- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- e2-153-666/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00712-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- “P. C.”, “P. C.” AS
- Advokatai
- Eglė Morkūnienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo “P. C.” AS ieškinį atsakovui S. P. dėl įsiskolinimo, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas “P. C.” AS pateikė ieškinį atsakovui S. P. dėl 1674,68 Eur skolos, 66,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT" ir S. P. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. RNTFL24042018/0052 (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT" suteikė atsakovui teisę už užmokestį transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė bei ja naudojosi ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, todėl Sutartis buvo nutraukta. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. 2017-02-28 Kreditorius UAB ,,mogo LT" reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk M. S." OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk M. S." OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „P. C." AS, kurią Lietuvoje atstovauja „P. B." OU Lietuvos filialas. 2019-04-16 Reikalavimo perleidimo dieną bendra skolos suma sudarė 1 679,73 Eur. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad nuomininkas nesumokėjo visų išlaidų ir mokesčių, susijusių su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu, eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidų bei išlaidų susijusias su transporto priemonės valdymu ir naudojimusi. Nurodė, kad pagal pradinio kreditoriaus UAB "mogo LT" parengtą pažymą - sąskaitą ir bylų priėmimo - perdavimo aktą, atsakovo bendra įsiskolinimo suma yra 1674,68 Eur, kuriuos sudaro: 134,41 Eur sutarties sudarymo mokestis, 289,08 Eur nuomos mokestis, 815,54 Eur kompensacija už turto defektus/turto vertės atstatymo išlaidos, 435,65 Eur kitos išlaidos. Ieškovas apskaičiavo delspinigius už 79 dienas nuo 1674,68 Eur sumos.
Atsiliepimas
A. S. P pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie reikalavimo perleidimą, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis buvo nutraukta neteisėtai, o ieškovo reikalaujama skola bei delspinigiai yra nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovas netinkamai kvalifikuoja šalių sutartinius teisinius santykius ir dalis sutarties sąlygų pripažintinos nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygomis. Atsakovas nesutinka, kad jį ir UAB „mogo LT“ siejo nuomos teisiniai santykiai. Nurodė, kad jis kaip vartotojas, kreipėsi į verslininką UAB „mogo LT“ dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. 7 įsigijimo išsimokėtinai. Transporto priemonę atsakovas pats buvo išsirinkęs pagal skelbimą internete. Atsakovui buvo pateiktos standartinės sutartys, su kuriomis jis neturėjo galimybės tinkamai susipažinti bei kurių sąlygoms negalėjo daryti jokios įtakos. Atsakovas, neišmanydamas juridinių klausimų ir pasikliaudamas profesionaliu verslininku, pasirašė jam pateiktas sutartis. UAB „mogo LT“ sumokėjo 1500,00 Eur transporto priemonės pardavėjui bei įregistravo VĮ „Regitra“ save transporto priemonės savininku, atsakovą įtraukdama transporto priemonės valdytoju ir naudotoju. Atsakovas įsipareigojo UAB „mogo LT“ išmokėti transporto priemonės kainą (1500,00 Eur) ir bendrai sumokėti 150,00 Eur daugiau, nei faktiškai buvo sumokėta už transporto priemonę, t.y. atsakovas turėjo per tris metus sumokėti už transporto priemonę bei tapti šios transporto priemonės savininku. Atsakovas 2018 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu prie Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties, pardavė UAB „mogo LT“ jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) už 1650,00 Eur. Faktiškai UAB „mogo LT“ transporto priemonės kainos ieškovui nesumokėjo, o atsakovas nebuvo transporto priemonės savininku. UAB „mogo LT“ sumokėjo 1500,00 Eur tikrajam transporto priemonės pardavėjui, kurio asmens duomenys atsakovui nėra žinomi. 2018 m. balandžio 24 d. UAB „mogo LT“ sudarė su ieškovu transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudoti transporto priemonę nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d., mokant 81,46 Eur mėnesines įmokas. Sutartyje nurodyta, kad UAB „mogo LT“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui transporto priemonę laikinai valdyti ir naudotis pagal sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis nenumatė atsakovo pareigos įsigyti transporto priemonę, tačiau numatė tokią atsakovo teisę. Sutarties tikslas buvo įsigyti transporto priemonę išsimokėtinai. Nurodo, kad transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis negali būti kvalifikuota lizingo sutartimi, nes lizingo sutartis gali būti sudaroma tik verslo tikslais, o atsakovas sutartį sudarė savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Todėl UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudaryta transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis kvalifikuotina išperkamosios nuomos sutartimi. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įmokų vėlavimą patvirtinančių dokumentų, informacijos apie sutarties pažeidimą ir jos nutraukimą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad UAB „mogo LT“ atstovai atvyko ir savavališkai pasiėmė transporto priemonę 2018 m. lapkričio mėnesį. Nuo to laiko atsakovas įmokų nebemokėjo, nes transporto priemonė perėjo UAB „mogo LT“ žinion. Nurodė, kad perduodant automobilį jis buvo tokios pat techninės būklės, koks buvo priimtas naudotis ir valdyti. Nei UAB „mogo LT“, nei ieškovas iki tol nėra pareiškę jokių pretenzijų atsakovui, kad grąžinta transporto priemonė būtų nepatenkinamos techninės būklės. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas papildomai sumokėti 7,5 procentų nuo transporto priemonės vertės sutarties sudarymo mokestį yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Be to, nėra aišku, nuo kokios sumos skaičiuojamas šis sutarties sudarymo mokestis. Atsakovas nesutinka su reikalavimu sumokėti 289,08 Eur nuomos mokestį, nes jis yra sumokėjęs už transporto priemonės nuomą iki pat transporto priemonės pasiėmimo. Nurodė, kad ieškovė teikia reikalavimą sumokėti 815,54 Eur kompensaciją už defektus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip šie defektai buvo nustatyti bei, kad už nurodomus defektus yra atsakingas atsakovas. Pažymėjo, kad transporto priemonei jau yra 20 metų, todėl ji natūraliai nusidėvėjusi ir tam tikros investicijos į ją yra būtinos dėl jos amžiaus. Remonto sąmatoje nėra nurodyta, koks konkretus automobilis pateiktas patikrai, be to tai yra tik pasiūlymas transporto priemonės remontui. Ieškovė reikalauja priteisti 435,65 Eur kitų išlaidų, iš jų 194,91 Eur transporto priemonės paieškos išlaidų, 35,79 Eur kitos išlaidų, 210,00 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidų. Tačiau atsakovo kontaktiniai duomenys nesikeitė, todėl ieškovui nereikėjo ieškoti nei jo, nei transporto priemonės. Nurodė, kad ieškovė reikalauja sumokėti delspinigius, remdamasi sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktu, tačiau šis sutarties punktas jokių delspinigių nenumato. Sutarties 10.3 punktas numato, kad mokėtini delspinigiai yra 0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė reikalauja delspinigius priteisti nuo 1674,68 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. liepos 4 d., tačiau atsakovas šiuo laikotarpiu ieškovui nebuvo nieko skolingas. Atsakovas prašė išreikalauti iš ieškovo rašytinius įrodymus: dokumentus, kurie pagrįstų priėmimo-perdavimo akte nurodytos 1650,00 Eur kainos už transporto priemonę sumokėjimą; dokumentus, apie atsakovo sumokėtas eilines įmokas; atsakovui siųstų pranešimų apie delsimą sumokėti eilines įmokas bei sutarties nutraukimą kopijas, ir jų siuntimą patvirtinančius įrodymus; transporto priemonės priėmimo - perdavimo akto, kopiją; pranešimų apie reikalavimo teisės perleidimą ir jų siuntimą patvirtinančių dokumentų kopijas; sąskaitų už transporto priemonės remontą ir jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų kopijas; rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų transporto priemonės paieškos, transportavimo bei reikalaujamų priteisti kitų išlaidų realumą.
Ieškovas pateikė prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriame papildomai nurodė, kad atsiliepime klaidingai nurodoma, kad atsakovas įsipareigojo UAB „mogo LT" išmokėti transporto priemonės kainą (1500,00 Eur) ir bendrai sumokėti 150,00 Eur daugiau, nei faktiškai buvo sumokėta už transporto priemonę, t. y. atsakovas turėjo per tris metus sumokėti už transporto priemonę UAB „mogo LT" bei tapti šios transporto priemonės savininku. Pagal sudarytą sutarti atsakovas nuomojosi transporto priemonę iš UAB mogo LT bei įsipareigojo mokėti periodines 81,46 Eur įmokas nuo sutarties sudarymo iki 2021-04-24. Tik tinkamai vykdydamas sutartį atsakovas būtų įgijęs teisę įsigyti Transporto priemonę UAB „Mogo LT“ pasiūlytomis sąlygomis. Teigia, kad įrodymai kokiomis sąlygomis ir iš kokių trečiųjų asmenų UAB „Mogo LT“ įsigijo transporto priemonę yra visiškai bylai nereikšminga aplinkybė. Byloje nėra ginčo, kad Transporto priemonė atsakovui buvo perduota naudoti, jis ją naudojosi, tačiau tinkamai nevykdė pareigos mokėti sutartines įmokas. Pateikė iš pradinio kreditoriaus UAB Mogo LT gautą atsakovo mokėjimų pagal sutartį ataskaitą, iš kurios matyti paskutinė įmoka gauta 2018-10-17, tuo tarpu sutartis buvo nutraukta tik 2019-02-04. Taigi atsakovas beveik keturis mėnesius nemokėjo sutartinių įmokų. Pateikė pradinio kreditoriaus ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą iš kurios matyti, kad pats atsakovas patvirtino pradiniam kreditoriui, jog jis yra skolingas, bei žadama per dvi savaites atsiskaityti. Su atsakovu dėl skolos buvo bendrauta ne tik elektroniniu paštu, bet ir telefonu, SMS žinutėmis. Pažymėjo, kad perėmus reikalavimo teises ieškovo atstovai buvo susisiekę su atsakovu bei vedė derybas dėl skolos grąžinimo, tačiau dėl techninių aplinkybių neturi galimybės pateikti minėtų pokalbių įrašų. Papildomai pateikė pašto siuntų lydraščio kopiją, patvirtinančią, jog pranešimas apie reikalavimo perleidimą buvo išsiųstas atsakovui registruotu paštu jo nurodytu adresu. Nurodė, kad transporto priemonė pradinio kreditoriaus sprendimu remontuojama nebuvo, tačiau tai neturi jokios įtakos atsakovo atsakomybei už sutartyje numatytos pareigos, grąžinti tvarkingą transporto priemonę, nevykdymą. Ieškovas pateikė iš pradinio kreditoriaus UAB Mogo LT gautos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už atsakovui nuomotos Transporto priemonės transportavimą, bei jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopijas. Nurodė, kad šios išlaidos 210,00 Eur visiškai pagrįstos, nes pats atsakovas elektroninio susirašinėjimo medžiagoje nurodė, kad transporto priemonė nevažiuoja, todėl pradiniam kreditoriui ją buvo būtina parsigabenti. Dėl kitų išlaidų ieškovas pareiškė, kad ieškinio reikalavimų likusioje dalyje dėl reikalautų papildomų išlaidų atsisako, t.y. dėl 225,65 Eur (435,65 - 225,65 Eur = 210 Eur). Nurodė, kad atsakovas atsiliepime melagingai nurodė aplinkybes, kad kreditorius nesąžiningai ir vienašališkai nutraukė sutartį ir 2018-11 atsiėmė transporto priemonę, nes iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad dar 2019-01-21 transporto priemonė buvo pas atsakovą. Pažymėjo, kad sutarties pagrindinėse nuostatose šalys aiškiai susitarė dėl 150,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl kvestionuoti šio atsakovo įsipareigojimo nėra jokio pagrindo. Atsakovas nurodė, kad pilnai palaiko visus savo ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl 435,65 Eur kitų išlaidų priteisimo, kurio dalyje dėl 225,65 Eur atsisako, bei prašo priteisti 210,00 Eur transportavimo išlaidų. Ieškovas patvirtino, jog jam yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Prašė bylai pasirengti ir ją nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
2019-10-30 Plungės apylinkės teismo nutartimi nutarta įpareigoti ieškovą pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir pripažinti ieškovo atstovo dalyvavimą būtinu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio vykusio 2019-10-30 metu atsakovas S. P. paaiškino, kad pats buvo nuvykęs į UAB „mogo-LT“ buveinę ir darbuotojas informavęs, kad bus išvykęs į užsienį ir nuo pirminio kreditoriaus nesislapstė ir siekė bendradarbiauti. Žadėjo grįžęs įvykdyti įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio vykusio 2019-12-19 metu ieškovo atstovas advokatas G. Š. palaikė ieškinį jame ir patikslintame prašyme išdėstytais motyvais, prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovas neatmeta galimybės sudaryti taikos sutartį ir taikyti atsakovui nežymią nuolaidą. Nurodė, kad skola susidarė atsakovui nemokant transporto priemonės nuomos sutartyje numatytų mėnesinių įmokų. Todėl pradinis kreditorius 2019-02-04 sutartį nutraukė. Automobilio priėmimo –perdavimo aktų į bylą nepateikė, nes tokie aktai nebuvo surašyti. Nurodė, kad dėl skolos su atsakovu buvo bendrauta telefonu, tačiau susitarti nepavyko. Nurodė, kad automobilis nebuvo paimtas 2018 lapkričio mėn., kaip nurodo atsiliepime atsakovas. Automobilis buvo išvežtas 2019 m. vasario mėn. ir buvo visiškai nevažiuojantis. Defektai buvo nustatyti gavus remonto darbų sąmatą, tačiau automobilis remontuojamas nebuvo. Mano, kad ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti nuostolius. Patvirtino, kad sutartis turi išperkamosios nuomos sutarties bruožų. Paaiškino, kad sutarties sudarymo mokesčio 150,00 Eur iš atsakovo neprašo, o prašo tik 134,41 Eur, nes kelios įmokos buvo mokėtos. Paaiškino, kad įmokos buvo atliktos 2018-05-23, 2018-06-29, 07 mėn. nemokėta, 2018-08-27, 2018-09-21 ir 2018-10-17, paskutinė įmoka buvo įskaityta 2018-11-24. Viso buvo sumokėta 507,58 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2020-02-06 ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas toliau laikosi pozicijos, kad nutraukus nuomos sutartį, pradinis kreditorius buvo visiškai laisvas priimant sprendimą kaip toliau elgtis su nuomotu automobiliu ir tas elgesys neturi jokios įtakos jo teisei reikalauti kompensuoti transporto priemonės defektų šalinimo kaštus. Nurodė, kad ieškovo įrodinėjami transporto priemonės defektai buvo realūs. Sudarant ginčo sutartį (2018-04-24), automobilis buvo įvertintas 1650,00 Eur suma. Nutraukus sutartį pradinis kreditorius 2019-03-08 ginčo automobilį pardavė už 730,00 Eur trečiajam asmeniui P. G., o šis, automobilį už tokią pačią sumą pardavė dar kitam asmeniui. Mano, kad per nepilnus metus automobilis dėl natūralaus nusidėvėjimo negalėjo prarasti daugiau nei pusę savo vertės. Pateikė pirkimo - pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad ginčo automobilį iš trečiojo asmens E. M. įsigijo pats atsakovas, kuris tą pačią dieną kreipėsi į pradinį kreditorių bei šiam pardavė automobilį su sąlyga, kad automobilis jam bus perduotas naudoti nuomos pagrindais. Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje pirkimo kainą atsakovas uždengė, galimai tikėdamasis, kad automobilis bus įvertintas kuo didesne suma, kuri kaip pirkimo kaina buvo išmokėta pačiam atsakovui. Pažymėjo, kad pardavęs UAB „Mogo Lt“ jam priklausiusį automobilį, atsakovas nurodė, kad jokių defektų automobilis neturi, jokių pretenzijų dėl netinkamos jo būklės nereiškė, susirašinėjimo metu pripažino, kad automobilis sugedęs bei nevažiuoja. Pradiniam kreditoriui grąžintas automobilis buvo realizuotas už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą. Nurodo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad automobilio trūkumai egzistavo ir iš to kylantys ieškovo ieškinio reikalavimai yra pagrįsti. Prašė bylą baigti nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais motyvais. Dėl transporto priemonės pirkimo sutarties papildomai paaiškino, kad nežino kodėl automobilio kaina uždengta, bet mano, kad tie duomenys bylos nagrinėjimui nėra reikšmingi. Nurodė, kad ieškovas remiasi netinkamomis teisės normomis, aiškindamas susidariusius sutartinius santykius tarp šalių. Teigė, kad tai yra ne nuomos santykiai, o išperkamoji nuoma. Paaiškino, kad atsakovas pats rado automobilį ir tik tada kreipėsi į UAB „mogo-LT“, kad šis finansuotų įsigijimą. Argumentavo, kad atsakovas jaunas fizinis asmuo, vartotojas, kuris pasitikėjo darbuotoja ir pasirašė pateiktą sutartį dėl automobilio išpirkimo. Sutinka, kad sutartis buvo pažeista, bet nepiktybiškai, nes atsakovas kreipėsi į UAB „mogo-LT“ darbuotoją, pranešė, kad išvažiuoja ir užsienį ir grįžęs sumokės visas įmokas. Įmokų mokėjimo vėlavimas nebuvo didelis, tačiau pradinis kreditorius ėmėsi agresyvių priemonių ir nebandė ginčo spręsti kitokiu būdu. Pažymėjo, kad dėl skolos pagrįstumo ieškovas nėra sąžiningas, nes atsakovui siųstame raginime nurodė vieną sumą, paskui ją sumažino, o po ieškinio pateikimo atsakovui pateikus prieštaravimus vėl ją sumažino. Nurodė, kad 150 Eur sutarties sudarymo mokestis yra įtrauktas į mėnesines įmokas, todėl sutarties 6.3. punkte nurodytas 7,5 procento nuo transporto priemonės vertės numatytas mokestis nėra pagrįstas, nes neaišku nuo kokios sumos jis skaičiuojamas. Nesutiko su 289,08 Eur nuomos mokesčio suma, nes mokestis buvo mokamas reguliariai, ir skola buvo susidariusi tik už 1,5 mėn., kai transporto priemonė jau buvo pasiimta, o sutartis nutraukta, todėl nuomos mokestis nebeturi būti mokamas. Nurodė, kad reikalavimas dėl 815,54 Eur kompensacijos už turto defektus yra nepagrįstas, nes nepateikta duomenų, kad kažkokie konkretūs defektai nebuvo nustatyti. Pažymėjo, kad tai galėjo būti minimalus defektas, toks kaip akumuliatoriaus išsikrovimas ar pan. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad nebuvo planuojama taisyti tokių defektų kurie lemtų automobilio užsivedimą. Pažymėjo, kad pats ieškovas patvirtino, kad automobilis taisomas nebuvo, o buvo realizuotas už 730,00 Eur, todėl realių nuostolių ieškovui nebuvo, jie visiškai neįrodyti ir nepagrįsti, tokiu būdu ieškovas siekia pasipelnyti. Dėl 210,00 Eur automobilio transportavimo išlaidų, mano, kad jos neturėtų būti priteistos, nes jo automobilio transportuoti ir paimti skubos tvarka nebuvo pagrindo. Atsakovas bendravo, neslėpė kur yra automobilis ir grįžęs butų sutvarkęs, kad jis važiuotų ir pats pristatęs. Nurodė, kad nei žalos dydis, nei atsakovo kaltė, nei priežastinis ryšys nėra įrodyti, todėl prašoma priteisti žala ir delspinigiai neturėtų būti priteisti. Prašė priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas S. P. 2018 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iš E. M. įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr., tą pačią 2018 m. balandžio 24 d. UAB „mogo LT“ sudarė su atsakovu Stasiu P. T. priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL24042018/0052, pagal kurią suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudoti transporto priemonę nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d., mokant 81,46 Eur mėnesines įmokas ir pasirašė priėmimo - perdavimo aktą Nr.PA24-042018/0052 prie Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties, kuriuo transporto priemonė buvo parduota UAB „Mogo LT“ ir perduota atsakovui valdyti ir naudotis. UAB „Mogo LT“ įregistravo VĮ “Regitra” save transporto priemonės savininku. Priėmimo perdavimo akto 2 punkte šalys patvirtino, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo kaina, kurią UAB „Mogo LT“ įsipareigojo sumokėti pardavėjui S. P., kuris sutampa su gavėju, yra lygi 1650,00 Eur. Transporto priemonės defektų nustatyta nebuvo. 2018-04-24 automobilio nuomos paraiškoje automobilio vertė nurodyta 1500,00 Eur. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bendrųjų nuostatų 2.1 punkte nurodyta, kad UAB „mogo LT“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui Transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis pagal Sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas įsipareigojo mokėti įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Išrašo apie atliktas įmokas duomenimis paskutinė atsakovo įmoka įskaičiuota 2018-11-24, iš viso jis sumokėjo 507,58 Eur įmokų sumą. UAB „mogo LT" elektroniniu paštu 2019-01-10 išsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti įsiskolinimą ir grąžinti transporto priemonę kreditoriui. Taip pat informavo, kad nepadengus skolos ir nepristačius transporto priemonės kreditoriui, sutartis bus nutraukta. Atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka, todėl vadovaujantis Sutarties 13.8. punktu 2019-02-04 Sutartis buvo nutraukta. 2019-02-01 PVM sąskaitos faktūros duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervežtas maršrutu Kretingos raj. – Vilnius, už 210,00 Eur sumą. 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT" reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk M. S." OU. 2017-03-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk M. S." OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „P. C." AS, kurią Lietuvoje atstovauja „P. B." OU Lietuvos filialas. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu 2019-04-16 atsakovo skola buvo perleista ,,P. C." AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) atsakovas buvo informuotas 2019-05-06 pranešimu. 2019-08-03 sąskaitos- faktūros Nr.MOGO-001643 duomenimis transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. buvo parduota už 730,00 Eur pirkėjui P. G..
Tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties sąlygų, jos nutraukimo, sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo, bei reikalavimų dėl skolos ir delspinigių priteisimo dydžio ir pagrįstumo.
Dėl sutarties kvalifikavimo.
Tinkamam ginčo išsprendimui, svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Ieškovas savo reikalavimą kildina iš Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties ir grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477, 6.487, 6.489, 6.493, 6.499 straipsniais, t. y. bendrosiomis nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovas nesutinka, kad jį ir UAB „mogo LT, kurio reikalavimo teisę perėmė ieškovė, siejo nuomos teisiniai santykiai.
CK 6.522 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnis numato, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šios normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro CK nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis nenumatė atsakovo pareigos įsigyti transporto priemonę, tačiau numatė tokią atsakovo teisę. Sutarties tikslas buvo įsigyti transporto priemonę išsimokėtinai. Ieškovas ieškinyje vartoja sąvokas „lizingo gavėjas“, tačiau nagrinėjamu atveju transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis negali būti kvalifikuota lizingo sutartimi, nes remiantis CK 6.567 straipsniu lizingo sutartis gali būti sudaroma tik verslo tikslais, o atsakovas sutartį sudarė savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui. Vertintina, kad transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties tikslas - transporto priemonės įsigijimas išsimokėtinai. Ieškovas sutiko, kad minėta sutartis iš dalies turi išperkamosios nuomos sutarties bruožų. Šalių sutartis, kurios pagrindinius bruožus – nuomos ir pirkimo–pardavimo – iš esmės jungia CK įtvirtintas išperkamosios nuomos institutas, kvalifikuotina kaip savo požymiais artima išperkamosios nuomos sutarčiai, tačiau atskiroms jos sąlygoms, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti taikomos ir kitų sutarčių teisės institutų, taip pat bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudaryta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis kvalifikuotina išperkamosios nuomos sutartimi ir jai taip pat taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.
Dėl sutarties nutraukimo.
Ieškovas teigia, kad Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, t.y. atsakovui nemokant mėnesinių įmokų. Pažymėtina, kad atsakovas mokėjo sutartimi nustatytas įmokas iki 2018-10-17, o paskutinė įmoka įskaityta 2018-11-24. Teismo posėdžių metu pateiktais paaiškinimais, atsakovas buvo nuvykęs UAB „mogo LT“ atstovybę ir informavo, kad išvyksta į užsienį ir grįžęs sumokės įmokas. Tokiu būdu buvo pradelstos tik 2 mėnesių (2018 gruodžio mėn. ir 2019 sausio mėn.) nemokėtos įmokos, iki atstovai atvyko ir pasiėmė transporto priemonę 2019-02-01 už skolą, bei 2019-02-04 nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų. Transporto priemonė perėjo UAB „mogo LT“ žinion, todėl atsakovas nebeturėjo pareigos mokėti likusias įmokas. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad transporto priemonė buvo perduota UAB „mogo LT“. Byloje nėra pateikta transporto priemonės priėmimo - perdavimo akto, kuris patvirtintų, kokios techninės būklės buvo automobilis jį perduodant. Pretenzijų atsakovui, kad grąžinta Transporto priemonė būtų nepatenkinamos techninės būklės, pateikta nebuvo.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt.
Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo būdas, tačiau turi būti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sąlygas, tvarką bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos sutartyje, jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali būti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas esant esminei šalių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai, ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, nustatančių pranešimo apie nutraukimą terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2006).
Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bendrųjų nuostatų 13.8 punktas numato, kad UAB „mogo LT“ turėjo teisę nutraukti Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį apie tai pranešusi atsakovui, jei per 7 dienas atsakovas nepašalintų pažeidimo, konkrečiu atveju nepadengtų didesnio nei 1 procento mokėjimo pradelsimo per 14 kalendorinių dienų. Atsakovas nurodo, kad negavo jokio UAB „mogo LT“ pranešimo apie sutarties sąlygų pažeidimą ir ketinimą nutraukti Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, tačiau iš bylos ir susirašinėjimo su pirminiu kreditoriumi duomenų matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie įmokų nemokėjimą ir sutarties sąlygų pažeidimą, ir jų nevykdė sutartyje nustatytais terminais. Tačiau, minėta Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties nuostata pripažintina nesąžininga, nes analogišku atveju UAB „mogo LT“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, vartotojui nustatytas 30 dienų pranešimo terminas. Be to, sutarties nutraukimas esant vos 1 procentui kainos sumokėjimo vėlavimui (kas sudaro 16,50 Eur) yra akivaizdžiai neproporcinga verslininko interesų gynybos priemonė. Vartojimo kredito įstatymo 19 punkte numatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos:1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui. Sutarties pažeidimas nežymų terminą netūrėtų būti vertinamas atsakovo nenaudai. Remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos buvo vienašališkai nustatytos verslininko parengtoje standartinėje sutartyje ir atsakovas joms negalėjo daryti jokios įtakos, minėtos sąlygos pripažintinos nesąžiningomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymas - įmokų nemokėjimas UAB „mogo LT“ paėmus transporto priemonę savo žinion, yra adekvatus atsakovo teisių gynimo būdas.
Dėl skolos dydžio.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2019-05-09 pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.
Pagal CK 6.38 straipsnį, 6.200 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą.
Sutartinės atsakomybės tikslas – atlyginti nukentėjusio nuo sutarties neįvykdymo asmens nuostolius, kad jis atsidurtų tokioje padėtyje, tarsi sutarties pažeidimo nebūtų buvę. Siekiant taikyti sutartinę atsakomybę reikia nustatyti šios atsakomybės sąlygų visetą, taip pat įsitikinti, ar nėra atsakomybę mažinančių ar ją šalinančių aplinkybių. Sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis) taikyti nepakanka sutarties neįvykdymo (pažeidimo) fakto – šio teisių gynimo būdo taikymas sietinas su dar trimis sąlygomis – žala (CK 6.249 straipsnis), priežastiniu neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšiu (CK 6.247 straipsnis) ir skolininko kalte (CK 6.248 straipsnis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Ieškovė įrodė, kad atsakovas pažeidė prievolę, nemokėjo sutartų įmokų sutartyje nustatytais terminais ir dėl to jam kyla pareiga atlyginti ieškovės nuostolius. Pažymėtina, kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015). Nustatant priežastinį ryšį nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo ir ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (LR CK 6.247 straipsnis).
Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 1515,18 Eur sumą bei nurodo, kad atsakovas turi sumokėti 134,41 Eur sutarties sudarymo mokestį, 289,08 Eur nuomos mokestį, 815,54 Eur kompensaciją už defektus, 210,00 Eur kitas išlaidas ir 66,15 Eur delspinigių. Atsakovas įsigydamas naudotą (1999 metais pagamintą) automobilį išsimokėtinai, kurio vertė pirkimo metu buvo 1500,00 Eur, susitarė mokėti už šį automobilį dalimis UAB „mogo LT“. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindinių sąlygų 10 punkte numatyti visi papildomi atsakovo mokėtini mokėjimai, tarp kurių ir 150,00 Eur sutarties sudarymo mokestis, kuris įtrauktas į mėnesines įmokas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas pilnai įvykdo prievolę. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Jei prievolė neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas dalį nustatytų įmokų sumokėjo, tokiu būdu padengdamas dalį sutarties sudarymo mokesčio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kad atsakovas sumokėjo sutarties sudarymo mokestį sudarydamas sutartį, įeškovės reikalavimas sumokėti Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties 6.3 punkte nurodytą sutarties sudarymo 134,41 Eur mokestį yra pagrįstas.
Ieškovas reikalauja sumokėti 289,08 Eur nuomos mokestį. Atsakovas yra sumokėjęs už Transporto priemonės nuomą UAB „mogo LT“ iki pat transporto priemonės pasiėmimo. Nustatyta vienos įmokos suma 81,46 Eur. Išrašo apie atliktas įmokas duomenimis paskutinė atsakovo įmoka įskaičiuota 2018-11-24, iš viso jis sumokėjo 507,58 Eur įmokų sumą. Transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto, kai ji buvo paimta surašyta nebuvo, iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ji 2019-01-21 dar buvo pas atsakovą. Sąskaita už paimto automobilio pervežimą išrašyta 2019-02-01. Atsižvelgiant į išdėstytą vertintina, kad atsakovas iki transporto priemonės paėmimo nėra sumokėjes nuomos mokesčio už 2 mėnesius, t.y. 162,92 Eur.
Ieškovas teikia reikalavimą sumokėti 815,54 Eur kompensaciją už defektus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip šie defektai buvo nustatyti bei, kad už nurodomus defektus yra atsakingas atsakovas. Savo reikalavimą ieškovas grindžia Remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje remonto sąmatoje nėra nurodyta, koks konkretus automobilis pateiktas patikrai (nenurodytas valstybinis numeris, kėbulo numeris, kiti indentifikuojantys požymiai). Transporto priemonei yra 20 metų, todėl vertintina, kad tam tikras natūralus nusidėvėjimas galėjo būti nustatytas kaip ir numatyta sutarties 12.7 punkte. Remonto sąmata yra pasiūlymas transporto priemonės remontui, tačiau neįrodo, kad UAB „mogo LT“ su šiuo pasiūlymu sutiko ir realiai remontavo Transporto priemonę. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad transporto priemonė nebuvo remontuota. Pažymėtina, kad remonto sąmatoje nurodytas ratlankių komplektas, kurio detalių ir darbo kaina 215 Eur, nėra transporto priemonės gedimo darbas. Transporto priemonė buvo realizuota už 730,00 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų apie transporto priemonės perdavimą remontui, dėl to patirtas išlaidas, PVM sąskaitos-faktūros išrašymą, jos apmokėjimą, todėl darytina išvada, kad reikalavimas dėl 815,54 Eur kompensacijos už transporto priemonės defektus nepagrįstas.
Ieškovas reikalauja priteisti 210,00 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidas. Bylos duomenimis aplinkybę, kad transporto priemonė buvo nevažiuojanti kreditoriui patvirtino pats atsakovas. Ieškovo pateikta UAB „Akomoda“ PVM sąskaita faktūra Nr.(duomenys neskelbtini) patvirtina suteiktas transporto priemonės BMW, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pervežimo paslaugas maršrutu Kretingos raj. – Vilnius. Transporto priemonės paėmimas šalių buvo aptartas, automobilis paėmimo momentu buvo nevažiuojantis, todėl pradinis kreditorius ėmėsi būtinų priemonių ją parsigabenti Atsižvelgiant į išdėstytą vertintina, kad automobilio transportavimo išlaidos buvo realios ir būtinos, todėl pagrįstos, todėl atsakovui kyla pareiga tokias išlaidas padengti.
Ieškovė taip pat prašo sumokėti delspinigius 66,15 Eur už visą ieškinyje nurodytą įsiskolinimo sumą. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties bendrųjų nuostatų 10.3 punktas numato, kad mokėtini delspinigiai yra 0,05 procento už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė reikalauja delspinigius priteisti nuo 1674,68 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. liepos 4 d. (už 79 dienas). Savo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netikslino, nenurodė, kokia tiksli laiku nesumokėta skolos suma iki transporto priemonės paėmimo. Teismas vadovaujantis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas nėra sumokėjęs nustatytų įmokų už transporto priemonę už 2 mėnesius, t.y. 162,92 Eur. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, taip pažeidė prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, t.y. sumokėti delspinigius. Šiuo atveju delspinigiai priteistini nuo laiku nesumokėtos (162,92 Eur įmokų už transporto priemonę ir 134,41 Eur sutarties sudarymo mokesčio) 297,33 Eur sumos (297,33 x 0,05 proc. x 79 d.), kas sudaro 11,74 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstytą nustatyta, kad atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 134,41 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 162,92 Eur nesumokėta įmokų dalis, 11,74 Eur delspinigių už laiku nesmokėtą įsiskolinimą pagal sutartį, bei 210,00 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidų, ieškovės naudai, iš viso 519,07 Eur ((CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakovas privalo mokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (pareiškimo priėmimo dieną - 2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl jos priteistinos iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 d.).
Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, kur nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 d. nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, ieškovas, paduodant ieškinį sumokėjo 39,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir prašė priteisti iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 34 procentų apimtyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkinto ieškinio daliai (34 proc.) priteistinos ieškovei “P. C.” AS iš atsakovo S. P., t. y. 13,26 Eur (CPK 98 straipsnis).
A. S. P už advokato teisines paslaugas sumokėjo 600,00 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų mokėjimų nurodymų, detalizuotų atsakovo atstovės prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas įvertinus, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bei atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovę teisme, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl tenkinus ieškinį iš dalies atsakovui S. P. iš ieškovės „P. C.“ AS proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (66 proc.) priteistinos bylinėjimosi išlaidos 396,00 Eur.
Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principais šalių priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovui S. P. iš ieškovo priteistina 382,74 Eur (396,00 Eur-13,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 519,07 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų, 07 ct) įsiskolinimą, bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo “P. C.” AS, į.k., naudai.
Priteisti iš ieškovo “P. C.” AS, į.k. 382,74 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.