Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pareikštą atsakovui G. P., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: pripažinti, kad A. P. sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra G. P., o M. P. yra G. P. sūnus; priteisti iš G. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į A. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečio sūnaus M. P. motiną A. P., priteisti iš G. P. jo nepilnamečiui sūnui M. P. 4250 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškinyje nurodė, kad nustačius, jog atsakovas yra biologinis M. P. tėvas, iš jo priteistinas sūnui būtinas išlaikymas. Nurodė, kad M. P. reikalinga 100 Eur suma maistui per mėnesį. Pažymėjo, kad negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis nepakankamai maitinamas. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Nurodė, kad jos sūnui šiuo metu yra treji metai, vaikas sparčiai auga, taigi norint užtikrinti tinkamą vaiko vystymąsi reikalingas pilnavertis maistas. 50 Eur suma per mėnesį reikalinga drabužiams ir avalynei. Pažymėjo, kad vaikų poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus visiems metų sezonams. Kadangi jos sūnus yra mažametis ir sparčiai auga, drabužius reikia keisti dažnai. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas yra judrus, todėl neretai drabužiai ir avalynė tiesiog susidėvi ir suplyšta. Nurodė, kad reikalinga 30 Eur suma sveikatos ir higienos reikmėms kas mėnesį. Norint, kad vaikas tinkamai augtų svarbu tinkamai pasirūpinti jo higiena ir sveikatos būkle. Norint stiprinti augančio vaiko organizmą papildomai perka vitaminus ir maisto papildus. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikiškos higienos prekės dažniausiai kainuoja daugiau negu paprastos, nes jos yra natūralios, specialiai skirtos mažamečiams vaikams, kad nesukeltų alerginės reakcijos. Taip pat nemažai kainuoja sauskelnės ir higieninės servetėlės. Papildomai kainuoja specialios skalbimo priemonės, kurios tinka mažamečiams vaikams. Taip pat nurodė, kad reikalinga 20 Eur suma žaislams ir lavinimo priemonėms kas mėnesį. Svarbu lavinti augantį organizmą, kad vaikas užaugtų protingas, pilnavertis visuomenės narys. Nurodė, kad ji sūnui perka įvairius mokomuosius žaidimus bei įvairius žaislus. Kadangi vaikas yra žingeidus ir protingas jam greitai atsibosta tie patys žaidimai. Taigi, norint užtikrinti tinkamą vaiko protinį vystymąsi svarbu aprūpinti vaiką kuo įvairesniais mokamaisiais žaidimais bei įvairiais žaislais. Taip pat pažymėjo, kad reikia 20 Eur laisvalaikio praleidimui kas mėnesį. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir norus, jam taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, ekskursijose, koncertuose, vaikų atostogų stovyklose bei reikalinga įsigyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams. Nurodė, kad ji stengiasi kaip įmanoma dažniau su sūnumi išvažiuoti iš namų, dalyvauti įvairiuose renginiuose ar akcijose, skirtuose mažamečiams vaikams. Nurodė, kad reikalinga 30 Eur suma būsto išlaikymui kas mėnesį. Nurodė, kad išlaidas, susijusias su vaikų teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Nurodė, kad šiuo metu su sūnumi gyvena tėvų sodyboje adresu: Sodų g. 1, Voverių k., Kidulių sen., Šakių r. sav. Pažymėjo, kad sūnus Mantas turi atskirą, jo poreikius atitinkantį kambarį, naudojasi bendro naudojimo patalpomis. Už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis jokio nuomos mokesčio ji nemoka, tačiau turi dengti jai ir jos sūnui tenkančias išlaidas komunalinėms paslaugoms ir šildymui. Nurodė, kad sūnui tenkanti šių išlaidų dalis yra 30 Eur per mėnesį. Remiantis tuo kas buvo išdėstyta, teigia, kad M. P. poreikių per mėnesį patenkinimui iš viso reikia 250 Eur. Tai reiškia, kad pusę, t. y. 125 Eur nepilnamečiam sūnui būtino išlaikymo turi teikti atsakovas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad atsakovas nuo pat Manto gimimo prie jo išlaikymo neprisidėjo. Tai reiškia, kad pagal savo galimybes vykdė ne tik savo, bet ir atsakovo prievoles, dėl ko yra neginčytinas pagrindas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. viso už 34 kalendorinius mėnesius. Taigi remiantis išdėstytomis aplinkybėmis iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 34 mėnesius, t. y. 34 x 125 = 4250 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 184 Eur, taigi visą sumą skiria vaikui. Patvirtino, kad gyvena pas savo tėvus ir jie padeda jai. Nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, neregistruota darbo biržoje, tačiau ieško darbo. Pažymėjo, kad jokio turto neturi, yra sveika, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Nurodė, kad atsakovas nei karto nedavė pinigų vaiko išlaikymui ir juo nesirūpina nuo pat sūnaus gimimo. Patikslino, kad tėvystė sūnui jau nustatyta, taigi šio reikalavimo nereiškia.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su tėvystės nustatymu ir, kad M. P. yra jo biologinis sūnus. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nesutinka su prašoma išlaikymo suma vaikui. Nurodė, kad uždirba 300 Eur, turi dar vieną išlaikytinį sūnų, kuriam kas mėnesį moka po 70 Eur, todėl mano, kad tokia suma yra pakankama vaiko išlaikymui. Nurodė, kad už tą laikotarpį, kai nemokėjo išlaikymo vaikui, susidarė įsiskolinimas ir dabar antstolis nuo uždarbio išskaičiuoja dar po 140 Eur, taigi jam lieka tik 150 Eur. Nurodė, kad šiuo metu dirba lentpjūvėje pagalbiniu darbininku. Jo išsilavinimas yra 9 klasės, papildomai daugiau niekur nesimokė ir kitokių gabumų neturi. Pažymėjo, kad susirasti geriau apmokamą darbą nėra galimybės. Nurodė, kad dirba nuo 8 val. ryto iki 17 val., tačiau papildomo darbo neiškojo. Patvirtino, kad su sūnumi Mantui nebendrauja, išlaikymo jam neteikia, buvo aplankyti tik vieną kartą. Nurodė, kad jokio turto neturi, yra sveikas, šiuo metu gyvena pas savo draugę.

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad A. P. turi mažametį sūnų M. P., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi gyvena kartu su tėvais E. ir A. P., adresu: (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvui. Dviejų aukštų namas yra su visais patogumais. Name yra keturi kambariai, namuose švaru, tvarkinga, jauku. Nepilnamečiui M. P. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Iki 2016-07-31 A. P. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu prižiūri mažametį sūnų namuose. Ieškovė gauna socialinę pašalpą - 169,92 Eur; išmoką už vaiką - 15,20 Eur. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesams skyrius nėra gavęs. Ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šakių rajono savivaldybės administracijos Kriūkų seniūnijos duomenimis, G. P. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena. Su atsakovu susisiekti nepavyko. Skyriaus duomenimis, G. P. turi nepilnametį sūnų J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su motina. Iki 2016-07-31 atsakovas dirbo K. D. individualioje įmonėje. Skyrius neturi įtikinamų duomenų, kad atsakovas G. P. galėtų būti biologinis M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nurodė, kad nustačius, jog nepilnamečio M. P. biologinis tėvas yra G. P., turėtų būti priteistinas iš tėvo išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas sūnui iki jo pilnametystės.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. P. ir atsakovas G. P. turi nepilnametį sūnų M. P., gimusį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2016-11-09 Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas, įrašas apie tai įrašytas 2013-09-09, įrašo Nr. 229). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl tėvystės nustatymo

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Šalys plačiai naudojasi proceso įstatymo suteikiamomis procesinėmis galimybėmis: ieškovas nustato bylos nagrinėjimo dalyką, turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakyti ieškinio, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Sisteminė proceso įstatymo analizė leidžia spręsti, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas bei ieškinyje pareikštų reikalavimų padidinimas ar sumažinimas yra skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, kurios sukelia skirtingus teisinius padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant ieškinio dalyką ar pagrindą, pakinta ieškinio elementai, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio dalyko apimtis, bet pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Atsakovui patenkinus vieną iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, ieškovas turi teisę atsisakyti patenkinto reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko M. P. tėvystė jau nustatyta ir tai patvirtina 2016-11-09 Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduotas gimimo liudijimas, ieškovė A. P. atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės nustatymo, todėl teismas šio reikalavimo nenagrinėja.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Ieškovė teismui nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 250 Eur suma per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad negali tokios sumos skirti vaiko išlaikymui ir teigė, kad mano, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį užtektų 70 Eur.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas aiškina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK-1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt; bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus - 8,5 Lt; mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, - 5,4 Lt; Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.). Pagal šiuos reikalavimus matyti, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, jo minimalus poreikis maistui yra 65 Eur mėnesiui.

Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė A. P. su nepilnamečiu vaiku gyvena jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name. Kadangi kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos namo išlaikymui, teismas konstatuoja, kad protinga suma tenkanti kiekvienam vaikui kas mėnesį yra 25 Eur.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nors ieškovė nurodė, kad vaiko aprangai reikalinga 50 Eur suma per mėnesį, tačiau teismas laiko, kad minimalius vaiko poreikius užtikrinti pakankama 40 Eur per mėnesį suma.

Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, po pamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalių sūnui yra 3 metai, kuris galbūt lankys darželį, o vėliau pradės lankyti ir mokyklą.

Taip pat vaikui pilnavertiškai vystantis jiems reikalingi žaislai, knygos ir kt. priemonės. Teismas mano, kad bendrai vaiko vystymosi poreikiams minimali suma yra 20 Eur per mėnesį.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita. Ieškovė byloje tokių duomenų nepateikė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad vaikui yra būtinos higienos priemonės (muilas, dantų valymo priemonės ir kt.), vitaminai, o kartais ir vaistai. Teismas laiko, kad vidutiniškai šioms išlaidoms yra būtina 30 Eur suma per mėnesį.

Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindųjį statymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Mažamečiui vaikui ypač svarbi teisė žaisti. Ieškovė nurodė, kad šio poreikio patenkinimui reikalinga 20 Eur suma kiekvieną mėnesį, taigi teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad būtina užtikrinti vaiko interesą dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti turiningą laisvalaikį, kas akivaizdžiai turės įtakos vaiko asmenybės raidai. Tad nustatytina, jog šiam poreikiui užtikrinti būtina nustatyti 20 Eur kasmėnesinį dydį.

Taigi, teismui nustačius vaiko poreikius matyti, kad šalių vaikui minimaliems poreikiams užtikrinti būtinas 200 Eur per mėnesį išlaikymas.

Ieškovė nurodė, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 180 Eur ir ji visą sumą skiria vaiko išlaikymui, taip pat prie nepilnamečio šalių vaiko išlaikymo prisideda ir ieškovės tėvai. Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas yra 300 Eur per mėnesį, tačiau atskaičius išieškomą įsiskolinimą ir išlaikymo dydį kitam atsakovo išlaikytiniui (sūnui), lieka apie 150 Eur. Bylos duomenimis šalys nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi.

Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, argumentus, atsižvelgiant į nurodytus teisinius išlaikymo mokėjimo, jo dydžio nustatymo aspektus, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikams bent minimalius būtinuosius poreikius. Vadovaudamasis išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų nei kartu su jais negyvenantis tėvas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius atsižvelgia į tai, jog šalių vaikas yra mažametis, todėl jam būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis. Ieškovė privalo savo laiką skirti vaiko lavinimui, priežiūrai, kas sumažina jos galimybes įsidarbinti ir dirbti didesnį skaičių valandų ir/ar ieškotis papildomų pajamų.

Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį, teismas konstatuoja, jog šalių vaiko poreikių patenkinimo suma yra 200 Eur per mėnesį ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi, teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį ir turėtų būti dalintinas lygiomis dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi, nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė, vaiko motina A. P..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vaikui M. P. už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. viso už 34 kalendorinius mėnesius.

Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas G. P. apskritai neteikė išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui M. P. nuo jo gimimo dienos, tai yra nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. Vadovaujantis minėta nuostata, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2013-09-02 iki 2016-07-01 yra pagrįstas ir teisingas. Tačiau teismas atsižvelgdamas į priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, mažina ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 3400 Eur (100 Eur x 34 mėn. = 3400 Eur). Teismas laiko tokią sumą teisingą, todėl iš atsakovo priteistina nepilnamečiui M. P. 3400 Eur materialinio įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 36 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur x 3 proc. = 36 Eur) bei 102 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymo įsiskolinimą (3400 Eur x 3 proc. = 102 Eur), viso – 138 Eur žyminio mokesčio, nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už reikalavimą nustatyti tėvystę. Kadangi dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė išlaidų ir šis jos reikalavimas buvo patenkintas, ši suma priteistina iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl tuo vadovaujantis, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2016 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į A. P. banko sąskaitą.

Ieškovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti nepilnamečio vaiko M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.