Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 1 d., 08 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), V. V., vairuodamas teleskopinį krautuvą (traktorių), kuris neįregistruotas, jam neatlikta techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Golf. Apie eismo įvykį nepranešęs policijai, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos su nukentėjusio automobilio vairuotoju, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas VW Golf automobilis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailėjosi, tačiau neigė, jog sąmoningai pasišalino. Teismui paaiškino, jog įvykio dieną, ryte, pradėjo dirbti prekybos centro „Mega“ aikštelėje su statybine mašina, buvo kontaktas su kitu automobiliu, tačiau jis nejuto. Paskui aplinkiniai darbininkai pasakė, jog jis kontaktavo su kitu automobiliu. Sustojo, išlipo, pasižiūrėjo į apgadinimus, tačiau nebuvo garantuotas, jog jis juos padarė, kadangi kontakto vietoje buvo vienas varžtas, tačiau nubrozdinimo - dvi žymės. Užkišo telefono numerį (861563206), kad paskambintų nukentėjusysis (b. l. 26, 57-59).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, jog apgadinta transporto priemonė. Nuvyko į eismo įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, eismo įvykio kaltininko įvykio vietoje nebuvo. Automobiliui Golf buvo apgadintas bagažinės dangtis. Įvykio vietoje buvo užkištas raštelis už valytuvo apgadinto Golf vairuotojui. Padarė eismo įvykio schemą, K. M. surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 44-45).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. parodė, jog eismo įvykio dieną nukentėjo jos automobilis. Baigė darbą, atėjo prie automobilio važiuoti namo ir pamatė už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo nurodytas telefono numeris. Pamatė, jog buvo įvažiuota į jos automobilio bagažinės dangtį. Paskambino nurodytu numeriu, pakėlė ragelį vyras ir pasakė, kad mėlynas autobusiukas Renault įvažiavo į jos automobilį. Po pusantros savaitės paskambino policijos pareigūnai, paprašė atvykti iki prekybos centro ,,Mega“, pasakė, jog išsiaiškino žmogų, kuris įvažiavo į automobilį, pareigūnai nurodė, kad į jos automobilį įvažiavo kranas (b. l. 45).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. M. parodė, kad įvykio dieną nuvyko į eismo įvykio vietą. Surašė tarnybinį pranešimą, užfiksavo eismo įvykio schemoje, kas buvo įvykio vietoje. Eismo įvykio vietoje buvusiam automobiliui buvo apgadintas bagažinės dangtis, paliktas lapelis su liudytojo kontaktais, kuris matė eismo įvykį (b. l. 57).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad įvykio vakarą jam paskambino draugė, jog neužsiveda automobilis. Jis paklausė, ar vairas juda, sakė ne, pasakė, kad apeitų aplink mašiną. Ji apėjo aplink mašiną ir nurodė, kad įlenktas bagažinės dangtis, rado užkištą lapelį su telefono numeriu. Pasakė jam užrašytą numerį, jis bandė prisiskambinti, pavyko iš trečio karto. Prisiskambinęs tuo numerio paklausė, gal numerį palikęs asmuo įlenkė jo draugės automobilį, atsakymas buvo ne, bet sakė matė, jog įlenkė mėlynas autobusiukas. Paklausė, ar matė valstybinius numerius, sakė nematė, tačiau girdėjo smūgį ir matė kaip žmonės aplink draugės mašiną vaikščiojo. Jis paklausė, kurią valandą įvyko eismo įvykis, atsiliepęs telefonu asmuo nurodė, jog apie aštuntą valandą atvežė žmoną į darbą, tačiau jo draugės mašina tik nuo pusės devynių buvo pastatyta eismo įvykio vietoje. Jis prašė asmeninio įvykį mačiusiojo telefono numerio, tačiau asmuo nedavė, sakė bandyti skambinti į šį numerį. Jis nuvažiavo į įvykio vietą, išsikvietė policiją, peržiūrėjo vaizdo įrašą. Draugės mašina stovėjo tiesiai po kamera. Iš vaizdo medžiagos matė, kaip į draugės automobilį įvažiavo kranas, atsirėmė į mašiną ir dar stūmė kokią pusę metro, dėl to užsirakino vairas. Paskui kranas atsitraukė, išlipo mašinistas, buvo 3-4 darbuotojai, kurie vaikščiojo aplinkui ir po kažkiek laiko asmuo, panašus į V. V., už valytuvo uždėjo raštelį (b. l. 58).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą.

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V., apklaustas teismo posėdžio metu, tvirtino, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, nebuvo garantuotas, jog jis padarė automobilio apgadinimu, todėl policijos į eismo įvykį nekvietė (b. l. 59), tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškelta versija, jog jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. V. eismo įvykio metu vairuodamas teleskopinį krautuvą (traktorių) ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Golf. Vertinant pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, konstatuota, kad pažeidėjas aiškiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas G. K. priklausantis automobilis. Įvertinus paties eismo įvykio aplinkybes, automobilio sugadinimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad V. V. iš eismo įvykio pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o dėl to, jog nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios buvimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos patvirtina jo elgesys po eismo įvykio. Pažymėtina, jog nors V. V. nurodė palikęs savo telefono numerį užkištą už apgadinto Golf automobilio, tačiau kai liudytojas R. B. paskambino nurodytu numeriu (861563206, kaip nurodyta jo rašytiniame paaiškinime, b. l. 7), tačiau atsiliepęs asmuo neigė apgadinęs Golf automobilį, priešingai – nurodė, kad automobilį apgadino mėlynas autobusiukas (b. l. 58). Kaip parodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu, jo darbinio telefono numeris 861563206, tik jis vienas gali atsiliepti darbo metu (b. l. 57-58). Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. V. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau klaidindamas nukentėjusiąją G. K. ir jos draugą R. B., tyčiniais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai S. V. ir K. M., kurie pagal gautą pranešimą nuvyko į eismo įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, eismo įvykio kaltininko įvykio vietoje nebuvo (b. l. 44-45, 57). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

V. V. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 4), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), R. B. paaiškinimu (b. l. 7), G. K. paaiškinimu (b. l. 8), fotonuotraukomis (b. l. 21), CD su vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, t. y. V. V. vairuojamas kranas įvažiavo į Golf automobilį, iš jo išlipo vairuotojas, vaikščiojo aplink automobilį (b. l. 23).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant automobilio, V. V. nesąžiningą ir tyčinį elgesį po eismo įvykio, darytina išvada, kad V. V. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 222 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 1 d., 08 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), V. V., vairuodamas teleskopinį krautuvą (traktorių), kuris neįregistruotas, jam neatlikta techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Golf. Apie eismo įvykį nepranešęs policijai, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos su nukentėjusio automobilio vairuotoju, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas VW Golf automobilis. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. V. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. V. sukeltas eismo įvykis padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojant krovininiu automobiliu nedideliu greičiu, ir nesukėlė itin sunkių padarinių nukentėjusiajam, įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, V. V. savo kaltę pripažino, gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), V. V. anksčiau už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebaustas. Teismo posėdžio metu V. V. nurodė, jog jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, jis vienintelis išlaiko šeimą (b. l. 59), šiuo metu jo žmona E. V. nedirba (b. l. 54), o dukra mokosi gimnazijos 4-oje klasėje (b. l. 55).

Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. V. asmenybę, į tyčinius veiksmus, siekiant suklaidinti policijos pareigūnus ir nukentėjusiąją, teisės vairuoti transporto priemones būtinumą darbinėms funkcijoms atlikti, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 123 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. V. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16061296329. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.