- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-547-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01134-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecomas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gatvių apšvietimas“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, D. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecomas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecomas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gatvių apšvietimas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatvių apšvietimas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecomas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecomas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Namų kultas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ 10 684,78 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 148,39 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal 2017 m gegužės 29 d. Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. gegužės 2 d. Prekių, apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodo, jog 2017 m. gegužės 29 d. tarp UAB „Gatvių apšvietimas“ ir UAB „Namų kultas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Ecomas“) buvo sudaryta Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė turėjo suteikti sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė – už jas sumokėti. Šalys sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku, tačiau 508,20 Eur suma atsakovės liko nesumokėta, nors paslaugos buvo suteiktos ir priimtos. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodytos sutarties pagrindu 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė pateikė užsakymą dėl 10 atramų įrengimo, o 2019 m. gruodžio 6 d. buvo pateiktas papildomas užsakymas įrengti 3 atramas Klaipėdos m., Kalvų g., ir 1 atramą Bokštų g. Visi statybos darbai buvo atlikti ir atsakovės priimti, buvo išrašytos sąskaitos, iš viso 8 351,42 Eur sumai, tačiau ši suma nebuvo sumokėta. Be to, 2019 m. gegužės 2 d. šalys buvo sudariusios Prekių, apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį, vykdydama atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. užsakymą, ieškovė atsakovei pardavė įvairių elektros prekių, tačiau už dalį jų atsakovė neatsiskaitė, 1 825,16 Eur suma iki šiol nėra sumokėta.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimais į ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovė prašo ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodo, jog po atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ direktoriaus D. A. atšaukimo iš pareigų Bendrovėje pasikeitė beveik visa administracijos sudėtis, nėra išlikę jokių Bendrovėje turinčių būti dokumentų, todėl atsakovė neturi galimybės nustatyti visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pažymi, jog pagal Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį nėra aišku, kokias paslaugas faktiškai tiekėjas (ieškovė) turėjo suteikti. Šioje sutartyje paslaugos plačiau nedetalizuojamos, todėl neaišku, kokias tiksliai paslaugas ieškovė įsipareigojo suteikti. Šios sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nurodyta, kad tiekėjas paslaugas teiks pagal poreikį. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 punkte numatyta, kad tiekėjas paslaugas įsipareigoja suteikti pagal Bendrovės užsakymus. Atsakovė pažymi, jog nėra informacijos, kad kokios nors paslaugos buvo suteiktos laiku ir tinkamai, ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal šią sutartį faktiškai laiku suteikė kokybiškas paslaugas, o Bendrovė jas priėmė. 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovė neskelbiamos apklausos būdu vykdė dekoratyvinio apšvietimo Bokštų g. įrengimo darbų pirkimą. 2019 m. rugpjūčio 12 d. apklausos pažymoje nurodoma, kad laimėjusia pripažinta ieškovė. Su pirkimą laimėjusia tiekėja 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutartis. Ši sutartis sudaryta 3 mėnesių laikotarpiui su galimybe pratęsti 1 mėnesio laikotarpiui, jos trukmę skaičiuojant nuo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. Informacijos apie sutarties pratęsimą Bendrovėje nėra, tokios informacijos nepateikia ir ieškovė. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad atsakovė šios sutarties pagrindu pateikė užsakymą atlikti darbus, kadangi ieškovės nurodytomis užsakymų pateikimo datomis (2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. gruodžio 6 d.) sutartis jau buvo pasibaigusi. Pagal darbų pirkimo sąlygas ir sutartį tiekėjas darbus turėjo pradėti ne vėliau kaip per 7 dienas, pasirašius sutartį, pagal atskirą užsakymą el. paštu. Ieškovė pradelsė darbų atlikimo terminą, kadangi darbai pradėti tik lapkričio mėn., o ne praėjus 7 dienoms po to, kai 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašyta sutartis. Be to, šios sutarties objektas – dekoratyvinio apšvietimo Bokštų g. įrengimo darbai, įrengiant 14 vnt. atramų, tačiau 2019 m. gruodžio 19 d. baigiamajame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta Kalvos g. apšvietimo rekonstrukcija, o dėl šių darbų šalys apskritai nesitarė. Be to, iš baigiamųjų darbų aktų neįmanoma identifikuoti, kokius konkrečiai darbus ir kokia apimtimi atliko ieškovė, kadangi juose konkretūs darbai ir jų apimtys neįvardyti. Mano, jog ieškovės pateikti baigiamųjų darbų aktai nepatvirtina, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai buvo faktiškai atlikti laiku ir tinkamai.
3. Byloje taip pat yra pareikštas atsakovės priešieškinis ieškovei, juo prašoma priteisti iš ieškovės 15 246,00 Eur nuostolių atlyginimą atsakovei, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog su ieškove, kaip Pirkimo laimėtoja, 2017 m. gegužės 29 d. Bendrovė sudarė Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį. 2017 m gegužės 15 d. paraiškoje Nr. S-448 Pirkimo objektas įvardijamas kaip „kompiuterių palaikymo paslaugos“. Tiekėjams išsiųsto kvietimo dalyvauti Pirkime 2.1 punkte nurodyta, kad bus perkamos kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugos pagal techninę specifikaciją. Techninėje specifikacijoje pateikiama įrangos lentelė, nurodant, kad bus teikiamas profilaktinis atitinkamo įrenginio aptarnavimas. Kompiuterinės įrangos „profilaktinis aptarnavimas“ nėra techninis terminas, jo turinys ir paslaugų pobūdis nėra aiškiai atskleistas ir viešojo pirkimo dokumentuose. Bendrovėje nėra duomenų dėl tokio pobūdžio mokamų paslaugų Bendrovei reikalingumo. Bendrovėje dirbantys darbuotojai nurodė nieko nežinantys apie faktinį „kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų“ teikimą Bendrovėje. Bendrovėje taip pat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių faktinį šių paslaugų suteikimą pagal Bendrovei iki šiol išrašytas ir apmokėtas sąskaitas. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nurodyta, kad tiekėjas paslaugas teiks pagal poreikį, sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 punkte numatyta, kad tiekėjas paslaugas įsipareigoja suteikti pagal Bendrovės užsakymus. Bendrovės žinioje nėra informacijos apie faktiškai tiekėjui pateiktus užsakymus pagal sutartį. Atsakovė mano, kad Bendrovei galbūt faktiškai niekada nekilo poreikis konkretiems Bendrovės kompiuterinės įrangos priežiūros ir (ar) remonto darbams. Nors Bendrovei kas mėnesį buvo išrašomos sąskaitos apmokėti už konkrečius kiekvieno mėnesio darbų kiekius, tačiau Bendrovėje dirbantys darbuotojai negalėjo patvirtinti, kad šios nurodomos paslaugos buvo faktiškai teikiamos. Sutarties 3.2.1 punkte numatyta, kad Bendrovė už paslaugas ieškovei moka periodiniais mokėjimais po paslaugų atlikimo rezultato perdavimo bei sąskaitos faktūros už atliktas paslaugas pateikimo Bendrovei per 30 dienų. Bendrovėje nėra dokumentų ne tik apie Bendrovės poreikį paslaugoms (nėra užsakymų), tačiau ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovė faktiškai paslaugas suteikė, o Bendrovė jas būtų priėmusi. Bendrovės buhalterės pateiktais duomenimis nustatyta, jog pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras atsakovė per sutarties galiojimo laikotarpį gavo 29 sąskaitas, bendrai 15 754,20 Eur sumai, o su ieškove faktiškai yra atsiskaičiusi už 15 246,00 Eur sumą. Ieškovei gavus atsiskaitymą už faktiškai nesuteiktas paslaugas, atsakovė patyrė nuostolius, lygius mokėjimo sumai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atsakovės priešieškinį ieškovė prašo priešieškinį atmesti, nurodo, jog sutartis, sudaryta tarp šalių, buvo vykdoma, ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, atsakovė jas priėmė ir sumokėjo už jas šalių sutartą kainą, t. y. 15 246,00 Eur, likusi nesumokėta suma už suteiktas paslaugas yra 508,20 Eur.
5. Atsiliepimu į priešieškinį trečiasis asmuo D. A. prašo atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovė suteikė paslaugas, o atsakovė nustatyta tvarka ir terminais atsiskaitė. Atsakovė nepateikia jokių objektyvių faktinių ir teisinių argumentų, savaip vertina ir interpretuoja faktines aplinkybes, nurodo tik deklaratyvius teiginius, kad Bendrovei galbūt faktiškai niekada nekilo poreikis konkretiems Bendrovės kompiuterinės įrangos priežiūros ir (ar) remonto darbams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nutarta civilinę bylą Nr. e2-192-1030/2021 pagal ieškovės UAB „Ecomas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, D. A., perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, taip pat teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, paaiškėjo, kad ieškinys priimtas pažeidžiant CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatytą rūšinio teismingumo taisyklę.
6.2 Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
6.3 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, be kita ko, apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis. Ir CPK 27 straipsnio, ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio (šiuo metu iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnį) nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Ginčai, kilę dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019).
6.4 Nagrinėjamoje byloje ieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal, be kita ko, 2017 m gegužės 29 d. tarp šalių sudarytą Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutartį. Iš byloje esančių dokumentų (DOK-18967) matyti, kad šios sutartys yra sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė atsikerta į ieškinį, be kita ko, tuo, kad šios sutartys buvo vykdomos netinkamai, kad neaišku, dėl kokių paslaugų buvo susitarta 2017 m gegužės 29 d. sutartimi, kad užsakymų metu 2019 m. rugpjūčio 13 d. Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo terminas buvo pasibaigęs, kad dėl atliktų darbų šalys minėta sutartimi nesitarė.
6.5 Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių turinio aiškinimo ir vykdymo, taip pat galiojimo užsakymų pateikimo metu. Vadinasi, byloje turės būti vertinami šalių įsipareigojimai pagal viešojo pirkimo sutartį ir jų vykdymas, taip pat šių sutarčių galiojimas.
6.6 Kadangi kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčai, vykdant viešojo pirkimo sutartis, patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį, konstatuotina, jog šalių ginčas dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartis yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ecomas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1 Sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nenutrūksta tuo aspektu, kad jie yra saistomi sudarytų sutarčių bei jų vykdymo pareigos, todėl galimi ginčai dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų aiškinimo, sutartinių prievolių vykdymo, žalos atlyginimo ar pan. Tačiau šiuos klausimus reglamentuoja bendrosios materialiosios teisės normos. Būtent teismas turi diskrecijos teisę aiškinti sutarties šalių konkrečių susitarimų turinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, spręsti, ar tinkamas yra prievolės pagal sutartį įvykdymas, kurias teisės normas taikyti kilusiam sutarties šalių ginčui nagrinėti.
7.2 Šalims sudarius 2017 m. gegužės 29 d. Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutartį, 2019 m. gegužės 2 d. Prekių, apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų pirkimo–pardavimo sutartį, viešasis pirkimas baigėsi, todėl kilęs šalių ginčas nėra viešojo pirkimo ginčas VPĮ prasme, kuris turėtų būti nagrinėjamas pagal specialiąsias, CPK XXII skyriuje įtvirtintas taisykles. Todėl ši civilinė byla teisminga apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
7.3 Pažymi, jog civilinė byla Klaipėdos apylinkės teisme jau nagrinėjama iš esmės. Nei ieškinio / priešieškinio priėmimo stadijoje, nei parengiamųjų teismo posėdžių metu teismui nekilo abejonių dėl bylos teismingumo, ieškinys, patikslintas ieškinys, priešieškinis priimti, paskirti parengiamieji teismo posėdžiai, pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir byla nagrinėjama šiame teisme, nors visos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, tarp jų ir tai, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių, buvo žinomos sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Šioje stadijoje bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ne tik užvilkins bylos nagrinėjimą, tačiau ir pažeis CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
7.4 Apeliantė pažymi ir tai, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl civilinės bylos teismingumo. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu civilinę bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui, mano, kad byla pirmąja instancija teisminga apylinkės teismui, bylos perdavimas nagrinėti apygardos teismui užvilkins bylos nagrinėjimą, pažeis koncentracijos ir ekonomiškumo principus, be to, net ir tuo atveju, jeigu apylinkės teismas išnagrinėtų apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teismingą bylą, tai nebūtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
12. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).
14. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
15. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ir CPK 27 straipsnio, ir VPĮ 93 straipsnio nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija. Taigi tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardytos VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje, nagrinėtinos apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo metu galiojanti VPĮ 101 straipsnio norma (Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus) iš esmės atitinka iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusią VPĮ 93 straipsnio normą (Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus).
16. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, inter alia, dėl viešųjų pirkimų ginčų sprendimo, iš esmės apima teisinius santykius dėl procedūrų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, taip pat dėl procedūrų, susijusių su sutarties sudarymu; tiek, kiek viešųjų pirkimų teisinių santykių šalių santykiai išeina už viešojo pirkimo sutarties procedūrų, t. y. santykiai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, Europos Sąjungos teisė nereguliuoja, koks subjektas turi peržiūrėti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ar revizuoti sprendimus dėl šių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
17. Kasacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuri priimta jau cituotoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 49 punkte konstatavo, kad pareikšti reikalavimai viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, priteisti skolą ir žalos atlyginimą. Tokie reikalavimai pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą yra teismingi apygardos teismui.
18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad sutartys, kuriomis remiantis grindžiami šalių reikalavimai, sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovė atsikerta į ieškinį, be kita ko, tuo, kad šios sutartys, atsakovės nuomone, buvo vykdomos netinkamai, nėra aišku, dėl kokių paslaugų buvo susitarta 2017 m gegužės 29 d. Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi, kad užsakymų metu 2019 m. rugpjūčio 13 d. Darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo terminas buvo pasibaigęs, kad dėl darbų Kalvos g. atlikimo šalys minėta sutartimi nesitarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčas tarp šalių kilo dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių turinio, sąlygų aiškinimo ir vykdymo, dėl jų galiojimo užsakymų pateikimo metu ir iš šių sutarčių vykdymo / nevykdymo, galbūt atsiradusios skolos ieškovei bei nuostolių (žalos) atsakovei. Byloje turės būti vertinami šalių įsipareigojimai pagal viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis, jų vykdymas, šių sutarčių galiojimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog byloje yra kilęs ginčas dėl civilinių viešųjų pirkimų teisinių santykių ir byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 3 punktas).
19. Apeliantė nurodo, jog civilinė byla Klaipėdos apylinkės teisme jau nagrinėjama iš esmės, todėl, jos nuomone, bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ne tik užvilkins bylos nagrinėjimą, bet ir pažeis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtinta aiški nuostata, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė, kad apylinkės teismas priėmė nagrinėti civilinę bylą pažeisdamas teismingumo taisykles. Tam, kad toks procesinis pažeidimas būtų ištaisytas ir apylinkės teismas nenagrinėtų bylų, kurios įstatymu yra priskirtos būtent apygardos teismų kompetencijai, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įtvirtino teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui institutą (CPK 34 straipsnis). Nors ieškovė apeliuoja, kad byla apylinkės teisme jau pradėta nagrinėti iš esmės, tačiau pažymėtina, jog, remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nėra draudžiama perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti kitam teismui, jeigu byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju itin reikšminga aplinkybė yra tai, jog nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su civiliniais viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, o tokių ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas apylinkės teismų kompetencijai.
20. Pažymėtina ir tai, jog civilinėje byloje, ją nagrinėjant apylinkės teisme, 2020 m. rugsėjo 11 d. pasikeitė teismo sudėtis. Ieškinys, patikslintas ieškinys ir priešieškinis buvo priimti, kai byla buvo ankstesnio teisėjo žinioje. Pasikeitus teismo sudėčiai, pirmasis nuotolinis teismo posėdis įvyko 2021 m. sausio 27 d., šio posėdžio metu buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, tačiau pasisakė tik šalys, jų atstovai. Tam, kad būtų surinkti byloje papildomi įrodymai, apklausti liudytojai, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2021 m. kovo 29 d., byloje dalyvaujantys asmenys (tarp jų ir šalys) taip pat buvo įpareigoti pateikti teismui papildomus įrodymus. Pažymėtina ir tai, jog šio posėdžio metu teismas išsakė savo nuomonę dėl teismingumo, nurodė, jog klausimą spręs rašytinio proceso tvarka. Šalys, vykdydamos teismo įpareigojimą, 2021 m. vasario 10-11 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus. 2021 m. vasario 15 d. rašytinius įrodymus pateikė ir trečiojo asmens atstovas. Teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė, kad civilinė byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl nutarė civilinę bylą Nr. e2-192-1030/2021 pagal ieškovės UAB „Ecomas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui. Iš to, kas aptarta, matyti, jog pasikeitus teismo sudėčiai vyko tik vienas teismo posėdis ir šio teismo posėdžio metu teismas išsakė nuomonę dėl bylos teismingumo. Šalys, teikdamos ieškinį, patikslintą ieškinį, priešieškinį, visų bylai reikšmingų įrodymų teismui nebuvo pateikusios, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas būtent tam, kad būtų surinkti papildomi įrodymai. Liudytojai byloje nėra apklausti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad bylos perdavimas pagal teismingumą šioje stadijoje užvilkins bylą, pažeis koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
21. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.