Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. M. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-627-523/2012 pagal V. V. ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. gruodžio 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo ir prašymas nutraukti bylą.

Atsakovas neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta, tačiau prašė nubausti ieškovą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio ir priteisti jam iš ieškovo patirtus nuostolius – kelionės išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Neišsiaiškintos aplinkybės, būtinos teisingai išnagrinėti bylą. Atsakovas daugiau kaip penkiolika metų dirbo tyrėju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate. 2010 m. vasario 19 d. jis sulaikė ieškovą ir surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 163 straipsnio 2 dalį. Už šį pažeidimą ieškovas buvo nubaustas administracine nuobauda – bauda. Nuo to laiko ieškovas per žiniasklaidos priemones, prokuratūrai, teismams ir kitoms institucijoms skleidžia apie atsakovą melagingus prasimanymus, žeminančius pastarojo garbę ir orumą. Nuo 2011 m. kovo 17 d. Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama privataus kaltinimo byla pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, kurioje kaltinamasis buvo V. V., o nukentėjusysis P. M. Dėl šios bylos ieškovas apeliantui kerštauja, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis nesąžiningai ir nepagrįstai pareiškė šį ieškinį. Atsakovas ieškovo asmeniškai nepažįsta, iš jo pinigų nesiskolino, ieškovas nepateikė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.

Nepagrįstai nurodyta, kad teismas neturėjo galimybės išklausyti šalis. Ieškovas nuo ieškinio padavimo nesilankė Jurbarko rajono apylinkės teisme, tačiau atsakovas visada domėjosi posėdžių datomis, skambino į teismą, norėdamas sužinoti, ar įvyks posėdis, ar ieškovui įteikti šaukimai, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsakovas prašė teismo jį išklausyti dėl paduotų prašymų, tačiau teismas to nepadarė. Atsakovas norėjo pateikti įrodymus, kad ieškovas jam kerštauja, bet teismas posėdžių metu atsakovo nesiklausė, įrodymų nepriėmė. 2012 m. lapkričio 15 d. prieš posėdį ieškovas faksu informavo teismą, kad šalys per advokatą tariasi dėl ieškinio atsiėmimo ir dėl to prašė atidėti teismo posėdį. Nors tokių derybų nebuvo, teismas tikėjo ieškovo atsiųstais faksais, o ne teismo posėdžiuose dalyvavusiu atsakovu.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai iš ieškovo nebuvo priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (kelionės išlaidos), ieškovui atsisakius ieškinio, taip pat ar pagrįstai ieškovas nebuvo nubaustas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius atsakovui pareikštų reikalavimų.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Ieškovas 2012 m. gruodžio 3 d. pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodė tokio savo procesinio elgesio priežasčių. 2012 m. lapkričio 15 d. prašyme atidėti teismo posėdį buvo nurodęs, kad atsisakys ieškinio šioje civilinėje byloje, atsakovui atsiėmus pareiškimą baudžiamojoje byloje Nr. PK-51-214/2012. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo nutraukta baudžiamoji byla Nr. PK-51-214/2012, nukentėjusiajam P. M. atsisakius kaltinimo V. V. Susiejus šias aplinkybes galima daryti išvadą, jog ieškovas ieškinio reikalavimų atsisakė ne todėl, kad atsakovas būtų pripažinęs ieškinį ar patenkinęs ieškinio reikalavimus, o dėl to, kad ieškovas prarado suinteresuotumą tęsti teisminį procesą, atsakovui atsiėmus ieškovui pareikštus kaltinimus baudžiamoje byloje Nr. PK-51-214/2012.

Atsakovas iki ieškinio atsisakymo buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, reikalavimas jo atžvilgiu nepagrįstas, pareikštas nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nuo proceso pradžios nesutiko su ieškinio reikalavimais, ieškinio atsisakymo momentu jų nebuvo patenkinęs. Dėl ieškovo inicijuoto proceso atsakovas turėjo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, nes du kartus (2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d.) buvo atvykęs į Jurbarko rajono apylinkės teisme vykusius teismo posėdžius. Atsakovas pateikė prašymus priteisti jam iš ieškovo patirtas kelionės išlaidas, pridėjo išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog tokiu atveju turi būti atlygintos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ne atsakovui pripažinus ieškinį ar patenkinus ieškinio reikalavimus, o ieškovui praradus suinteresuotumą tęsti procesą ir dėl to ieškinio atsisakius.

Atsakovas 2012 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą (prašymas patikslintas 2012 m. lapkričio 15 d.) priteisti jam iš ieškovo 130,78 Lt išlaidų, kurias jis patyrė 2012 m. rugpjūčio 13 d. vykdamas į teismo posėdį Jurbarko rajono teisme, įrodymus apie už degalus sumokėtus 120,69 Lt (b. l. 39, 40, 46), o 2012 m. gruodžio 3 d. – prašymą priteisti iš ieškovo 129 Lt išlaidų, patirtų vykstant į 2012 m. gruodžio 3 d. teismo posėdį Jurbarko rajono apylinkės teisme, įrodymus apie už degalus sumokėtus 129,15 Lt (b. l. 51).

Vadovaujantis LR susisiekimo ministerijos 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatyto metodika, apskaičiuota, kad apeliantui priklausančio automobilio Dodge Caravan kontrolinė (bazinė) kuro sunaudojimo norma yra 12l/100 km (6,6?3,301). Atstumas tarp apelianto gyvenamosios vietos ir Jurbarko rajono apylinkės teismo yra 88,1 km, todėl atsakovo automobilio normatyvinės kuro sąnaudos 2012 m. rugpjūčio 13 d. kelionėje į abi puses sudaro 21,144 l (0,01x12x88,1x2), o 2012 m. gruodžio 3 d. kelionėje (žiemos priedas + 10%) – 23,2584 l (0,01x12x88,1x(1+0,01x10)). Iš degalų pirkimo kvitų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. degalų kaina buvo 5,03 Lt/l, o 2012 m. gruodžio 3 d. – 4,83 Lt/l, todėl bendra atsakovo kelionės išlaidų suma sudaro 218 Lt (106+112).

Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d.), neatsižvelgė į proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovui priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų bei kad jis turėtų pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, negali būti laikoma teisėta. Ji panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintinas iš dalies, priteisiant 218 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 88 str. 1 d. 9 p., 94 str. 1 d.).

Apeliantas prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindė tuo, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo bei kito procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pareiškė, naudodamasis CPK 5 straipsnyje numatyta teise, savo reikalavimą motyvavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, sutiktina su pirmosios instancijos argumentais apie nebuvimą pagrindo teigti, jog ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ši nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovo P. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Iš dalies patenkinti atsakovo P. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš ieškovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 218 Lt (du šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.