Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Algaudui Martinkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. I. P. dėl nepilnamečio vaiko pavardės keitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos J. B. (toliau – pareiškėja) pareiškimas suinteresuotam asmeniui A. I. P. (toliau – suinteresuotas asmuo), kuriame teismo prašoma pakeisti šalių nepilnametės dukters L. P., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į motinos pavardę ,,B.“.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja J. P. (iki santuokos – B.), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ir atsakovas A. I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – (duomenys neskelbtini)CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra L. P.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1447-1102/2022 panaikino ieškovės J. P. ir atsakovo A. I. P. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) CMS, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. I. P. kaltės. Teismas nustatė nepilnametės L. P. gyvenamąją vietą ieškove J. P.

5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) teismui pateiktoje išvadoje ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenis šeimai nuo 2021-03-23 iki 2022-10-12 ir nuo 2023-10-16 iki dabar BĮ Vilniaus socialinių paslaugų centre yra teikiama atvejo vadybos paslauga. Skyrius nuo 2018 metų iki 2024 metų yra gavęs 6 pranešimus apie galimus vaiko L. P. teisių šeimoje pažeidimus. Pranešimai buvo informuojant, kad vaikas gyvena aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama ir galimai vartojamas alkoholis. Remiantis SPIS duomenimis, 1 kartą vaikui L. P. buvo nustatyti galimi smurtiniai vaiko teisių pažeidimai šeimoje, 2 kartus nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai šeimoje ir 3 kartus vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Skyrius, reaguodamas į pranešimus atliko vaiko situacijos vertinimus, inicijavo atvejo vadybą.

6. Skyriaus vyriausioji specialistė 2024-10-23 susisiekė su vaiko motina ir, vadovaudamasi teismo pavedimu šioje byloje, supažindino pareiškėją su būtinybe išklausyti vaiko nuomonę. Pareiškėja nurodė, jog nesutinka, kad būtų išklausyta vaiko nuomonė, nes vaikas yra per mažas, kad suvoktų situaciją dėl pavardės pakeitimo. Pareiškėja informavo, jog nėra tikra kas yra vaiko biologinis tėvas, todėl nori pakeisti vaiko pavardę į savo mergautinę – B.

7. Tarnybos vertinimu, reikalavimas pakeisti vaiko pavardę, suteikiant mergaitei motinos pavardę nėra niekaip pagrįstas, pareiškėja nepaaiškino kodėl vaikui nuo gimimo suteikta pavardė nebeatitinka jo geriausių interesų ir / ar kokius vaiko interesus bei teises siekiama apsaugoti keičiant jos pavardę. Vien tai, kad šiuo metu vaiko motina nebendrauja su vaiko tėvu nėra pagrindas vaiko pavardės keitimui.

8. Tarnybos teismui pateiktame Vaiko nuomonės išklausymo akte ((duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad dėl L. P. nuomonės išklausymo 2025-02-03 telefoniniu skambučiu susisiekta su J. B. Susitikimas suderintas 2025-02-11, 13:30 val. J. B. į Skyrių atvyko sutartą dieną, 13:04 val. apie atvykimą pranešė telefoniniu skambučiu. J. B. palydėjus mergaitę į vaikų nuomonės išklausymo kambarį, L. susidomi veiklomis, pradeda megzti kontaktą su specialiste, savarankiškai nusirengia lauko drabužius, atsiskiria nuo mamos. Mergaitė bendrauti su specialiste rinkosi lietuviškai, kalbėjo laisvai, aiškiai, nors akcentas girdėjosi, ne visuomet teisingai naudojo lietuviškas gramatines formas. L. atpažįsta pagrindines emocijas, nors nevisas bendravimo metu įvardino tiksliai (žaidė su „jausmukų“ žaislais). Domintis dėl pavardės keitimo iš P. į B., mergaitė kalbėjo laisvai ir sklandžiai, vardijo kas jai patinka ir nepatinka. L. pokalbio metu visus kartus išsakė, jog nenori keisti pavardės į B. Pasakodama apie tai kalbėjo garsiau, labiau pabrėždama žodžius, kartą sušuko, jog „Neee!“. Atkreiptas dėmesys, kad mergaitė galimai neturi žinių apie savo kilmę. Mergaitė prisistatė, kad jos vardas yra L., o pavardė P. Toliau pridėjo, kad šiandien nori būti Barbe, o mama nori, kad jos pavardė būtų B., bet L. nenori. L. nenori būti B., nes tada bus „barzda“. L. gavo savo vardą L., nes „buvo tokia daina“, jai taip sakė mama. Vardą davė tėtis, o mama „tatuiruotę tokią padarė“. L. tėtis yra A., o pavardė M. Jis yra tėtis, nes „jis yra tėtis“ ir „myli mane“. „Mes gyvenam kartu“. Su savo tėčiu (A. M.) L. gyvena nuo „nulis metų“. L. mamos vardas yra J. O ji yra mama, nes irgi mergaitę labai myli. Kodėl L. pavardė yra P., mergaitė nežino. L. gimė Lietuvoje ir yra lietuvė. D. L. jau eina į mokyklą, nulinukų klasę. Mokykloje mokytojai ją vadina L. Kokia yra L. pavardė, mokytojos žino. Klasėje turi dvidešimt draugų. Jie irgi mergaitę vadina L. Priešų ar nedraugų, ar draugų su kuriais pykstasi, L. neturi ir niekaip kitaip jos niekas nevadina. Bet mokytojos žino, kad L. pavardė P. gali keistis. L. patinka P. pavardė, nes ji yra „graži“. Pavardė B. nepatinka ir jos „nenoriu“, nes ji „negraži, nes ten barzda – B.“. Taip sakė L. mama. Mamai patinka pavardė B., „nu o man ne“. Mergaitė mamai sakė, kad jai nepatinka pavardė, bet mama jai sakė, kad „tu turi tokią pavardę sakyt“. Jei teisėjas nuspręstų, kad jos pavardė turėtų būti B., L. pasijustų „blogai, nenoriu tokios, negražu“.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Merkys prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Pareiškėjos atstovas patvirtino, kad suinteresuotas asmuo vaiko gyvenime nedalyvauja, jokių ryšių su vaiku ir vaiko motina nepalaiko. Prašo pareiškimą tenkinti.

10. Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas Algaudas Martinka paaiškino, kad Tarnybos atstovai buvo susitikę su vaiku, išklausė vaiko nuomonę. Vaikas bijo, kad iš pakeistos pavardės bus juokiamasi, o su esama pavarde yra jau susigyvenęs. Tarnyba mano, kad netikslinga keisti pavardę, vaikui pavardė yra graži, kategoriškai atsisakė keisti. Vaikas puikiai ir geranoriškai bendravo su tarnybos psichologu, vaikas turi teisę žinoti savo šaknis. Tarnyba mano, kad pavardės keitimas nėra tikslingas.

11. Suinteresuotas asmuo A. I. P. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), teismo šaukimas įteiktas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.

13. Į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gimimo įraše nepilnametės L. P. motina įrašyta J. P. (šiuo metu – J. B.), o tėvu – A. I. P.

14. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindai ir tvarka nustatomi Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintomis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis (toliau-Taisyklės). Taisyklių III skyriuje yra įtvirtinti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir (ar) pavardės keitimo pagrindai. Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų.

15. Kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 33 punktas).

16. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į geriausių vaiko interesų principo turinį, nurodė, jog teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.)- (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 38 punktas).

17. Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio prašymo pakeisti vardą ir (ar) pavardę pateikimo tvarką, 25 punkte nustatyta, kad, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. I. P. nepalaiko bendravimo, jokio kitokio ryšio nei su nepilnamete dukra L., nei su ieškove, apie atsakovą neturima jokios informacijos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktas). Tol, kol nė vieno iš tėvų valdžia nėra apribota, taikytinas tėvų valdžios lygybės principas, įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje.

19. Šiuo atveju ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad tarp dukros ir jos tėvo (atsakovo) bendravimas visiškai nepalaikomas, atsakovo buvimo vieta nežinoma ir pan., neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo ar pan. Vaiko pavardės keitimo pagrindai nėra siejami su tam tikru vaiko tėvų elgesiu, jie konstatuojami tik esant tam tikriems objektyviems faktams. Atsižvelgiant į išdėstytą, tai suponuoja teismui daryti išvadą, kad tėvo pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pažeidimas, lėmęs emocinio, socialinio ir dvasinio ryšio tarp tėvo ir dukters neatsiradimą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš tėvų kaltės ši pareiga buvo pažeista, nėra ta aplinkybė, kuri pateisintų vaiko pavardės pakeitimą.

20. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškimo reikalavimų teismui nepateikta ir nėra žinoma. Nepilnametė L. P. yra 6 metų amžiaus. Tarnybos psichologei mergaitė paaiškino, kad jos pavardė yra graži, todėl nenorėtų, kad ji būtų pakeista. Priešingai, dėl mergaitei ketinamos suteikti pavardės „B.“ mergaitė įžvelgia galimas patyčias (pravardžiavimą „barzda“). Konstatuotina, jog su esama pavarde vaikas susigyveno, pavardės keitimas sukeltų vaikui neigiamas emocijas. Kita vertus, pareiškėja nepateikė byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų vaiko pavardės pakeitimo būtinumą (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, jog vaiko tėvas nedalyvauja vaiko gyvenime nėra pakankamas pagrindas pakeisti vaiko pavardę. Pažymėtina, jog sulaukus 16 metų vaikas turės galimybę savarankiškai apsispręsti dėl savo pavardės keitimo būtinumo. Sprendžiant dėl vaiko pavardės keitimo, teismas atsižvelgia ne tik į vaiko nuomonę, bet ir į Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, jog vaiko pavardę keisti netikslinga. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė aiškių ir įtikinamų įrodymų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus ir tai sudaro pakankamą pagrindą pareiškimui dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant skyrium gyvenančio tėvo sutikimo, netenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-02635 pareiškėją J. B. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo.

22. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-02558, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant pareiškėjai J. B. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 561,18 Eur. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 16,16 Eur.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad jeigu ieškinys (pareiškimas) atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (pareiškėjo), kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, pagal 4 dalį - jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas atmestas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu pareiškėja yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl žyminio mokesčio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjos nepriteistinos ir valstybei neatlygintinos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis, CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.