Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams B. M., V. M. ir R. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prievolė mokėti vietinė rinkliavą nustatyta Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti rinkliavų Nuostatai ir dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovas privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti pareiškėjai nustatytu laiku ir nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.

Atsakovai B. M. ir R. M. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 220,06 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30 priteisimo.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas įtvirtina, kad prie savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų yra priskiriamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareigą mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Pagal Nuostatų 12–13 ir 25 punktus UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (Nuostatų 25 punktas). Pagal Registro duomenis UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 26 punktas) Vietinė rinkliava sumokama į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ surinktą vietinę rinkliavą perveda į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus biudžeto surenkamąją sąskaitą du kartus per mėnesį. Antrasis pervedimas atliekamas ne vėliau kaip priešpaskutinę mėnesio darbo dieną (Nuostatų 27 punktas). Nuostatų 34 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojo išieško UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei paslaugos tiekėjo ir antstolių paslaugomis.

Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-10-27 išrašas patvirtina, kad atsakovai nuo 2016-08-10 paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), t. y. kiekvienam atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/3 gyvenamojo namo, esančio aukščiau nurodytu adresu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, kas inter alia reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Todėl darytina išvada, kad atsakovai turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinė rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (LVAT 2014-10-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–334/2014, 2004-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A7–60/2004).

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų vietinę rinkliavą – 220,06 Eur, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d.

Rinkliavų įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos dėl senaties terminų, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ nuostatomis; žr., pvz., 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A75-438/2017), t. y. taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15–485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1360–575/2015 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytu senaties terminu, konstatuoja, kad senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra suėjęs. Remiantis minėta MAĮ norma, nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamoje byloje sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. liepos 27 d., todėl vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. Pareiškėja prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino nėra praleidusi.

Pažymėtina, kad Varėnos rajono savivaldybės taryba ginčo laikotarpiui aktualiu 2012-08-28 sprendimu Nr. Nr. T-VII-479 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-VII-124 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“ pakeitimo“ papildė sprendimą 1.23 punktu, kuriame nustatė, kad fiziniam asmeniui, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam dalį gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto, kuriame yra bendra elektros energijos apskaita ir jis nėra AB „Lesto“ abonentas ir nekilnojamo turto objektu nesinaudojo, taikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata – 50 proc. atleidimas nuo įmokos. Nustatyta lengvata pagal šį punktą galioja vienus metus. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 1.23 punkte nustatyta lengvata, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ turi pateikti: prašymą; AB „Lesto“ pažymą, kad nėra elektros energijos vartotojas; seniūnijos pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą pažymą, jog nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo (1.24 p.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai nei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, nei teismui tokių dokumentų nepateikė, nors jiems buvo pasiūlyta tai padaryti teismo 2017-08-29 nutartimi. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovams buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jiems vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovai privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad iki šio sprendimo priėmimo atsakovai su pareiškėja būtų atsiskaitęs, į bylą nepateikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Pareiškėjai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 220,06 Eur (po 73,35 Eur iš kiekvieno atsakovo) įsiskolinimas, susidaręs už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30.

Pareiškėja prašyme taip pat prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 38,12 Eur (po 12,71 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017-02-22 su UAB „Creditum“ pasirašytą Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33, 2017-03-07 su advokate I. K. pasirašytą sutartį „Dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33“, 2017-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serijos Nr. CRD 005239 ir Danske Bank 2017-07-12 operacijos išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėja už teisminius išieškojimus, pagal Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33, yra sumokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 762,30 Eur sumą, iš jų 38,12 EUR už pareiškimą dėl skolos iš atsakovų priteisimo parengimą.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 838,70 Eur. Maksimali suma už skundo parengimą būtų 2097 Eur. Teismas, vadovaudamasis maksimalia skundo parengimo suma, konstatuoja, kad prašoma priteisti 38,12 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovų B. M., V. M. ir R. M. lygiomis dalimis 220,06 Eur, t. y. po 73,35 Eur (septyniasdešimt tris eurus trisdešimt penkis centus) iš kiekvieno atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai.

Priteisti iš atsakovų B. M., V. M. ir R. M. lygiomis dalimis 38,12 Eur, t. y. po 12,71 Eur (dvylika eurų septyniasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.