Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-755-730/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-00573-2015-4) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.5.6.; 3.3.2.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. bankroto administratorės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, BIGBANK, AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK, AS, filialą, UAB „General Financing“, AB „Lesto“, AB „Klaipėdos vanduo“, DNSB „Smiltelė“, AB „Klaipėdos energija“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Reda Vizgaudienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Marija Blauert, antstolė Vida Daugirdienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria nutraukta pareiškėjo bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukta pareiškėjo bankroto byla, kadangi nepateiktas teismui tvirtinti mokumo atkūrimo ir kreditinių reikalavimų tenkinimo plano projektas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi bankroto administratorė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus, kadangi yra pasiektas šalių susitarimas dėl mokumo atkūrimo plano ir liko tik patvirtinti jį kreditorių susirinkime.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra reglamentuota Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje numatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Šio straipsnio penkta dalis numato, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. FABĮ 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. FABĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad mokumo atkūrimo plano pateikimas tvirtinti teismui yra tiesiogiai susijęs ne tik su įstatyme nustatytu plano pateikimo terminu, tačiau ir su įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei pirmojo kreditorių susirinkimo įvykimu. Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, matyti, jog skaičiuojant maksimalius įstatymo nustatytus terminus, planas teismui tvirtinti gali būti pateiktas per 48 dienas nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-04 nutartimi iškėlė A. P. bankroto bylą, paskyrė bankroto administratore E. L. ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinti. Kaip matyti, teismas nustatė maksimalų įstatyme numatytą terminą plano projektui pateikti. Minėta nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2015-05-28 nutartimi, todėl terminas mokumo atkūrimo planui pateikti baigėsi 2015-09-28.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą taip pat nustatė maksimalų 30 dienų įstatyme numatytą terminą kreditoriams pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kadangi nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjo 2015-05-28, kreditoriams terminas pateikti savo kreditinius reikalavimus baigėsi 2015-06-29. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). Taigi, matyti, kad bankroto administratorė ne vėliau kaip iki 2015-07-15 turėjo pateikti teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašą, tačiau prašymas patvirtinti kreditinius reikalavimus pateiktas teismui tik 2015-08-05. Teismas nepažeisdamas įstatyme numatyto termino patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą 2015-08-25 nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2015-09-08.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jog nutartis, kuria patvirtinti pareiškėjo kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo tik 2015-09-08, vadovaujantis FABĮ 8 straipsniu, pareiškėjas bankroto administratorei plano projektą turėjo pateikti ne vėliau nei per 15 dienų po minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos, tai yra iki 2015-09-24. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projekto tvirtinimo procedūra teisme niekaip negalėjo įvykti iki 2015-09-28, kuomet baigėsi plano projekto pateikimo teismui terminas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, mokumo atkūrimo plano projektas teismui gali būti pateiktas per 48 dienas nuo nutarties, kuria patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, įsiteisėjimo, tai yra iki 2015-11-02, o pirmas kreditorių susirinkimas turėjo įvykti iki 2015-10-19. Pagal byloje esančius įrodymus, mokumo atkūrimo planas pirmajame kreditorių susirinkime svarstytas 2015-10-30, tai yra nežymiai praleidus terminą.

Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, jis teikiamas teismui patvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti, o teismas turi teisę pratęsti terminą plano projektui pateikti vienam mėnesiui.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino bankroto administratorės nurodytas aplinkybes, jog kreditorių susirinkimas nepritarė pareiškėjo mokumo plano projektui pirmajame susirinkime, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-12 nutartimi pratęsė mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projekto pateikimo teismui terminą iki 2015-12-31. Šiuo laikotarpiu įvyko antrasis kreditorių susirinkimas (2015-11-30), tačiau ir jame kreditoriai nepritarė plano projektui.

Įstatymas nenumato tokios galimybės, jog po pakartotinės plano projekto svarstymo kreditorių susirinkime procedūros planas galėtų būti dar kartą tikslinamas. Planas turėtų būti teikiamas teismui ir teismas turėtų spręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, po antrojo kreditorių susirinkimo plano projektas nebuvo pateiktas teismui tvirtinti, bankroto administratorė dar kartą prašė pirmosios instancijos teismo pratęsti terminą pateikti tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, prašymas buvo patenkintas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-16 nutartimi terminas pratęstas iki 2016-01-31. Iki nustatyto termino mokumo atkūrimo plano projektas nebuvo pateiktas teismui tvirtinti, bankroto administratorė nepranešė teismui apie nepateikimo priežastis.

Iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2016-02-19 įvyko jau trečiasis kreditorių susirinkimas, kuriame trečią kartą buvo svarstomas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas ir jam nebuvo pritarta. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bankroto administratorė pateikė teismui įrodymus, jog yra parengta nauja mokumo atkūrimo plano redakcija, kuri buvo pateikta kreditoriams. Kreditorės AB „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“ elektroniniais laiškais informavo bankroto administratorę, jog yra linkusios pritarti paskutiniajai mokumo atkūrimo plano redakcijai.

Kadangi fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 91,16 procento visos įsipareigojimų sumos, nurodė, jog pritaria mokumo atkūrimo plano projektui, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto proceso stadiją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei tęsti bankroto procesą. Nutraukus bylą, pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau visa procedūra prasidėtų iš naujo, o tęsiant bankroto procesą, juo labiau esant įrodymams, jog pareiškėjo ir kreditorių susitarimas yra pasiektas dėl mokumo atkūrimo plano projekto sąlygų, bus pasiektas fizinio asmens bankroto proceso tikslas, tai yra užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas bei pusiausvyra tarp pareiškėjo ir kreditorių interesų.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto 10 straipsnio nuostatas, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinti teisme, nustatant 1 mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, mokumo atkūrimo plano projektui pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti pareiškėjui A. P. terminą pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą tvirtinti teisme, nustatant 1 mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos.