- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1621-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09285-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SteelTrade“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „PCS 85“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „SteelTrade“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1195-199/2016 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SteelTrade“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „PCS 85“, dėl sumokėtų sumų įskaitymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė įskaityti trečiojo asmens 2013 m. vasario 20 d. atlikto mokėjimo 31 504,66 Lt (9124,38 Eur) dalį, kaip Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-924-798/2015 nurodytų ieškovo su trečiuoju asmeniu iš vienos pusės ir atsakovės iš kitos pusės siejančių prievolių dėl 8 506,41 Eur (29370,92 Lt) skolos ir 617,97 Eur (2 133,74 Lt) netesybų įvykdymą, panaikinant nurodytas prievoles.
Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pasirašė 2012 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. STV-12-003 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti prekes, o trečiasis asmuo – už jas sumokėti. Sutarties įvykdymo užtikrinimui, ieškovas ir atsakovė 2013 m. sausio 9 d. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo laiduoti pagal trečiojo asmens prievoles, kylančias iš šios sutarties. Atsakovė pateikė prekių už 8506,41 Eur, tačiau prievolės pagal sutartį laiku nebuvo įvykdytos. Trečiasis asmuo atliko atsakovei 11 584,80 Eur (40000 Lt) mokėjimą 2013 m. vasario 20 d., tačiau mokėjimo pavedime nenurodė mokėjimo paskirties. Atsakovė trečiojo asmens mokėjimą įskaitė kaip skolą, susidariusią iki 2012 m. lapkričio 21 d. sutarties. Atsakovė privalėjo įskaityti gautus pinigus kaip skolos, užtikrintos ieškovo laidavimu, grąžinimą pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-924-798/2015 priteisė atsakovei iš ieškovo 8 506,41 Eur skolos, 617,97 Eur delspinigių, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės pagrindinei skolininkei BUAB „PCS 85“ nesikreipus dėl įskaitymo, šia teise nori pasinaudoti ieškovas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įskaitė trečiojo asmens 2013 m. vasario 20 d. atlikto 11584,80 Eur (40000 Lt) mokėjimo dalį, t. y. 8 506,41 Eur (29370,92 Lt) skolos ir 617,97 Eur (2133,74 Lt) netesybų, kaip skolos, susidariusios pagal 2012 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, užtikrintos 2013 m. sausio 9 d. laidavimo sutartimi, grąžinimą.
Teismas nenutraukė civilinės bylos CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu. Sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6483-595/2014 ir nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo objektas netapatus. Abejose byloje šalys yra tos pačios, tačiau aplinkybė, kad šalių procesinė padėtis yra pasikeitusi, sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą neturi reikšmės. Aplinkybės dėl netinkamo mokėjimo įskaitymo nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas civilinėje byloje Nr. 2-6483-595/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė klausimą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, užtikrintą laidavimo sutartimi. Šioje byloje keliamas reikalavimas dėl netinkamo mokėjimo įskaitymo, pažeidžiant CK 6.55 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Nustatė, kad trečiasis asmuo ir ieškovas laikytini atsakovės bendraskoliais. Laiduotojas (ieškovas) gali reikšti kreditoriui materialinio ir procesinio teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pagrindinis skolininkas. 2013 m. vasario 20 d. trečiojo asmens atliktą mokėjimą užskaičius kaip skolos, kuri buvo užtikrinta ieškovo laidavimu, grąžinimą, ieškovo prievolė pagal laidavimą būtų pasibaigusi. Laiduotojas turi reikalavimo teisę prašyti, kaip turi būti užskaityta įmoka. Atsakovė pripažino, kad 2013 m. vasario 20 d. mokėjimu iš trečiojo asmens gautus 11584,80 Eur įskaitė į iki 2013 m. sausio 9 d. laidavimo sutarties susidariusią trečiojo asmens skolą. Įrodymų, kad padengtos skolos grąžinimas buvo užtikrintas, atsakovė nepateikė. Sprendė, kad atliktas įskaitymas atliktas pažeidžiant CK 6.55 straipsnyje nustatytą tvarką.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas peržiūrėjo ir panaikino jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, nors tokia kompetencija jam nėra suteikta. Teismas iš esmės sudarė sąlygas ieškovui apeiti CPK 306 straipsnio 2 dalies, 314 straipsnio reikalavimus, paneigdamas proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus. Teismas nepagrįstai atsisakė nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teisminio nagrinėjimo dalykas sutampa. Šioje byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – pirminė byla) kilęs ginčas dėl ieškovo prievolės pagal laidavimo sutartį egzistavimo. Pagal bendrąją taisyklę CK 6.55 straipsniu gali remtis tik ginčo santykio šalys, t. y. atsakovė ir trečiasis asmuo, o ne ieškovas (galioja sandorio šalių uždarumo principas). Ieškovo teisė remtis CK 6.55 straipsniu grindžiama specialia CK 6.82 straipsnio 2 dalies nuostata. Neturint prievolės pagal laidavimo sutartį, negalima remtis CK 6.55 straipsniu. Pirminės bylos ir nagrinėjamas bylos teisinio nagrinėjimas dalykas yra identiškas: ieškovo prievolės pagal laidavimo sutartį egzistavimo klausimas. Skiriasi tik argumentacija, kurią ieškovas galėjo pateikti pirminėje byloje. Teismas sukūrė nelogišką situaciją, nes sprendimai tarpusavyje konkuruoja. Pirminėje byloje teismas patvirtino ieškovo prievolę pagal laidavimo sutartį, t. y. kad ieškovas 2015 m. yra skolingas atsakovei 9 124,38 Eur pagal laidavimo sutartį. Tuo metu šioje byloje teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtinta ieškovo prievolė pasibaigė 2013 m. vasario 20 d. Pirminėje byloje teismas nebūtų galėjęs patvirtinti buvus prievolę, pasibaigusią 2013 m. Teismas paneigė pirminėje byloje nustatytą prejudicinį faktą, teismo sprendimo privalomumo principą. Pirminėje byloje apeliacinės instancijos teismas atsisakė vertinti aplinkybes dėl CK 6.55 straipsnio taikymo. Šios aplinkybės buvo susijusios su teisminio nagrinėjimo dalyku, tačiau ieškovas tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių. Ieškovas remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis turėjo remtis pirminėje byloje, todėl elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia revizuoti įsiteisėjusį sprendimą.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę ginčyti įskaitymą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriuo įskaitomi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Taigi, būtina konstatuoti, kad ieškovas ir atsakovė turėjo tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Nustatytas tik atsakovės reikalavimas ieškovui (9124,38 Eur). Atsakovė neturi skolinių įsipareigojimų ieškovui, todėl ieškovas neturėjo teisės atlikti vienašalio įskaitymo prieš atsakovę. Ieškovas, siekdamas įgyvendinti trečiojo asmens teisę į įskaitymą, turėjo reikšti netiesioginį ieškinį ir pagrįsti esant sąlygas reikšti tokį ieškinį. Tačiau ieškovas to nepadarė, netiesioginio ieškinio institutu nesirėmė. CK 6.55 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymo tvarką. Taigi, įskaitymo sąlygos, įtvirtintos CK 6.130 straipsnyje, yra neaktualios. Jokiam suinteresuotam asmeniui, taip pat ir skolininko laiduotojui, nėra leista pasirinkti, kokią skolą kreditoriui atliekamais mokėjimais padengia skolininkas. Ieškovas, nebūdamas prievolių šalis, neturi teisės spręsti už trečiąjį asmenį, kurią prievolę jis įvykdo atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturėjo remtis CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka. Įstatymas prioritetą teikia šalių bendrai suderintai apmokėjimo tvarkai. Teismas nevertino trečiojo asmens tikrosios valios. Nuo 2013 m. vasario 20 d. mokėjimo praėję daugiau nei dveji metai, trečiasis asmuo nereiškė jokių pretenzijų dėl mokėjimų padengimo tvarkos pagal CK 6.55 straipsnį, taip pat ir pirminėje byloje. Šalies valia gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais, taigi tokiam atsakovės prievolių padengimui trečiasis asmuo iš esmės pritarė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai sprendė dėl pirminės ir nagrinėjamos bylų tapatumo. Pirminėje byloje teismas išnagrinėjo juridinius faktus apie trečiojo asmens prekių tiekimą pagal 2012 m. lapkričio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį; gautus už prekių tiekimą pagal šią sutartį mokėjimus, išskyrus trečiojo asmens 2013 m. vasario 20 d. mokėjimą; laidavimo sutartį. Pirminėje byloje teismas nenagrinėjo, kokias teisines pasekmes sukėlė trečiojo asmens 2013 m. vasario 20 d. mokėjimas. Ginčo dėl juridinio fakto, kad trečiasis asmuo 2013 m. vasario 20 d. sumokėjo atsakovei 40000 Lt nėra, todėl kilusių iš šio fakto teisinių pasekmių klausimas yra ne fakto, o teisės klausimas, priskirtas teismo prerogatyvai.
Atsakovės samprotavimai dėl priešpriešinių prievolių, nesusiję su byloje nagrinėjamais teisiniais santykiais. Atsakovė klaidingai prašomą įskaitymą tapatina su CK 6.130 str. terminu „įskaitymas“. Žodžio, jeigu jis nėra techninis terminas, prasmė nustatoma pagal žodžio panaudojimo kontekstą. Šiuo atveju įskaitymu vadinamas ne priešpriešinių prievolių pabaigos būdas CK 6.130 str. prasme, o piniginės įmokos priskyrimas skolai CK 6.54, 6.55 straipsnių prasme. Atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika patvirtina, kad CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytas įmokų paskirstymas taikomas subsidiariai, t. y. taikomas kai sandorio šalys nėra susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Nustatyta, kad trečiasis asmuo ir atsakovė nebuvo nustatę įmokų paskirstymo tvarkos. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo nereikalavo taikyti CK 6.55 straipsnio, savaime nepatvirtina susitarimo dėl įmokų paskirstymo egzistavimo. Be to, šios aplinkybės atsakovė nenurodė pirmos instancijos teisme, todėl jis nenagrinėtinas. Nepasisako dėl argumentų apie ieškovo nesąžiningumą kaip nesusijusiais su ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, pripažino laiduotojo teisę ginčyti atsakovės atliktą trečiojo asmens prievolės įskaitymą ir įskaitė trečiojo asmens atliktą mokėjimą kaip laiduotojo prievolės įvykdymą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylų tapatumo
Formuodamas teismų praktiką dėl vertinimo, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. TPKB „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012). Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012). Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliacine tvarka vertinamoje byloje išnagrinėto ieškinio šalių, dalyko ir pagrindo netapatumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-6483-595/2014 pagal ieškovės UAB „Steel trade“ ieškinį V. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „PSC 85“, dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atžvilgiu. Pastarojoje byloje buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo iš laiduotojo pagal 2012 m. lapkričio 21 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. STV-12-003 tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kurios įvykdymas buvo užtikrintas atsakovo 2013 m. sausio 9 d. laidavimo sutartimi. Joje atsakovas ginčijo laidavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, esant teismo sprendimu nustatytai laiduotojo prievolei, nagrinėjamoje byloje keliamas reikalavimas dėl atsakovės 2013 m. vasario 20 d. atlikto mokėjimo netinkamo įskaitymo, pažeidžiant CK 6.55 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vienos bylos ieškinio pagrindas buvo laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį, dalykas – reikalavimas priteisti skolą iš laiduotojo, kitos – laiduotojo teisė ginčyti kreditoriaus netinkamai atliktą pagrindinio skolininko mokėjimo įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo abiejų bylų nagrinėjimo objektą, pažymėjo, kad pirmojoje byloje nebuvo nurodyta faktinė aplinkybė dėl mokėjimo įskaitymo, todėl teismas dėl jos nepasisakė, nuspręsdamas priteisti skolą iš laiduotojo. Pirmosios bylos apeliacinio proceso metu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartyje nevertino atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų naujų faktinių aplinkybių apie 2013 m. vasario 20 d. trečiojo asmens UAB „PCS 85“ sumokėtus 40 000 Lt ir dėl to taikytinos CK 6.55 straipsnio 2 dalies, nes šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.) (civilinė byla Nr.2A-924-798/2015).
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino abiejose bylose pareikštų ieškinių pagrindus ir dalyką, tinkamai rėmėsi sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika sprendžiant dėl ieškinių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendimo motyvų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliantės argumentai apie ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismo peržiūrėtą ir panaikintą įsiteisėjusį teismo sprendimą, šių sprendimų konkuravimą ir kitų apeliaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovo teisės ginčyti įskaitymą
CK 6.55 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrina, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas (2 dalis).
Laiduotojo prievolės akcesoriškumas lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę (CK 6.82 straipsnio 2 dalis). Tuo remiantis atmestini apeliantės argumentai dėl įskaitymo negalimumo ir trečiojo asmens pozicijos prievolių vykdymo eiliškumo aspektu (savo reikalavimą ieškovas grindė CK 6.55 straipsnio ir CK 6.82 straipsnio nuostatomis).
Dėl ginčijamo įskaitymo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Atsakovės atliktas įskaitymas pažeidžia CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl laidavimu užtikrintos skolos grąžinimo, nesant šalių susitarimo dėl įmokų skyrimo ir skolininkui nepareiškus, kokiai prievolei jis skiria įmoką, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai patenkino.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nekeistinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.