Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2009 m. birželio 9 d. Ieškovas ir Skolininkas sudarė Susitarimą Nr. 1 „dėl kredito sumos padidinimo“ (toliau – Kredito sutartis) (kopija pridedama). Remiantis Susitarimo sąlygomis, bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo buvo 10128,16 Lt, o Skolininkas turėjo grąžinti minėtą kreditą su 29,04 proc. sutartinėmis metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Susitarime buvo sudarytas naujas mokėjimo grafikas (žr. Susitarimo 2-3 psl.), pagal kurį Skolininkas turėjo padengti savo įsiskolinimą Ieškovui iki 2017 m. gruodžio 11 d., kas mėnesį darydamas nustatyto dydžio įmoką. Atsakovams nevykdant Kredito ir Laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, Ieškovas paštu siuntė pranešimus “dėl mokėjimo vėlavimo“, po vieną kiekvienam: 2010 m. sausio 18 d. išsiųsti pranešimai Nr. 1-191756-10 , 2010 m. vasario 18 d. siųsti pranešimai Nr. 1-196464-10 (kopijos pridedamos), 2010 m. kovo 20 d. pranešimai Nr. 1-200258-10, 2010 m. balandžio 20 d. pranešimai Nr. 1-203746-10 , 2010 m. gegužės 21 d. pranešimai Nr. 1-20339-10 (kopijos pridedamos).

2010 m. birželio 21 d. Ieškovas Atsakovams išsiuntė po perspėjimą „dėl sutarties nutraukimo“ Nr. 1-212362-10 (kopija pridedama), kuriuo Atsakovai buvo įspėti, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, Ieškovas bus priverstas nutraukti su Skolininku sudarytą Kredito sutartį ir pareikalauti iš Atsakovų ne tik viso įsiskolinimo grąžinimo iš karto, bet ir visos kredito sumos, delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo.

Atsakovams toliau piktybiškai vengiant vykdyti Kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2010 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu Nr. 1-218221-10 (kopija pridedama) Kredito sutartis tarp Ieškovo ir Skolininko buvo vienašališkai nutraukta, Skolininkui buvo suteiktas vienos savaitės terminas padengti savo įsiskolinimą Ieškovui. Laiduotojas, kaip solidariai atsakingas už visų Kredito sutartyje numatytų Skolininko įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį vykdymą, buvo informuotas apie Kredito sutarties nutraukimą bei jam buvo suteiktas vienos savaitės terminas padengti Skolininko įsiskolinimą Ieškovui. Skolininkas ir Laiduotojas taip pat buvo informuoti apie Ieškovo ketinimus kreiptis į teismą. Iki šiol Atsakovų įsiskolinimas Ieškovo naudai nėra padengtas.

LR CK 6.38 str. nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiškas iš jos kylančių pareigų įvykdymas. Atsakovai neįvykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė prievolę (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.), todėl Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą paduodant ieškinį, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės (LR CK 1.138 str.).Pagal LR CK 6.245 str. 3 d. sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Atsakovų solidarų įsiskolinimą Ieškovui sudaro 15949,37 Lt (penkiolika tūkstančių devyni šimtai keturiasdešimt devyni Lt 37 ct), iš kurių:

10128,16 Lt negrąžintos kredito sumos, apskaičiuotos iš pagal Kredito sutartį suteiktos kredito sumos (10128,16 Lt) atskaičiavus Atsakovų sumokėtą pinigų sumą, skirtą pagrindinei prievolei įvykdyti (žr. atliktų mokėjimų išklotinę);4786,58 Lt nesumokėtų sutartinių palūkanų dalis, apskaičiuota nuo palūkanų sumos, mokėtinos iki Kredito sutarties nutraukimo dienos, atskaičiavus Atsakovų sumokėtą pinigų sumą, skirtą palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą mokėti (žr. atliktų mokėjimų išklotinę);933,35 Lt delspinigių, kurie yra apskaičiuojami Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose nustatyta tvarka. Detalūs reikalaujamų delspinigių paskaičiavimai pridedami (žr. delspinigių paskaičiavimo lentelę). Siekiant greitesnio ginčo sprendimo Ieškovas geranoriškai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį iki minimaliai patirtų nuostolių dydžio.101,28 Lt Kredito sutarties sudarymo mokesčio.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal LR CK 6.258 str. 3 d. netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, sumą. LR CK 6.249 str. 4 d. numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos:

1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti;

2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu;

3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškovui dėl Atsakovų prisiimtų prievolių netinkamo vykdymo vienašališkai nutraukus Kredito sutartį, Atsakovams atsirado pareiga grąžinti visą jam suteiktą ir jo negrąžintą kredito sumą bei sumokėti iki Kredito sutarties nutraukimo apskaičiuotas sutartines palūkanas (LR CK 6.222 str. ir LR CK 6.874 str. 2 d.). Taigi Kredito sutarties nutraukimo dienai Atsakovai privalėjo nedelsiant grąžinti Ieškovui iš viso 15016,02 Lt sumą, tačiau šios pareigos Atsakovai neįvykdo iki šios dienos. Akivaizdu, kad per laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos (2010 m. rugpjūčio 3 d.) iki kreipimosi į Teismą su ieškiniu dienos (2010 m. lapkričio 30 d.) laiku negražintų pinigų vertė sumažėjo. Atsakovams tinkamai vykdant Kredito sutartį arba po Kredito sutarties nutraukimo nedelsiant grąžinus visą skolą, Ieškovas gautomis piniginėmis lėšomis būtų galėjęs disponuoti savo komercinėje veikloje (pvz. perskolinti, investuoti ir kt.). Tačiau dėl Atsakovų nesąžiningų veiksmų Ieškovas neturi galimybės išvengti laiku negrąžintų pinigų realaus nuvertėjimo ir patiria nuostolius dėl pinigų vertės sumažėjimo. Ieškovo per minėtą laikotarpį patirtus nuostolius sudaro 933,35 Lt (paskaičiavimas pridedamas). Patirtų nuostolių skaičiavimui naudojamas diskontuotų pinigų srautų metodas (angl. Discounted Cash Flows), kurio pagalba ir apskaičiuojamas laiku negrąžintų pinigų nuvertėjimas, išreiškiantis patirtus nuostolius dėl pinigų vertės sumažėjimo per minėtą laikotarpį. Patirtų nuostolių dydžiu Ieškovas grindžia reikalaujamų priteisti iš Atsakovų netesybų dydį.Vertindamas netesybų dydžio pagrįstumo klausimą teismas privalo išeiti iš bendrų įstatyminio reguliavimo rėmų ir vertinti konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, kadangi netesybos gali būti mažinamos tik objektyviai atsižvelgus į konkrečios prievolės pobūdį ir sumą (taip pat lyginant ir su delspinigių suma), padarytą pažeidimą, to pažeidimo padarinius, skolininko elgesį ir kitus veiksnius (LAT nutartis c.b. 3K-3-358/2005; c.b. Nr. 3K-3-107/2006; ir kt.).

Atsakovai nepadarė nei vienos įmokos (atliktų mokėjimų išklotinė pridedama) pagal Kredito sutarties mokėjimo grafiką. Atsakovai nerodė jokios iniciatyvos iš savo pusės: nesikreipė į Ieškovą su prašymu laikinai atidėti Kredito sutartyje nustatytus mokėjimus arba refinansuoti susidariusį įsiskolinimą, nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ilgalaikės Kredito sutarties nevykdymas yra tik laikino pobūdžio ir bus tinkamai vykdomas ateityje, nenurodė kokiu būdu, kada ir kokiomis sąlygomis jis ketina grąžinti kreditą, įvykdyti kitas pinigines prievoles Ieškovui. Be to, Atsakovai nereagavo į Ieškovo telefono skambučius, siunčiamus pranešimus ir perspėjimus apie Kredito sutarties nutraukimą, ignoravo Ieškovo pasiūlymus išspęsti ginčą taikiai. Toks Atsakovų elgesys akivaizdžiai prieštarauja sąžiningo sutarčių vykdymo principui, įtvirtintam LR CK 6.200 str. 1 d., kuri numato, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 1.89 str. 1 d.). 2005-06-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Almarina“ (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-358/2005) pabrėžiama, kad “įvertinant didesnes nei įprastos šalių numatytas netesybas atsižvelgtina į tai, kad pagal sutarties pobūdį ieškovui yra svarbus laiku atliekamas apmokėjimas už suteiktas uosto paslaugas, nes nuo tinkamai vykdomų Klaipėdos jūrinio uosto paslaugų naudotojų prievolių (atsiskaitymų) priklauso normalus uosto darbas, kartu ir ieškovo ūkinė veikla. Todėl pripažintina, kad ieškovui siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, sutarties sąlygų atsakovo griežtas laikymasis yra svarbus ieškovui, dėl to šalių susitartas didesnis nei įprastas, delspinigių dydis laikytinas normaliu ir pateisinamu“. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad atskirais atvejais didesnis nei įprastas delspinigių dydis gali atlikti ne tik kompensacinę, bet ir rizikos ribojimo bei pažeidimo prevencijos funkciją.

Ieškovas Kredito sutartyje nustatydamas kredito ir palūkanų grąžinimo terminus pagrįstai tikisi gauti šias sumas būtent Kredito sutartyje nustatytais terminais. Normalus Ieškovo komercinės veiklos vykdymas tiesiogiai priklauso nuo Ieškovo įsipareigojimų pagal išleistas obligacijas, tarpbankinių paskolų sąlygų ir finansinių įsipareigojimų savo klientams savalaikio vykdymo, todėl siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, Kredito sutarties ir kitų vartojimo kredito sutarčių sąlygų tinkamas ir savalaikis vykdymas Ieškovui yra ypač svarbus. Tuo tarpu Kredito sutarties mokėjimo grafike nustatytos įmokos Atsakovų visai nebuvo mokamos.Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais ( LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2007; c.b. Nr. 3K-3-401/2008; c.b. Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

Apgaule pripažįstama sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Pabrėžtina, kad kitaip negu suklydus, apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad prieš pasirašant laidavimo sutartį Ieškovo darbuotoja suteikė jai galimybę susipažinti ir perskaityti minėtą sutartį. Pati Atsakovė neuždavė Ieškovo darbuotojai jokių klausimų susijusių su pasirašomą sutartimi, įskaitant ir klausimus susijusius su pasirašomos sutarties teisine reikšme ir jos galimomis (neigiamomis) pasekmėmis. Atsakovė susipažino su laidavimo sutarties turiniu jai priimtinu būdu („ ...paprašiau, kad atsakovas už mane paskaitytų...“) ir sutartį pasirašė, tuo patvirtindama kad sutarties sąlygos yra aiškios ir atitinka jos tikrąją valią. Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, todėl prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Ieškovas veikė sąžiningai.Be to Atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių Ieškovo ar jo atstovo galimą nesąžiningumą. Priešingai, Atsakovė nurodo, kad „ ...dabar suprantu, atsakovas R. K. ir čia mane apgavo...“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant tokiems Atsakovės pareiškimams Ieškovas nėra tinkama šio proceso šalis ir atsakovu tokioje byloje, Ieškovo manymu, turėtų būti R. K.. Pagal CK 1.90 straipsnį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas konstatuoja, kad suklydimas buvo esminis. Ši norma nustato dvi sąlygas, kurioms esant ji gali būti taikoma. Pirma, būtina konstatuoti patį suklydimo faktą. Antra, konstatavus suklydimo faktą, būtina įvertinti, ar suklydimas buvo esminis. Tik pripažinus esant abi šias sąlygas, sandorį galima pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. To nepadaręs asmuo elgiasi neapdairiai bei neatidžiai ir taip veikdamas jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Todėl teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tą klaidingą įsivaizdavimą lėmė pačios sandorio šalies neapdairumas, neatidumas ar nerūpestingumas (pvz. 2002 m. gruodžio 11 d. LAT CBS nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-1519/2002 m.). Kvalifikuojant suklydimą kaip esminį, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Vertinant, asmuo suklydo ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.

Atsakovės atsiliepime yra nurodyta, kad R. K. buvo nurodęs Atsakovei, kad jam reikalinga paskolą, kurią ketina paimti banke, be to paskolai reikalingas laiduotojas. Todėl Atsakovė kartu su R. K. nuėjo į BIGBANKĄ,kurio filialo Lietuvoje pagrindinė veiklos sritis - vartojamųjų paskolų teikimas fiziniams asmenims;

Iš 2008-11-25 laidavimo sutarties (b.l.41-42)matyti,kad atsakovė V. V. pasirašė šią sutartį su ieškovu dėl laidavimo už R. K. vartojimo sutartimi Nr.0803399/151a numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą,kur Sutartyje yra nurodymai apie Laiduotojos teisę susipažinti su vartojimo sutartimi bei kad jai būtų per 30 dienų pateikta vartojimo sutarties Nr.0803399/151a kopija,numatyta Laiduotojo teisė reikalauti iš kredito gavėjo gauti informaciją apie kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymą.Pati sutartis nėra didelės apimties, bei rašytinis tekstas sudaro pusantro standartinio lapo,pavardė ir vardas prie parašų matosi yra parašyti pačios atsakovės ranka.

Iš ieškovo atliktų minimaliai patirtų nuostolių paskaičiavimų(b.l.64-65)matyti,kad jo nuostolius sudaro 10 128,16 Lt negrąžinto kredito, 4786,58 Lt nesumokėtos palūkanos ,101,28 Lt sutarties mokesčio ir 933,35 Lt delspinigių.