- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- ATP-51-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06698-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį nubaustas subendrinta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. V. V. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 1 d., 8.51 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas teleskopinį krautuvą (traktorių), kuris neįregistruotas, jam neatlikta techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į stovintį automobilį VW Golf. Apie eismo įvykį nepranešęs policijai, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos su nukentėjusio automobilio vairuotoju, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas VW Golf automobilis. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde V. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą dalyje dėl pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Nesutinkant su teismo teiginiais, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčios buvimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos patvirtina jo elgesys po eismo įvykio, skunde pažymima, jog tokia išvada paremta vien tik liudytojų žodiniais parodymais, o faktas, jog liudytojai G. K. ir policijos pareigūnai, atvykę prie apgadinto automobilio, nerado pažeidėjo, interpretuojamas ne vadovaujantis logikos principais, o neaiškia įvykių seka.
2.3. Skunde teigiama, kad iš administracinio teisės protokolo ir vaizdo medžiagos matyti, jog eismo įvykis įvyko 8.51 val., t. y., darbo dienos pradžioje. Apeliantas ne kartą nurodė, jog dirba PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje nuo ankstyvo ryto iki darbo dienos pabaigos (8-17 val.). Visi liudytojai patvirtino faktą, jog eismo įvykio vietoje buvo rastas lapelis su parašytu telefono numeriu, tik liudytojai kaip ir teismas klaidingai įvardijo asmenį, palikusį tą lapelį, t. y., jog tai liudytojas, nors teisingai turėtų būti – asmuo, sukėlęs eismo įvykį. Anot skundo autoriaus, teismas, klaidingai įvardinęs faktą, padarė klaidingas išvadas, todėl buvo priimtas neteisingas nutarimas. Pažymima, kad apeliantas, palikdamas savo kontaktinius duomenis, nesiekė ir neturėjo tikslo išvengti atsakomybės. Jis paliko telefono numerį tikėdamasis, jog apgadinto automobilio savininkas, grįžęs prie automobilio ir radęs susidariusią situaciją, susisieks su skundo autoriumi. Kadangi apeliantas visą dieną dirba stovėjimo aikštelėje, jis tikėjosi, jog sulauks skambučio ne už ilgo, nesitikėjo, jog apgadintos transporto priemonės savininkė nesusisieks su juo.
2.4. Skunde tvirtinama, kad iš administracinės teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad apgadintas automobilis buvo rastas vakare, po apelianto darbo dienos pabaigos. Tačiau teismas nutarime teigia, jog V. V. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau klaidindamas nukentėjusiąją G. K. ir jos draugą R. B., tyčiniais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės. Anot skundo autoriaus, ši teismo išvada pasiremta neįrodytais ir nepagrįstais liudytojo R. B. teiginiais, kad jam paskambinus nurodytu numeriu atsiliepė vyriškis ir teigė, jog matė, kad eismo įvykį sukėlė mėlynas Renault autobusiukas. Apelianto manymu, toks paaiškinimas vertintinas kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu liudytojas negalėjo patvirtinti, jog tuo metu pokalbis vyko būtent su skundo autoriumi. Todėl teismo teigimas, jog būtent apeliantas atsiliepė į liudytojo skambutį, yra pasiremtas dvejonėmis, o ne tikrais faktais ir įrodymais. Kaip nurodė apeliantas teismo posėdžio metu, paliktas kontaktinis numeris yra jo darbo telefonas, kurį naudoja tik darbo metu, o po darbo valandų jis būna paliekamas darbo vietos rūbinėje. Skundo autoriaus tvirtinimu R. B. teigimas, jog jis skambino nurodytu telefonu, taip pat turėtų būti vertinamas kritiškai, nes teismui nebuvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Aplinkybės, jog paliktas numeris yra būtent eismo įvykį sukėlusio asmens, niekas nesvarstė, kadangi policijos pareigūnai taip pat neskambino paliktu numeriu, o apeliantą, kaip pažeidėją, surado tik po kurio laiko atvykus į eismo įvykio vietą, kur yra jo darbo vieta.
2.5. Skunde nurodoma, kad eismo įvykis įvyko prie statybų aikštelės apie 9 val. ryto. Apeliantas dirba vairuotoju, vairuoja kraną. Akivaizdu, jog įvykus eismo įvykiui „sustojo“ darbas. Kadangi skundo autoriaus darbo vietoje vyko nepertraukiami statybos darbai, o eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie didelio prekybos centro, tai nejudinti transporto priemonių po eismo įvykio ir laukti kol atvyks nukentėjusioji arba iškviesti policijos pareigūnų buvo neįmanoma. Teigiama, kad apeliantas, vertindamas ir apsvarstydamas situaciją, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, pasitaręs su kitais darbininkais ir įvykio liudytojais, nestabdydamas statybų ir darbo proceso, manydamas, jog apgadintos transporto priemonės savininkė gali neiškarto pasirodyti, nusprendė palikti numerį, tikėdamasis, jog su juo bus susisiekta. Skunde pripažįstama, jog įstatyme įtvirtinta, kad nesant galimybės susisiekti su nukentėjusiąją, pažeidėjas turi susisiekti su policija, tačiau pabrėžiama, jog apeliantas, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, ir pasikliaudamas savo intuicija ir aplinkinių nuomone, paliko telefono numerį ir nesiekė piktybiškai išvengti atsakomybės.
2.3. Skunde toliau nurodoma, kad apeliantas darbą baigė 17 val., iki to laiko nesulaukęs skambučio, matydamas, jog apgadinta transporto priemonė tebestovi, išvyko iš darbo vietos, o telefoną paliko persirengimo kambario spintelėje. Ryte atvykęs į darbą ir patikrinęs telefoną jis nerado jokio praleisto skambučio. Praėjus kelioms dienoms į skundo autoriaus darbo vietą atvyko policijos pareigūnai, kur apeliantui pasidomėjus paaiškėjo, jog būtent dėl jo padaryto eismo įvykio jie atvyko, vėliau buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Pažymima, kad viso proceso metu skundo autoriaus teiginiai, jog būtent jis paliko savo kontaktinį telefono numerį, kad nukentėjusioji galėtų su juo susisiekti, nebuvo vertinami. Liudytojų paaiškinimų, jog nuvykus į įvykio vietą ir joje neradus kaltininko, vertinimas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, prieštarauja ne tik logikos dėsniams, bet ir teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Pabrėžiama, kad vadovaujantis policijos pareigūnų ir teismo pozicija, eismo įvykiui įvykus 9 val. ryto, apeliantas privalėjo laukti nukentėjusiosios iki 21 val. ar net galimai ilgiau, iki kol prisireiks šios transporto priemonės. O įstatyme įtvirtinta nuostata, jog pažeidėjas kitu atveju privalėjo pranešti policijos pareigūnams, šioje situacijoje turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos kokiu būdu pažeidėjas privalo susisiekti su nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, skunde keliamos abejonės, kodėl nebuvo vertinta ir apsvarstyta, jog buvo rastas telefono numeris, tačiau nebandyta juo paskambinti. Pažymima, jog iki pat nutarimo priėmimo dienos apelianto paliktu numeriu niekas su juo nesusisiekė, o priimant nutarimą teismas apie šį faktą nieko nepasisakė, nors viso proceso metu buvo kartojama, jog numerio palikimas buvo faktas, jog neapsunkinant situacijos, dėl mažareikšmės žalos, apeliantas laukė nukentėjusiosios skambučio ir galimybės susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau to neįvyko.
2.4. Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, ir teigiama, kad apylinkės teismas, pritaikydamas įstatymą ir pripažindamas apeliantą padarius nurodytą pažeidimą, neįvertino visų aplinkybių. Anot apelianto, anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jo elgesyje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jog išvengtų administracinės atsakomybės. Tai įrodo faktas, jog jis eismo įvykio vietoje paliko ne kieno kito, o būtent savo telefono numerį, kad būtų su juo susisiekta, o savo transporto priemonę (kraną) iš įvykio vietos patraukė tik dėl to, jog netrukdytų saugiam eismui ir, kad darbas statybų aikštelėje galėtų toliau sklandžiai vykti. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu, tačiau atsižvelgiant į protingumo principą ir logišką vertinimą, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad apeliantas pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Akcentuojama, kad apylinkės teismas teigia, kad neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, tačiau pagrindinio fakto apie apelianto telefono numerio palikimą, neargumentuoja, nevertina ir atmeta, pažeidimo padarymo pagrindimui remiasi tik liudytojų žodiniais įrodymais, kurie akivaizdžiai nesutampa su esamais įrodymais. Skundo autoriaus manymu, tai sukelia abejonių dėl išankstinės teismo nuomonės ir šališkumo. Cituojama teismų praktika, kurioje pasisakoma apie teisę į nešališką teismą, aiškinamas objektyvaus nešališkumo turinys, teisingumo vykdymo samprata ir tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas ypatingai kritiškai vertino apelianto argumentus, netyrė vienintelio esamo įrodymo – skundo autoriaus telefono numerio palikimo. Nepagrįstai vertino, vien liudytojo teigimą, jog apeliantas, tariamai atsiliepęs į liudytojo skambutį, melavo apie įvykusio įvykio aplinkybes, nors teismo posėdžio metu pats liudytojas negalėjo patvirtinti, jog tariamai kalbėjo būtent su apeliantu. Remiamasi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, tačiau net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes paprastai galima nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos, ir pažymima, kad nagrinėjamu atveju to padalyta nebuvo.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padalytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
3. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma netenkinti V. V. skundo ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir ANK 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.
6. Nagrinėjamu atveju lyginamuoju metodu sugretinus V. V. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK ir juos atitinkančių administracinių nusižengimų pagal ANK sankcijas, nustatyta, kad V. V. inkriminuotas ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytas transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 43 eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 30 iki 40 eurų. ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytas transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 23 iki 34 eurų. ANK 415 straipsni 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. Kaip matyti iš išdėstytų duomenų, ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą atitinkanti ANK 415 straipsnio 2 dalies norma numato didesnę minimalią baudą, tačiau mažesnę maksimalią baudą nei ATPK 123 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Šių baudų vidurkiai skiriasi vos 0,5 euro, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). O ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė nei ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, todėl nagrinėjamuoju atveju taip pat taikomos ATPK nuostatos.
7. Taigi nustatyta, kad pagrindo perkvalifikuoti V. V. padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, pagal naujai įsigaliojusį ANK dėl to, kad naujasis įstatymas numato švelnesnę administracinę atsakomybę, nėra. Tačiau skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas dėl netinkamo V. V. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
8. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Taigi, kiti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti KET pažeidimų atvejai, kuriais apgadinama kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, ANK dekriminalizuoti, todėl V. V. teisena už G. K. automobiliui padarytą sugadinimą negalima ir nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, be to, apgadintos transporto priemonės savininkė nurodė, jog padarytą žalą vertina kaip nedidele) numato baudą nuo 600 iki 850 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų arba transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1013 iki 725 eurų, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra privalomas. Todėl V. V. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
8. Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.
9. Apeliantas savo kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnio 1 dalį) ginčija, teigdamas, jog iškart po eismo įvykio jis paliko savo telefono numerį už apgadinto automobilio valytuvų, manė, kad automobilio VW Golf vairuotoja susisieks su juo, tačiau to nebuvo padaryta, o liudytojų G. K. ir R. B. teiginių, jog jie skambino nurodytu numeriu, atsiliepęs asmuo prisistatė ne kaip įvykio kaltininkas, o liudytojas, vertintini kritiškai, todėl atmetami, kadangi jų nepatvirtina bylos medžiaga. Anot skundo autoriaus, dėl tokių aplinkybių jis neturėjo būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio.
10. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir policijos pareigūnų paaiškinimai (5, 44-45, 57 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), liudytojų G. K., R. B. paaiškinimai (7, 8, 45, 58-59b. l.), paties V. V. paaiškinimai (6, 26 b. l.), fotonuotraukos (21 b. l.), vaizdo medžiaga (23 b. l.) bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik pažeidėjo teisėtai disponuotas, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjas iš tiesų padarė jam inkriminuotus ATPK pažeidimus. Nors, kaip minėta, pats V. V., ginčydamas savo atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (ANK 426 straipsnio 1 dalį), tvirtina, kad neturėjo tyčios išvengti atsakomybės, kadangi manė, jog jam automobilio VW Golf vairuotoja paskambins telefonu, kurį jis paliko, tačiau to nebuvo padaryta, šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys nuoseklūs liudytojų G. K. ir R. B. paaiškinimai, kad nurodytu telefono numeriu buvo skambinta, tačiau atsiliepęs asmuo prisistatė kaip įvykio liudytojas, o ne pažeidėjas. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. G. K. ir R. B. parodymai sutampa, atitinka įvykį užfiksavusių pareigūnų paaiškinimus. Be to, minėti parodymai duoti liudytojams esant įspėtiems dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Duomenų apie tai, kad liudytojai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra. Liudytojai įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su pažeidėju nėra susieti jokiais ryšiais, duomenų, kad jie būtų suinteresuotas bylos baigtimi apeliantas nepateikė.
11. Apeliantas skunde tvirtina, kad nebuvo nustatyta, ar už automobilio VW Golf valytuvų paliktas telefono numeris, tikrai priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tačiau iš Kauno apylinkės teismo posėdžių sekretorės 2016 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodyta aplinkybė buvo patikrinta ir nustatyta (47 b. l.). Pažymėtina, kad tai, jog nurodytas telefono numeris priklauso V. V., kuris jį paliko įvykio vietoje, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pasišalinimo iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės, fakto, kadangi anksčiau aptartų liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad pažeidėjas, paskambinus G. K. ir R. B., neigė sukėlęs įvykį ir nurodė esantis tik jo liudytojas. O tai rodo V. V. siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iškart po eismo įvykio pažeidėjas turėjo ir galėjo suprasti, jog įvykio metu jis apgadino kitą transporto priemonę, ir tokiu būdu padarė žalą pastarojo automobilio savininkei, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus V. V. sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors ir paliko savo telefono numerį.
12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atmestini apelianto teiginiai, jog jis neturėjo galimybės pasilikti įvykio vietoje, kadangi šioje vietoje vyko statybos darbai, buvo intensyvus eismas, o pats pažeidėjas neturi pakankamai teisinių žinių. Pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės pažeidėjo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neeliminuoja.
13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl šioje dalyje panaikinti jo atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Tačiau įsigaliojus naujajam ANK, jau minėta, asmens veika turi būti perkvalifikuojama, jei ANK numato švelnesnę atsakomybę. Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalis numato švelnesnes nuobaudų rūšis, todėl V. V. padarytas administracinis nusižengimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
13. Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo matyti, kad V. V. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, kuri yra mažesnė už numatytą sankcijoje. Ši nuobauda skirta atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (KET pažeidimai padaryti automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuojant nedideliu greičiu, nebuvo sukelti itin sunkūs padariniai, žmonės nesužaloti), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (dirba, vienas išlaiko šeimą, nors anksčiau baustas už ATPK pažeidimus, tačiau nebaustas už pasišalinimą iš įvykio vietos), atsakomybę lengvinančią atsakomybę, kad V. V. savo kaltę pripažino ir gailėjosi, bei tai, kad nustatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalyje 5 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, kad nurodytos sunkinančios aplinkybės nėra ANK 36 straipsnyje, kuriame įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, todėl ši aplinkybė šalintina ir V. V. skirtina minimali ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nors pirmosios instancijos teismas skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda (ATPK 30¹ straipsnis), tačiau anksčiau aptartos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent nurodyto dydžio nuobauda atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl mažinti nuobaudos labiau nei tai numatyta sankcijoje (to nebenumato ANK), nėra teisinio pagrindo.
13. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, teismas
nutaria:
V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą (dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 30¹ straipsnio taikymo) ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
V. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti.
V. V. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir skirti jam 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, šiuo nutarimu paskirtą baudą subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu V. V. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį paskirtomis baudomis, ir skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.