Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-24 · Administracinė byla Nr. I-542-583/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
I-542-583/2009
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00330-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Irma Čuchraj, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Administracinė byla Nr. I-542-583 /2009Proceso Nr. 3-63-3-00330-2009-2 (S)Procesinio sprendimo kategorija 38;70.2;74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams V. Z., advokatui Viačeslavui Žarkovui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Lijanai Plaščinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą ir patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo išduoti leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti ir įpareigojimo atlikti kitus veiksmus.

Kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) patikslintu skundu (b.l. 143-146) prašo teismą įpareigoti atsakovą pradėti statinio – automobilių stovėjimo aikštelės adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda įteisinimo procedūrą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2007 m. spalio 22 d. protokolinio sprendimo Nr. ADM-588 1 punktą ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių išduoti UAB (duomenys neskelbtini) leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda.

Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi prašymu išduoti leidimą naudotis miesto gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėdoje. 2007 m. spalio 25 d. gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento transporto tarnybos 2007 m. spalio 23 d. raštą Nr.TR2-239 su 2007 m. spalio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos protokolo Nr. ADM-588 išrašu ir sužinojo, kad 2007 m. spalio 18 d. Saugaus eismo komisijos posėdyje nutarta nepritarti UAB (duomenys neskelbtini) prašymui.

Pareiškėjo manymu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pagal 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-157 patvirtintą „Naudojimosi miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti tvarką“, jos 4 punktą, privalėjo priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Sprendimas dėl leidimo neišdavimo nebuvo priimtas ir tuo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (administracinėje byloje Nr.A502-943/2009 bei administracinėje byloje Nr.N756-1347/2009), 2007 m. spalio 22 d. protokoline nutartimi Nr. ADM-588 priimtas sprendimas nepritarti prašymui yra nepagrįstas, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006 m,. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr.T2-153, kuriuo nustatė gatvių ir aikštelių teritorijų ribas iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais. Konstitucinis teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliariųjų reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta sutartis. Valstybinė kelių transporto inspekcija 2005 m. rugsėjo 23 d. išdavė UAB (duomenys neskelbtini) Kelių transporto veiklos licenziją, vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais. 2006 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. T2-153 nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę, o ne būti pagrindu atsisakyti išduoti leidimą.

2000 m. spalio 13 d. pareiškėjas savo lėšomis įrengė 10 vietų automobilių stovėjimo aikštelę su 3 mikroautobusams stovėti rezervuotomis vietomis adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda, kurią 2000 m. lapkričio 28 d. priėmimo naudoti aktu perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei. 2000 m. lapkričio 28 d. priėmimo aktas patvirtintas 2001 m. vasario 27 d. Pagal CK nuostatas pareiškėjas kartu su pagamintu daiktu perdavė atsakovui ir visas teises į daiktą, todėl pradėti aikštelės pripažinimo kaip statinio procedūrą bei kreiptis su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į teritorinį registratorių, turėjo atsakovas. Atsakovas naudojasi aikštele, gauna materialinę naudą, tai yra veikia kaip teisėtas savininkas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas V. Z. palaiko skundą ir prašo jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Pareiškėjos atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas nurodo jog palaiko patikslinto skundo reikalavimus ir pagal jų apimtį prašo nagrinėti administracinę bylą ir patenkinti patikslinto skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 163-165) nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija 2007 m. spalio 18 d. p vykusiame posėdyje pagrįstai nutarė nepritarti pareiškėjos prašymui, nes galimas piktnaudžiavimas bei pažeistų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 1-157 patvirtintos Naudojimosi miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti tvarkos nuostatas bei Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies nustatytą draudimą. Pagal savivaldybės sprendimu nustatytą tvarką Savivaldybės administracijos direktoriui prašymas dėl leidimo automobiliams statyti išdavimo teikiamas tada, kai Saugaus eismo komisija nutaria leisti naudotis miesto gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti, todėl nesant Saugaus eismo komisijos teikimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti leidimą. Taip pat, nurodo, kad pareiškėjui buvo leidžiama naudotis ginčo aikštele, reikalinga komercinei veiklai vykdyti, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo aikštelė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Leidimo neišdavimas pareiškėjui visiškai nesusijęs su ginčo aikštelės teisine registracija.

Atsakovės atstovė Lijana Plaščinskaitė palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą pradėti statinio – automobilių stovėjimo aikštelės adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda įteisinimo procedūrą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, pagrįstumo.

2007 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1769-342/2007 išnagrinėtas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leisti UAB (duomenys neskelbtini) naudotis automobilių stovėjimo aikštele, adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda, automobiliams - lengviesiems automobiliams taksi statyti ir konstatuota, kad pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. vasario 6 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. I-1796-342/2007 b.l.108-111) konstatavo, kad remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktą statiniu laikoma visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, kurių metu nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas bei kiti parametrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose išvardinti statinių tipai, vienas jų - inžineriniai statiniai. Statybos įstatymas inžinerinius statinius apibrėžia kaip inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, taip pat visus kitus statinius, kurie nėra pastatai. 2000 m. lapkričio 28 d. automobilio stovėjimo aikštelės priėmimo aktas patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė įvertinta kaip statinys ir jam būtina teisinė statinio registracija Nekilnojamojo turto registre. Ar nurodytas statinys atitinka statinio sąvoką ir šio statinio sukūrimo teisėtumą privalo įvertinti Nekilnojamojo turto registro specialistai, pateikus prašymą ir kitus dokumentus būtinus statinio registracijai. Tik pripažinus, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra statinys ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre gali būti sprendžiamas klausimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo naudojimui (žr.: 2008 m. vasario 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-184/2008).

2008 m. rugpjūčio 3 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2136-342/2007 išnagrinėtas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įregistruoti komunalinės paskirties statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda nekilnojamojo turto registre įstatymo nustatyta tvarka. Šis reikalavimas buvo grindžiamas 2001 m. vasario 27 d aktu, „Automobilių stovėjimo aikštelės Butkų Juzės g. 6„ techniniu projektu, projektavimo sąlygų sąvadu ir kt. teikiamais įrodymais (administracinės bylos Nr. I-2136-342/2007 I tomas b.l.169-171, 2 tomas b.l.4- 25). Įvertinus faktinius duomenis teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje buvo atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja tokį reikalavimą kėlė atsakovui iki bylos nagrinėjimo teisme. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nesant pareiškėjo prašymo atsakovui šiuo klausimu ir atsakovo atsisakymo atlikti prašomą veiksmą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė pareiškėjos teises. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas priima ginti tik pažeistą ar ginčijama teisę arba įstatymų saugomą interesą. Pagal Automobilių stovėjimo aikštelių arba vietų įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos 12 punktą statytojas įsipareigoja įrengtą aikštelę neatlygintinai perduoti į Miesto ūkio tvarkymo skyriaus balansą. Tik įvykdžius Automobilių stovėjimo aikštelių arba vietų įrengimo Klaipėdos mieste patvirtintos tvarkos reikalavimus gali būti sprendžiamas ginčas dėl aikštelės naudojimo Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismo sprendimas šiuo atveju neriboja pareiškėjos teises teikti atsakovui atitinkamą prašymą įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę VĮ Registrų centre ar kitokio pobūdžio prašymą kylantį iš Klaipėdos miesto valdybos 1998 m. liepos 2 d. sprendimu Nr.386 patvirtintos Automobilių stovėjimo aikštelių arba vietų įrengimo Klaipėdos mieste tvarkos, nes skundas atmestas tuo pagrindu, kad nėra išspręstas aikštelės valdymo klausimas. Išsprendus valdymo klausimus pareiškėjai išlieka teisė vėl kreiptis į teismą tuo atveju, jei jis manys, jog yra pažeidžiamos jos teisės arba įstatymų saugomas interesas (žr. 2008 m. gegužės 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-776/2008).

Pareiškėja patikslintu skundu reikšdama reikalavimą įpareigoti atsakovą pradėti statinio – automobilių stovėjimo aikštelės adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda įteisinimo procedūrą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jį grindžia tais pačiais įrodymais ir faktiniais duomenimis, kurie jau yra įvertinti aukščiau cituojamose procesiniuose sprendimuose, kurie yra įsiteisėję. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pareiškėjai teismas aukščiau cituojamais procesiniais sprendimais išaiškino jos teises ir padėjo įgyvendinti jo procesines teises, tačiau pareiškėja į atsakovą prašymu dėl statinio įregistravimo nesikreipė ir neatliko jokių kitų veiksmų, kurie nurodyti 2008 m. gegužės 19 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, t.y. atsakovui nepateikė prašymo dėl įregistravimo stovėjimo aikštelės VĮ Registrų centre ar kitokio pobūdžio prašymo kylančio iš Klaipėdos miesto valdybos 1998 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 336, kurį išsprendus pareiškėjai manant, kad buvo pažeistos jos teisės ar saugomi interesai, ji vėl galėtų kreiptis į teismą.

Iš bylos medžiagos ir teismui teikiamo 2009 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3309-637/2009 (b.l.151-154) pareiškėja šios teisės nerealizavo tikslingai, nes civilinio proceso tvarka ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ir lėšų grąžinimo.

Todėl akivaizdu, kad teisinė ir faktinė situacija dėl aikštelės teisinės registracijos nuo to momento kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. pasisakė dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir 2008 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, nepakito, todėl konstatuojama, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administracinė byla dalyje dėl pareiškėjos skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą pradėti statinio – automobilių stovėjimo aikštelės adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda įteisinimo procedūrą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu.

Dėl skundo reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2007 m. spalio 22 d. protokolinio sprendimo Nr. ADM-588 1 punktą ir įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių išduoti UAB(duomenys neskelbtini) leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda, pagrįstumo.

Kaip matyti iš bylos faktinių duomenų ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2007 m. spalio 22 d. protokolinio sprendimo Nr. ADM-558 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo bei viešojo administravimo subjekto, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, dėl ko inter alia turi būti tikrinama, ar atsakovas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus ir ar jis konkrečiu atveju turi tokią pareigą, o pareiškėjas – teisę reikalauti atlikti tokius veiksmus.

Iš byloje papildomai surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą dėl automobilių aikštelės nuomos (b.l.126). Prašymas dėl leidimo naudotis miesto gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda buvo išnagrinėtas 2007 m. spalio 18 d. įvykusiame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdyje ir įformintas 2007 m. spalio 22 d. Saugaus eismo komisijos posėdžio protokolu Nr. ADM – 558, jo 1 uoju punktu. Komisija vienbalsiai nutarė, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-153, UAB (duomenys neskelbtini) prašymui skirti tris rezervuotas vietas automobiliams laikyti Butkų Juzės g., ties pastatu Nr. 6, nepritarti. Pareiškėjos manymu šis atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2009 m. lapkričio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (1 tomas, b.l.113-117) pasisakyta, kad akivaizdu, jog leidimo, suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, išdavimo procedūra susideda iš dviejų etapų ir jame dalyvauja du subjektai. Pirmajame etape sprendimą dėl teikimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija, antrajame sprendimą dėl pirmiau minėto leidimo išdavimo šios komisijos teikimo (sprendimo pritarti prašymui) pagrindu priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Taigi teigti, jog Saugaus eismo komisijos sprendimai yra fakultatyviniai, nėra pagrindo. Taip pat konstatuota, jog tuo atveju, kai Saugaus eismo komisija atsisako pritarti prašymui dėl leidimo, suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, išdavimo, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, antrasis minėtos procedūros subjektas neturi pagrindo priimti atitinkamo sprendimo, nes nėra gautas tam reikalingas teikimas, kas reiškia, jog toks Saugaus eismo komisijos sprendimas, nors ir įformintas protokoliniu nutarimu, prašymą padavusiam asmeniui sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisakė, jog Saugaus eismo komisijos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 123, 8 punkte numatyta, jog ši komisija sprendžia eismo organizavimo klausimus Klaipėdos mieste.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 8 dalis eismo organizavimą apibrėžia kaip judėjimo keliais reguliavimo teisinių bei techninių priemonių ir tvarkomųjų veiksmų kompleksą. Kelias, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, yra inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija turi teisę vertinti prašymą dėl leidimo, suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T2-153, kuriuo buvo nustatytos gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais keleivių grupes, ribos, kontekste.

Taigi, kaip jau paminėta aukščiau nurodytoje nutartyje, pagal Tvarkos 4 punktą (b.l.32) sprendimą dėl leidimo, suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, išdavimo Saugaus eismo komisijos teikimu priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Tvarkos 6 punktą fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys gauti leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, Ryšių su visuomene skyriui pateikia šiuos dokumentus : prašymą (6.1 punktas), saugaus eismo komisijos protokolo išrašą ir teritorijos, kuri bus naudojama automobiliams statyti, schemos kopiją (6.2 punktas); mokamojo pavedimo ar kvito originalą bei kopiją, liudijančią apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos vietinės rinkliavos sumokėjimą (pateikiamas priėmus sprendimą) (tvarkos 6.3 punktas). Kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) prašymo (b.l.126) pareiškėjas kreipėsi prašymu leisti naudotis Klaipėdos miesto tarybos patvirtinta tvarka, trimis jo pačio lėšomis, verslo reikmėms pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintą tvarką ir statybos įstatymo parengtą, suderintą projektą įrengtomis aikštelės vietomis, adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda. Prašymas pagal formą ir turinį atitiko Tvarkos reikalavimų nuostatus, kad klausimas būtų svarstomas Saugaus eismo komisijoje. Tvarkos 6.2 punkto reikalavimas tiesiogiai siejamas su Saugaus eismo komisijos sprendimu, o 6.3 punkto reikalavimo įvykdymas siejamas su administracijos direktoriaus teigiamo sprendimo dėl pareikšto prašymo priėmimu ir šie Tvarkos reikalavimai gali būti įvykdomi tik tam tikrais etapais, kurie priklauso nuo priimtų valinių sprendimų.

Būtent šias aplinkybes akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (1 tomas, b.l.113-117), kurioje pasisakė, jog leidimo, suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, išdavimo procedūra susideda iš dviejų etapų ir jame dalyvauja du subjektai. Pirmajame etape sprendimą dėl teikimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija, antrajame sprendimą dėl pirmiau minėto leidimo išdavimo šios komisijos teikimo (sprendimo pritarti prašymui) pagrindu priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Iš to seka, kad reikia vertinti atskirai abu etapus ir vertinti ar pagrįstai 2007 m. spalio 18 d. vykusiame saugaus eismo komisijos posėdyje, kurio protokolas surašytas 2007 m. spalio 22 d. Nr. ADM -588, svarstant 1 klausimu UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsisakyta pritarti pateikto prašymo tenkinimui.

Dėl skundo reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos 2007 m. spalio 22 d. protokolinio sprendimo Nr. ADM -588 1 punktą, pagrįstumo.

Kaip nustatyta iš 2007 m. spalio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos posėdžio protokolo Nr. ADM-588 (b.l.129-132), 2007 m. spalio 18 d. vykusio posėdžio metu, 1-uoju klausimu buvo svarstomas UAB (duomenys neskelbtini) atstovo prašymas skirti tris rezervuotas vietas automobiliams laikyti Butkų Juzės gatvėje ties pastatu Nr. 6. Svarstymo metu nutarta prašymui nepritarti. Svarstymo metu pasisakyta, kad Klaipėdos miesto tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-153 nustatytos gatvių ir aikštelių teritorijos, kurios ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais keleivių grupes, ribos: nuo autobusų stoties, įskaitant gatves, aikštes, stovėjimo aikšteles, kiemus ir privažiavimo kelius, iki šiaurinės ir rytinės Priestočio g. ribos, rytinės S.Nėries g. ribos, pietinės Butkų Juzės g. ribos. Leidimas rezervuoti vietas automobilių parkavimui zonoje patenkančioje į Tarybos nustatytas ribas būtų netikslingas, nes galimas piktnaudžiavimas (galimas keleivių vežimas užsakomaisiais reisais) (b.l.130).

Pagal 2004 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-449 patvirtintą naują Saugaus eismo komisijos nuostatų redakciją (b.l.138-140) (toliau – ir Nuostatai), jos 9, 12, 17 punktus, komisijos posėdžiai yra teisėti kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių ir komisijos sprendimai įforminami protokolais. Pagal šią Nuostatų redakciją, jos 1 punktą, saugaus eismo komisijos sudėtį tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius. 2007 m. spalio 18 d. saugaus eismo komisijos sudėtis buvo patvirtinta 2007 m. gegužės 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-974 ir pakeista 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. AD1-1976 (skelbta www.klaipeda.lt). Pagal protokole fiksuotą komisijos posėdyje dalyvavusių narių skaičių ir sudėtį, kliūčių sprendimų priėmimui nebuvo, todėl nepagrįsti pareiškėjo atstovo argumentai, kad nebuvo kvorumo ir komisijos nariai neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimų.

Komisijos sprendimas nepritari UAB (duomenys neskelbtini) prašymui dėl rezervuotų stovėjimo vietų skyrimo Butkų Juzės g. 6, grindžiamas 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-153, kuriuo įvardinama vieta patenka į gatvių ir aikštelių teritorijų sąrašą, kurios ribojasi su Klaipėdos autobusų stotimi ir iš jų draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais keleivių grupes (b.l.49-50). Todėl vertintina ar buvo teisiniai pagrindai nepritarti teikiamam prašymui.

2008 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu konstatuota, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Tačiau šis draudimas neaiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalyje (2002 m. kovo 19 d. redakcija) esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą. Kadangi, kaip minėta, iš reguliarių reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis, surinktų grupių vežimas neatitiktų Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) esančio sąvokos „užsakomieji reisai“ apibrėžimo, užsakomųjų reisų paskirties, o keleivių grupes, sudarytas nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, užsakomaisiais reisais draudžiama vežti iš bet kokių vietų, ne tik iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis (ir kurių ribas, kaip minėta, nustato savivaldybių institucijos), minėtas draudimas vertintinas kaip perteklinis; juk net jeigu toks draudimas nebūtų nustatytas expressis verbis, jis vis tiek yra įtvirtintas šiame kodekse, išplaukia iš pačios užsakomojo reiso sampratos. Kaip perteklinė vertintina ir atitinkama savivaldybių institucijoms įtvirtinta pareiga nustatyti gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais, ribas: šios ribos iš esmės nieko nežymi, nes net ir nenustačius tokio draudimo expressis verbis, pagal Kelių transporto kodeksą užsakomųjų reisų vežėjai neturi teisės vežti čia pat surinktų ir iškart (neva užsakomuoju reisu) išvykstančių keleivių grupių, t.y. keleivių grupių, sudarytų nepateikus išankstinio užsakymo vežėjui ir su juo iš anksto nesudarius vežimo sutarties, nesvarbu, ar tokios keleivių grupės būtų surinktos kokiose nors savivaldybių institucijų apibrėžtose su autobusų stotimis besiribojančiose gatvių ir aikštelių teritorijose, ar už jų ribų.

Taigi įvertinus Konstitucinio teismo nutarimą, akivaizdu, kad ginčijamame protokole įvardintas nepritarimo pagrindas Konstitucinio teismo buvo įvardintas kaip perteklinis, tačiau ginčijamo akto priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas būtent įtvirtino pareigą savivaldos institucijoms nustatyti gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais, ribas. Kadangi Konstitucinio teismo nutarimai negalioja atgal, saugaus eismo komisijos protokolinis sprendimas, nors ir grindžiamas pertekliniu teisiniu reguliavimu, jo priėmimo metu buvo pagrįstas ir teisėtas.

Teismas nagrinėdamas bylą, nežiūrint ginčijamuose aktuose nurodytųjų teisinių argumentų ir pasikeitusio teisinio reguliavimo ex-officio turi įvertinti ar šiuo metu nėra kitų kliūčių, leidžiančių pareiškėjui išduoti leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti Butkų Juzės g. 6, Klaipėda, ar toks sprendimas būtų galimas įvykdyti jei atsakovas būtų įpareigotas pritarti tokiam prašymui.

2007 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1769-342/2007 ir 2008 m. vasario 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-184/2008 išnagrinėjus analogišką pareiškėjo prašymą buvo konstatuota, kad tik pripažinus, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra statinys ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre gali būti sprendžiamas klausimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo naudojimui (administracinės bylos Nr. I-1769-342/2007 b.l.111). Šiuo atveju faktinė ir teisinė situacija nėra pasikeitusi, aikštelė nėra įregistruota ir dėl šios faktinės situacijos taip pat pasisakyta procesiniais sprendimais administracinėje byloje Nr. I-2136-342/2007, kurie yra įsiteisėję ir pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas nekvestionuotini.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai taip pat pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t.y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose.

Taigi vadovaujantis šiuo Konstitucinio teismo nutarimu, akivaizdu, kad teismas neturi nukrypti nuo aukščiau cituotos teisminės praktikos svarstant analogiško pobūdžio klausimus, todėl konstatuojama, jog pareiškėjos nurodomoje vietoje esantis gatvės praplatėjimas (Butkų Juzės g. 6, Klaipėda), kur prašoma išduoti leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti nėra pripažintas statiniu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimui dėl automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo naudojimui ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija pagrįstai 2007 m. spalio 18 d. vienbalsiai nusprendė ir 2007 m. spalio 22 d. posėdžio protokolo Nr. ADM -588 1 punktu įformino atsisakymą pritarti pateiktam pareiškėjo prašymui. Dėl šių aplinkybių naikinti 2007 m. spalio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos protokolinio sprendimo Nr. ADM -558 1 –ajį punktą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių išduoti UAB (duomenys neskelbtini) leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda, pagrįstumo.

2009 m. lapkričio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (1 tomas, b.l.113-117) konstatuota, jog tuo atveju, kai Saugaus eismo komisija atsisako pritarti prašymui dėl leidimo, suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, išdavimo, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, antrasis minėtos procedūros subjektas neturi pagrindo priimti atitinkamo sprendimo, nes nėra gautas tam reikalingas teikimas, kas reiškia, jog toks Saugaus eismo komisijos sprendimas, nors ir įformintas protokoliniu nutarimu, prašymą padavusiam asmeniui sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Kaip jau minėta Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktuose numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys gauti leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti, Ryšių su visuomene skyriui pateikia saugaus eismo komisijos protokolo išrašą ir teritorijos, kuri bus naudojama automobiliams statyti, schemos kopiją; mokamojo pavedimo ar kvito originalą bei kopiją, liudijančią apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos vietinės rinkliavos sumokėjimą (pateikiamas priėmus sprendimą). Įvardintosios sąlygos siekiant gauti leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti gali būti įvykdytos tik esant saugaus eismo komisijos pritarimui, todėl kaip jau minėta šiame sprendime ir cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio eismo praktikoje, administracijos direktorius nors ir būdamas subjektas, kuris pagal Tvarkos 4 punktą priima sprendimą dėl leidimo suteikiančio teisę naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti išdavimo, jis tokį sprendimą priima saugaus eismo komisijos teikimu ir neturi teisės tokio sprendimo priimti jei nėra gautas tam reikalingas pritarimas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu konstatavus, kad saugaus eismo komisija iš esmės pagrįstai nepritarė pateikto prašymo tenkinimui, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių išduoti pareiškėjui leidimą naudotis miesto gatvių bei aikščių vietomis automobiliams statyti adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 101 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimą: įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pradėti statinio – automobilių stovėjimo aikštelės adresu Butkų Juzės g. 6, Klaipėda įteisinimo procedūrą ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nutraukti.

Pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasIrma ČuchrajDalia Gumuliauskienė