- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- 2-441-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00818-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareikštame ieškinyje prašė nustatyti, kad su atsakove 2014 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Sausio 13-osios g. 10, Sitkūnai, Kauno raj., modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis Nr. 57-3 buvo nutraukta neteisėtai; priteisti iš atsakovės 8 761,01 Eur už atliktą darbą, 5 824 Eur nuostolius, iš viso 14 850,01 Eur.
Reikalavimams užtikrinti, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo daikto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 14 850,01 Eur sumai; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje išmokėti atsakovei draudimo išmoką 12 230,36 Eur. Nurodė, kad atsakovė yra tik administratorius, prižiūrintis turtą ir administruojantis svetimas lėšas, atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, tikėtina, kad patenkinus ieškinį, atsakovė neturės lėšų sumokėti priteistą pinigų sumą, o juo labiau nepagrįstai papildomai sumokėtą draudimo išmoką. Dėl to teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, taip pat duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė galimai neturės lėšų sumokėti priteistą pinigų sumą, yra deklaratyvios ir nepagrįstos įrodymais. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovės prašymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje išmokėti atsakovei draudimo išmoką teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitinka materialinio reikalavimo esmės ir ši priemonė nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo byloje užtikrinimu (dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo). Be to, teismas pažymėjo, kad „BTA Insurance Company“ SE nėra įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl jo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė objektyviai negali pateikti įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau vadovaujasi teismų praktika, kuri formuoja taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-447-2009; kt.).
2. Atmesdamas ieškovės prašymą uždrausti „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje išmokėti atsakovei draudimo išmoką, teismas pažeidė CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris nustato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių gali būti draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. Ieškovė prašo uždrausti draudikui mokėti išmoką ne apskritai, o laikinai, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo ieškovės skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovės finansinės atskaitomybės rinkiniai yra viešai skelbiami atsakovės internetiniame puslapyje. Ieškovės atstovas šiuos duomenis galėjo gauti iš Juridinių asmenų registro.
2. Vien didelės vertės turtinis reikalavimas negali būti priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Būtina įvertinti ir tai, ar yra sprendimo neįvykdymo rizika, t. y. ar atsakovė ketina slėpti turtą ir pan. Ieškovė tokių duomenų nepateikė.
3. Atsakovės balansas už 2014 metus patvirtina, kad ieškovės pareikštas reikalavimas sudaro atitinkamai 0,47 proc. viso atsakovės turto ir 0,61 proc. ilgalaikio turto. Atsakovė pagal balanso duomenis turėjo 82 366 Eur piniginių lėšų. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovei pareikštas reikalavimas, atsižvelgiant į jos turimą turtą, nėra didelis.
4. Nei vienas iš ieškovės nurodytų reikalavimų nėra susijęs su prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – uždraudimu pradėti nuostolių išieškojimą kreipiantis į draudimo bendrovę „BTA Insurance Company“ SE, kadangi šis reikalavimas kyla atsakovei visiškai kito sandorio pagrindu – draudimo laidavimo sutarties pagrindu. Nepriklausomai nuo to, ar draudimo bendrovė išmokės draudimo išmoką, ar neišmokės, tai niekaip neapsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo. Tokiu atveju draudimo bendrovė įgytų reikalavimo teisę į atsakovę regreso tvarka reikalauti grąžinti jai pagal draudimo laidavimo sutartį išmokėtas draudimo išmokas, tačiau tokių teisių ar pareigų neįgytų ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovės prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė teigia, kad pagal teismų praktiką didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Pirmiausia pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė viešai prieinamus savo finansinės atskaitomybės duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovės turimo turto, įskaitant ir ilgalaikį materialųjį turtą, pakaktų patenkinti ieškovės pareikštą piniginį reikalavimą, net ir atėmus iš turimo turto sumos visus atsakovės turimus įsipareigojimus ir mokėtinas sumas. Taigi atsakovė paneigė, kad didelė ieškinio suma šiuo atveju kelia kokią nors teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
Antra, ieškovė neįrodinėja jokių atsakovės nesąžiningumo aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą prielaidą apie kylančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Todėl spręsti, kad atsakovė dėl jai pareikštų reikalavimų ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad teismas pažeidė CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nes atmetė jos prašymą uždrausti draudimo bendrovei išmokėti atsakovei draudimo išmoką. Minėtas punktas numato vieną iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimą kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. Šios priemonės taikymui būtinos tos pačios jau minėtos sąlygos. Ieškovė uždrausti išmokėti atsakovei draudimo išmoką grindžia tuo, kad patenkinus ieškinį, atsakovė negalės grąžinti šios išmokos. Kaip minėta, atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina priešingai – kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankai gera įvykdyti ieškovės pareikštame ieškinyje nurodytus reikalavimus. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovės pareikšti reikalavimai nėra susiję su aptariama laikinąja apsaugos priemone. Apeliantė nepagrindė, kaip šios priemonės taikymas yra susijęs su jos ieškinio užtikrinimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nebuvimo, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.