N., kuris dabar gyvena Italijoje, bendrauja, susikalba itališkai. N. ten jaučiasi labai gerai.
Liudytoja R. B. parodė, kad yra atsakovo R. Š. sesuo. Iš pradžių R. ir A. santykiuose viskas buvo gerai. Jie abu gyveno pas A. mamą kaime. Kai gimė N., jis buvo labai neramus, verkdavo naktimis ir R. tikrai labai juo rūpinosi ir labai jį mylėjo. Kai vaikui buvo pusę metukų, R. ir A. pas ją atvažiavo ir pasakė, kad išvažiuoja į Ispaniją, o vaiką prižiūrės A. mama, tačiau ji yra darbe, o grįžusi jį pasiims. Tačiau nei tą vakarą, nei kelias savaites ji neatvažiavo. Po to išsiaiškino, kad R. ir A. juos apgavo, - jai jie sakė, kad vaiką prižiūrės A. mama, o A. mamai tikriausiai pasakė, kad vaiką prižiūrės ji. Ji paskutinį kartą su R. vaiku (N.) matėsi per pirmąjį jo gimtadienį, po to prasidėjo tarp R. ir A. piktumai ir A. pradėjo jos vengti. Matė ją su vaikais prieš du metus mieste vykusioje šventėje, norėjo prie jų prieiti, tačiau ji pasišalino. Jo brolis tikrai labai išgyveno, kad negali bendrauti sus sūnumi. Pati A. T. nenorėjo, kad jos brolis bendrautų su sūnumi, todėl ir susidarė tokia situacija. Jai yra žinoma, kad tarp brolio ir A. buvo susitarimas, kad jeigu A. nutrauks priverstinį išlaikymo išieškojimą, R. duos siuntimą N. išvežti į Italiją. R. sutiko ir todėl galvojo, kad išlaikymo išieškojimas nėra priverstinai vykdomas. Tik kai jų mama gavo procesinius dokumentus, jie R. apie pranešė ir jis sumokėjo dalį skolos. Ji su broliu yra artimi, dažnai bendrauja telefonu, internetu, jis ne kartą jai guodėsi, kad labai ilgisi vaiko, jog nori su juo bendrauti.
Liudytoja S. N. parodė, kad tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjama byla dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji dirbo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje vyresniąja specialiste ir jos darbas buvo susijęs su teisiniais dalykais, dažnai dalyvaudavo teismuose, teikė išvadą ir toje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kiek pamena, atsiradus nesutarimams tarp tėvų, jų skyriuje buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. 2006 metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, kadangi iškilo problemos dėl vaiko išvežimo į užsienį. Tada iš atsakovo pusės buvo „pagyvėjimas“, tas noras bendrauti su vaiku pasireiškė labiau.
Nepilnametis N. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena Italijoje, S. mieste. Jo šeimą sudaro mama A., tėtis F., sesuo E. ir jis. F. yra jo tėvas ir visą laiką juo bus. Žino, kad yra pakviestas į teismo posėdį dėl jo pavardės. Mama yra jam pasakojusi apie biologinį tėvą, tačiau jis jo nepažįsta, visiškai neprisimena, nenorėtų su juo gyventi, susitikti, bendrauti telefonu, laiškais ar internetu. Lietuviškai kalbėti nemoka, tik kelis žodžius. Kai vasarą atvažiuoja pas močiutę, jie kalbasi itališkai.
Iš ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių (1-4, 56-59 b.l), ieškovės ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turi nepilnametį sūnų N. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę ir faktiškai kartu negyveno. 2004 m. kovo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu buvo priteistas išlaikymas iš R. Š. jo sūnui N. Š. periodinėmis išmokomis po 125 litus kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (38 b.l.). 2004 m. gegužės 13 d. šalys Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo susitarę dėl bendravimo su vaiku N. Š. tvarkos, dėl ko buvo surašytas tos pačios dienos nutarimas, tačiau faktiškai atsakovas R. Š. teise bendrauti su sūnumi nesinaudojo. 2006 m. lapkričio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu N. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina A. T. (60-61 b.l.). R. Š. skundė šį sprendimą apeliacine tvarka, tačiau 2007 m. vasario 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi jo skundas buvo atmestas (62-64 b.l.). Nuo 2005 metų ieškovė A. T. su sūnumi N. Š. gyvena Italijoje, S. mieste (16-19 b.l.). 2006 m. gruodžio 16 d. A. T. ištekėjo už Italijos piliečio (20-22 b.l.) F. P. (6 b.l.). Be N. Š., jie augina dukrą E. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (8-11 b.l.). F. P. pageidauja ir yra pasirengęs įsivaikinti N. Š.. N. Š. mokosi S. pradinėje mokykloje, mokslas sekasi gerai (14-15, 27-35 b.l.), yra Italijos katalikiškosios vadų ir skautų asociacijos narys (12-13 b.l.). F. P. dirba, byloje yra duomenys apie jo darbo užmokestį (23-26 b.l.). Nuo 2006 metų atsakovas R. Š. nei karto nebuvo susitikęs ir nebendravo kitais būdais su sūnumi N. Š., neteikė jam išlaikymo, dėl ko 2012 m. vasario 1 d. buvo susidaręs 9130,17 Lt įsiskolinimas (38 b.l.), šiuo metu jis yra dar padidėjęs. Tik 2013 m. sausio 22 d. R. Š. per savo seserį R. B. padengė dalį, tai yra 1000 litų, išlaikymo N. Š. įsiskolinimo (109 b.l.). R. Š. yra teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2007 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (113-126 b.l.), yra baustas administracine tvarka (36-37, 80-83 b.l.). A. T. teista 1 kartą, teistumas išnykęs (123-126 b.l.), administracine tvarka nebausta (79 b.l.). R. Š. Lietuvos Respublikoje oficialiai nedirba nuo 2008 metų (110-112 b.l.), šiuo metu nedirba ir Ispanijoje. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kokiomis ligomis yra sirgęs nepilnametis N. Š., kokia yra jo sveikatos būklė.
Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad galutinę išvadą ši savivaldybės institucija pateiks teismo posėdžio metu (84 b.l.).
Savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Giedrė Židonienė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą, siūlydama terminuotai apriboti atsakovo R. Š. tėvų valdžią jo sūnaus N. Š. atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Byloje surinktais duomenimis (ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad atsakovas R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas nepilnamečio N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu, mažiausiai nuo 2006 m. lapkričio 17 d., kada Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu N. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina A. T., tai yra daugiau nei šešerius metus, vengia atlikti pareigą auklėti šį savo nepilnametį sūnų ir visiškai juo nesirūpina, tai yra visiškai nedalyvauja jį auklėjant, nebendrauja su juo, nesidomi jo gyvenimu, mokslu, pasiekimais ir sveikata, nesirūpina jo buitimi, pramogomis ir pan., visiškai jo neišlaiko, dėl ko 2012 m. vasario 1 d. buvo susidaręs 9130,17 Lt įsiskolinimas (38 b.l.), kuris šiuo metu yra dar padidėjęs. Teismas konstatuoja, kad atsakovas R. Š. neįgyvendino tėvo valdžios sūnaus N. atžvilgiu dėl jo paties kaltės. Nors atsakovas R. Š. teisme aiškino, kad neturėjo galimybės bendrauti su vaiku, kadangi nežinojo jo gyvenamosios vietos adreso, kitų kontaktų, o bendrauti interneto pagalba ieškovė A. T. su juo nepanoro, tačiau šie jo paaiškinimai atmestini kaip nepagrįsti, nes iš prie šios bylos prijungtų civilinės bylos Nr. 2-664-77/2006 m. dokumentų matyti, kad ieškovės A. T. gyvenamoji vieta nuo tos bylos nagrinėjimo iki šiol nesikeitė ir atsakovui R. Š. buvo gerai žinoma. Be to, ieškovės A. T. gyvenamoji vieta ir kiti kontaktai buvo žinomi Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Atsakovui taip pat buvo žinomas ir ieškovės banko sąskaitos numeris (šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovei pateikus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, atsakovas per savo seserį padengė dalį išlaikymo įsiskolinimo (109 b.l.)), į kurį jis galėjo pervesti išlaikymą savo sūnui. Atsakovo teisę (o kartu ir pareigą) bendrauti su sūnumi garantuoja įstatymas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.170 straipsnio 5 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad, norėdamas realizuoti savo tėvų valdžią, tačiau neturėdamas galimybių tai padaryti, kaip bandė teisme įrodyti atsakovas, jis turėjo teisę kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių ir sužinoti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, tačiau nesiėmė visiškai jokių veiksmų, kad galėtų realizuoti tėvų valdžią, tai yra bendrauti su N. ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovo R. Š. argumentas, kad išlaikymo sūnui N. jis nemokėjo, nes, jo teigimu, su ieškove A. T. buvo sutarę, kad jis leis išsivežti ieškovei išsivežti sūnų į Italiją, o ieškovė nereikalaus iš jo išlaikymo sūnui, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai jų konstitucinė pareiga, todėl, akivaizdu, kad toks tėvų susitarimas, kad vienas iš jų neteiks išlaikymo vaikui (jei jis ir būtų buvęs), būtų niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis), be to, kaip jau buvo minėta, tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad dėl to, jog atsakovas R. Š. ilgą laiką nebendravo su sūnumi N. ir nedalyvavo jį auklėjant, socialiniai ryšiai tarp atsakovo ir jo sūnaus nutrūko – N. Š. neatsimena atsakovo, nenori su juo susitikti, bendrauti, vieninteliu savo tėvu laiko dabartinį ieškovės sutuoktinį F. P. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovas R. Š. vengia atlikti savo pareigas auklėti savo nepilnametį sūnų N. Š. ir juo nesirūpina, todėl, atsižvelgus į savivaldybės institucijos išvadą, nepilnamečio N. Š. teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, apribotina atsakovo R. Š. tėvų valdžia jo nepilnamečio sūnaus N. Š. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė savo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovo R. Š. tėvų valdžią šalių nepilnamečio sūnaus N. Š. atžvilgiu grindžia ir tuo, kad atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, smurtauti šeimoje, nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, todėl galimai vaikui darytų žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, bei tuo, kad kol atsakovui nėra apribota tėvo valdžia, ieškovės naujoji šeima negali gyventi pilnaverčio gyvenimo (ieškovės vyras negali pilnaverčiai rūpintis N., kuris jam yra kaip tikras sūnus, jo įsivaikinti) (56-59 b.l.), tačiau šie ieškovės argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, nes įstatymas (CK 3.180 straipsnis) nenumato tokių tėvų valdžios apribojimo sąlygų bei pagrindų. Šioje byloje teisiškai nereikšminga ir tai, kad atsakovas R. Š. praeityje buvo teistas (113-126 b.l.) ir baustas administracine tvarka (80-83 b.l.), kadangi teistumas yra seniai išnykęs (BK 97 straipsnis), administracine tvarka jis baustas daugiau nei prie 5 metus, socialiniai ryšiai tarp atsakovo R. Š. ir jo sūnaus N. yra faktiškai nutrūkę, jie šiuo metu nebendrauja, todėl atsakovo teistumas ir nubaudimas administracine tvarka šiuo metu neturi jokios įtakos jo nepilnamečiui sūnui N. Š.
Įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus – laikiną ir neterminuotą. Nors abiems atvejais tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, minėti tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.214 straipsnis). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad atsakovas R. Š. daugiau nei šešerius metus visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu sūnumi N. Š., nedalyvauja jo auklėjime, tačiau, įvertinęs tai, kad atsakovas atvyko į teismo posėdį, kas įrodo, kad tėvų valdžios apribojimo klausimas jam yra svarbus, teisme patvirtino, kad nori bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, išlaikyti jį, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas geranoriškai padengė dalį išlaikymo sūnui įsiskolinimo, bei į tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, N. Š. į Italiją buvo išvežtas dar labai mažas – vos 2,5 metų amžiaus, dėl ko faktiškai nemoka lietuvių kalbos, tai yra aplinkybes, objektyviai šiek tiek apsunkinusias atsakovo R. Š. galimybes realizuoti tėvų valdžią sūnaus N. atžvilgiu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, kad ateityje padėtis gali pasikeisti t.y. atsakovas R. Š. imsis priemonių socialiniams ryšiams su nepilnamečiu sūnumi N. Š. atkurti, pradės su juo bendrauti, juo rūpintis, dalyvauti jo auklėjime, o taip pat teiks jam išlaikymą, todėl, atsižvelgus į savivaldybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės Giedrės Židonienės išvadą teismo posėdžio metu, atsakovo R. Š. tėvų valdžia jo nepilnamečio sūnaus N. Š. atžvilgiu ribotina laikinai – iki 2016 m. gruodžio 20 d., kai N. Š. sukaks 14 metų. Parenkant terminą, kuriam ribojama atsakovo tėvų valdžia jo nepilnamečio sūnaus N. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad teismų praktikoje vaikai iš esmės skirstomi į 2 grupes – vaikai iki 14 metų (baudžiamojoje teisėje dar vadinami mažamečiais), neturintys civilinio veiksnumo (CK 2.7 straipsnis), ir vaikai, sulaukę 14 metų amžiaus (baudžiamojoje teisėje vadinami nepilnamečiais), kuriems būdingas dalinis civilinis veiksnumas (CK 2.8 straipsnis), todėl darytina išvada, kad 14 metų vaikas jau įgyja tam tikros gyvenimiškos patirties, kad galėtų savarankiškai priimti kai kuriuos sprendimus arba net atsakyti už savo veiksmus (pvz. baudžiamoji atsakomybė už kai kuriuos nusikaltimus atsiranda nuo 14 metų amžiaus). Kadangi atsakovo R. Š. ir jo sūnaus N. Š. socialiniai ryšiai šiuo metu yra nutrūkę, N. neatsimena savo biologinio tėvo, nekalba lietuviškai, todėl akivaizdu, kad socialiniams ryšiams tarp tėvo ir sūnaus atkurti reikalingas laikas, todėl, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir nustatytinas laikino tėvų valdžios apribojimo terminas. Teismo įsitikinimu toks atsakovo tėvų valdžios ribojimo būdas atitinka ir nepilnamečio N. Š. interesus, kadangi jis, dar šiek tiek paaugęs, pats galės tvirtai apsispręsti dėl bendravimo su biologiniu tėvu. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl atsakovas gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo anksčiau termino, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis)
Šalims išaiškintinos tėvų valdžios apribojimo teisinės pasekmės (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.181 ir 3.182 straipsniuose.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (straipsnio 2 dalis). Ieškovė reikalavo neterminuotai apriboti atsakovo R. Š. tėvų valdžią šalių nepilnamečio sūnaus N. Š. atžvilgiu ir ieškinį iš esmės grindė tuo, kad atsakovas vengia atlikti pareigą auklėti šį savo nepilnametį sūnų ir visiškai juo nesirūpina (1-4, 56-59 b.l.). Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinyje nurodyti pagrindai egzistuoja, tačiau, atsižvelgęs į atsakovo elgesį bei jo paaiškinimus jau prasidėjusio proceso metu, tai yra į aplinkybes, apie kurias ieškovei ieškinio pateikimo metu nebuvo žinoma, nutarė taikyti kitą, nei prašė ieškovė, tėvų valdžios ribojimo būdą – laikiną tėvų valdžios ribojimą. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad ieškovės reikalavimas neturėjo konkrečios piniginės išraiškos, laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jai iš atstovo priteistinos visos įrodytos ir būtinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo šias išlaidas - 142 litų dydžio žyminį mokestį už ieškinį (44 b.l.), 2300 (1700 + 600) litų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 457,40 Lt (288 + 60.50 + 108,90) vertimo iš italų kalbos išlaidas bei 313,94 eurų (1083,97 Lt - pagal oficialų lito ir euro kursą) jos ir šalių sūnaus N. Š. kelionės į teismo posėdį išlaidas (išlaidas lėktuvo bilietams).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies (išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dokumentais įrodyta, kad ieškovė advokato padėjėjui S. Š. už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimus sumokėjo 2300 litų. Ši suma, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių kiekį, yra pagrįsta, be to, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl priteistina iš atsakovo.
Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba arba išversti į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl, atsižvelgus į tai, kad visi ieškovės teismui pateikti dokumentai, surašyti italų kalba, buvo būtini, ieškovės išlaidos jų vertimui į lietuvių kalbą pripažintos būtinomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir priteistinos iš atsakovo.
Ieškovė taip pat prašė pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir jas priteisti iš atsakovo jos bei nepilnamečio sūnaus N. Š. kelionės iš Italijos į Lietuvą bei atgal išlaidas. Teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino šalių dalyvavimą būtinu, o tai pat nutarė iškviesti į teismo posėdį šalių sūnų N. Š., jo dalyvavimą teismo posėdyje pavedant užtikrinti ieškovę ir jos atstovą (96-97 b.l.), todėl akivaizdu, kad ieškovės ir šalių sūnaus kelionės į teismo posėdį išlaidos buvo būtinos. Teismų praktikoje šalių kelionės į teismo posėdžius išlaidos priskiriamos kitoms būtinoms proceso išlaidoms (2013-02-26 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-433-324/2013; 2012-08-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-547-425/2012; 2012-07-20 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-456-154/2012 ir kt.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas ieškovės ir šalių sūnaus kelionės į teismo posėdį išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis, tačiau, atsižvelgus į viešnagės Lietuvoje terminą (buvo viešima visą savaitę nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2013 m. vasario 3 d.) bei tai, kad Pakruojyje gyvena ieškovės motina, daro išvadą, kad ieškovė kelione į Lietuvą siekė kelių tikslų (ne tik dalyvavimo teismo posėdyje, tačiau ir pasisvečiavimo pas giminaičius bei kitų tikslų), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina tik pusė jos ir šalių sūnaus kelionės į Lietuvą ir atgal į Italiją išlaidų.
Atsakovo R. Š. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes ne jo naudai buvo priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį iš esmės tenkinant, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 34,87 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-271, 275, 279, 281-282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai – iki 2016 m. gruodžio 20 d. - apriboti tėvų valdžią atsakovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 3441,39 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. T. (P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 34,87 Lt (trisdešimt keturis litus ir 87 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
Šalims išaiškinti terminuoto tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes - tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas – tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, terminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas neterminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnis, 3.182 straipsnio 3 dalis).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nusiųsti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.