- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- e2-1176-1054/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00141-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- A. V., J. V., N. B.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro, Palangos miesto savivaldybės
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė
dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovei viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei K. R.,
nedalyvaujant atsakovams A. V., J. V., N. B., trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei J. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams A. V., J. V., N. B., trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės 2 – ojo notarų biuro notarei J. D., dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu bei apsimestinio sandorio pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti 2015 m. birželio 15 d. Palangos m. savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro patvirtintą dovanojimo sutartį Nr. JD-2113 apsimestine ir negaliojančia dėl išreikšto šalių valios ydingumo bei subjekto ir taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis ir nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo A. V. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš A. V.. Nurodo, kad N. B. išreiškė valią sklypą parduoti A. V., o A. V. išreiškė valią sklypą nupirkti, sumokėjo N. B. pinigus, tačiau A. V., norėdamas išvengti neigiamų teisinių pasekmių, žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu dėl veikų, kuriomis yra padaryta didelė turtinė žala valstybei ir gali būti taikomas turto konfiskavimas, pasinaudodamas N. B. senyvu amžiumi ir sveikatos būkle, suorganizavo, jog pirkimo – pardavimo sandoris būtų įformintas kaip dovanojimo sutartis, nurodant apdovanotąja savo žmoną J. V..
Atsiliepimas
Atsakovai A. V. ir J. V. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimo dalimi, jog dovanojimo sutartį teismas pripažintų pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau nesutinka su reikalavimu, kad sutartimi nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo tik A. V..
Atsakovė N. B. ir trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės 2 – ojo notarų biuro notarė J. D. atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad iš visų duomenų matyti, jog atsakovų nesieja giminystės ryšiai, todėl turėjo būti įforminta ne dovanojimo sutartis, o pirkimo – pardavimo sutartis. Atstovė nurodė, jog pati atliko N. B. apklausą baudžiamojoje byloje, apklausos metu nekilo jokių abejonių dėl N. B. gebėjimo suvokti faktus, tačiau N. B. nurodė, kad jai nebuvo aktualu sudaromo sandorio forma. Atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad faktinės aplinkybės rodo, jog turtas buvo įgytas asmeninėn A. V. nuosavybėn, tačiau įrodymų dėl asmeninės nuosavybės teisės neteikia.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovų A. V. ir J. V. atstovas advokatas R. P. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad pagrindinio reikalavimo neginčija ir pripažįsta, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Patvirtino, kad atstovui A. V. buvo nurodęs, jog N. B. sumokėjo grynaisiais 600 Eur. Nurodo, kad sandorio sudarymo metu vedybų sutartis dar nebuvo sudaryta ir jos nuostatos gali galioti tik į ateitį, o ne į praeitį. Sandorio sudarymo metu atsakovai buvo santuokoje, dėl to santuokos metu įgytas turtas turi būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra jokių įrodymų, kad turtas buvo įgytas tik atsakovo A. V. asmeninėn nuosavybėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis, nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 d. Palangos m. 2-ajame notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovė N. B. neatlygintinai perleido asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,53 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei J. V., kuri turtą priėmė asmeninės nuosavybės teise. 2017 m. vasario 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo bei 2017 m. birželio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais atsakovas A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota atsakovo A. V. turto, kurio vertė 396 368 Eur, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: ½ žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. V. ir J. V., paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl A. V. turto, kurio vertė 396 368 Eur, konfiskavimo visiško įvykdymo. Baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00278-14, 2015 rugsėjo 15 d. apklausta liudytoja N. B. parodė, kad A. V. paprašė parduoti sklypą, Vaineikių kaime, už 600 Eur, ji sutiko ir jis jos namuose sumokėjo pinigus. Po to nuvežė į Palangą pas notarą sutvarkyti dokumentų ir pasirašė dovanojimo sutartį, kad žemę dovanoja A. V. žmonai J. V.. Gyventojų registro pažymose 2021 m. vasario 10 d. Nr. GR. 4A-230-12 bei 2021 m. vasario 10 d. Nr. GR. 4A-230-11 nurodoma, jog duomenų apie A. V. ir J. V. svainystės/giminystės ryšius su N. B. Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi
Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008).
Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2011).
Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2018).
Sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013).
Dovanojimo sutartis ir pirkimo – pardavimo sutartis iš esmės skiriasi atlygintinumo požymiu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).
Iš civilinės bylos duomenų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo dėl to, jog 2015 m. birželio 15 d. buvo sudaryta ne dovanojimo sutartis, o pirkimo – pardavimo sutartis, byloje nėra. Bylos šalys sutinka, kad sudarant sutartį buvo sumokėta už nekilnojamąjį turtą ir šalių tikroji valia buvo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Iš 2015 rugsėjo 15 d. liudytojos N. B. apklausos protokolo matyti, kad atsakovė N. B. parodė, jog A. V. jai yra visiškai nepažįstamas žmogus, iki žemės pardavimo jam jokių santykių neturėjo, A. V. paprašė parduoti sklypą (duomenys neskelbtini) kaime už 600 Eur, ji sutiko ir jis jos namuose sumokėjo pinigus, kodėl buvo suforminta dovanojimo sutartis, o ne pirkimo – pardavimo sutartis, nežino. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovų A. ir J. V. atstovas patvirtino, kad atstovui A. V. buvo nurodęs, jog N. B. sumokėjo grynaisiais 600 Eur. 2021 m. vasario 18 d. N. B. apklausos protokole taip pat nurodyta, jog sklypą (duomenys neskelbtini) kaime N. B. pardavė, tiksliai neatsimena ar už 400 Eur ar už 600 Eur, A. V. turtą dovanoti nebuvo jokio reikalo ar noro, kadangi su šiuo žmogumi nesieja jokie giminystės ar draugystės ryšiai. Iš Gyventojų registro 2021 m. vasario 10 d. pažymos Nr. GR. 4A-230-12 bei 2021 m. vasario 10 d. pažymos Nr. GR. 4A-230-11 matyti, jog duomenų apie A. V. ir J. V. svainystės/giminystės ryšius su N. B. Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.
Aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad tikroji 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties šalių valia nebuvo neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, siekiant padėkoti, padėti ar kt., kadangi sandorio šalys buvo visiškai svetimi ir nepažįstami asmenys, N. B. neturėjo jokių turto dovanojimo J. V. priežasčių (motyvų), sandoris buvo atlygintinis, kadangi už turtą buvo atsiskaityta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad 2015 m. birželio 15 d. sudarant dovanojimo sutartį šalių valia neatitiko tikrųjų šalių ketinimų, todėl sandoris laikytinas apsimestiniu ir pripažintina, jog 2015 m. birželio 15 d. buvo sudaryta ne dovanojimo, o pirkimo – pardavimo sutartis.
Dėl sandorio teisinių padarinių
CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
Pripažinus, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, t. y. pirkimo – pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, sandoriui taikomos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai galiojančios taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmių, teismas visų pirma pripažįsta apsimestinį sandorį niekiniu, kartu išspręsdamas faktines dengiamojo sandorio pasekmes. Apsimestinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
Ieškovė prašė teismo taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis ir nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo A. V.. Atsakovai sutiko su reikalavimu, kad dovanojimo sutartį teismas pripažintų pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau nesutiko su tuo, jog sutartimi nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo tik A. V.. Nurodė, jog sandoris buvo sudarytas santuokos metu, todėl įgytas turtas turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių Aivaro ir J. V. nuosavybe.
Pažymėtina, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovų A. V. ir J. V. santuoka sudaryta 2002 m. birželio 15 d. Atsakovai 2016 m. vasario 25 d. sudarė Vedybų sutartį (toliau – Vedybų sutartis), kurioje jie susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta 2015 m. birželio 15 d. Vadovaujantis CK 3.104 straipsnio 3 dalimi, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą. Vedybų sutarties 4.1. punktas numato, kad būsimas visas turtas, kuris bus įgytas kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutarties 4.2. punkte numatyta, jog šia sutartimi nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas bus taikomas ateityje įsigytam visam turtui. Taigi šalys susitarė dėl būsimo turto teisinio režimo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 3.102 straipsnio 2 dalimi, povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Šalių sudarytoje Vedybų sutartyje numatyta, jog sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo ir pasirašymo momento. Vedybų sutartimi atsakovai susitarė, kad po sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas bus laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe, t. y. atsakovai susitarė ne dėl santuokos metu įgyto turto perleidimo, padalijimo ar teisinės būklės pakeitimo, o dėl iki tol taikyto CK 3.81 straipsnio nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimo. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal CK 3.100 straipsnio punktą bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Teismas išdėstytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu sprendžia, kad atsakovėms J. V. ir N. B. sudarant ginčijamą 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartį galiojo įstatymų nustatytas sutuoktinių A. ir J. V. turto teisinis režimas, kadangi Vedybų sutartis buvo sudaryta po ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo ir teisinės šio sandorio pasekmės buvo taikomos į ateitį, t. y. būsimam visam sutuoktinių įgyjamam turtui. Pažymėtina, jog CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas už asmenines sutuoktinio lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje nėra duomenų, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo įgytas už asmenines A. V. lėšas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, nors nurodė, kad faktinės aplinkybės rodo, jog turtas buvo įgytas asmeninėn A. V. nuosavybėn, tačiau neteikė teismui įrodymų, jog turtas buvo įgytas už asmenines A. V. lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą ir byloje tokių įrodymų nėra. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nėra pagrindo pagal ieškovės reikalavimus pripažinti, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartimi nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo tik A. V..
Ieškovės ieškinio reikalavime nėra nurodyta prašymo pripažinti ginčo objektą bendra jungtine A. V. ir J. V. nuosavybe, toks prašymas turėtų būti pateiktas papildomai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje ieškovė yra Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri pateikdama ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu dėl valios ydingumo ir subjekto bei apsimestinio sandorio pasekmių taikymo gina valstybės interesą, užtikrinant bausmės tikslo pasiekimą, teisingumo principo įgyvendinimą, t. y. užtikrinant nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo tinkamą įvykdymą, galimybę valstybei išieškoti konfiskuotiną turtą iš nuteistojo asmens. Teismo diskrecija viešojo intereso gynimo bylose reiškia ne tik teisę aktyviai veikti, tačiau ir atitinkamą pareigą šią teisę įgyvendinti, kai to reikia teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas šiuo atveju sprendžia, jog viešasis interesas reikalauja, kad ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimai būtų patikslinti, kadangi nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos valstybės teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas peržengia ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinio reikalavimų ribas ir nurodo, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartimi įgytas nekilnojamasis turtas turi būti pripažįstamas bendrąja jungtine A. ir J. V. nuosavybe.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus visiškai, 31 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, turėtų būti priteistas valstybei iš visų atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, jog CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas įvertina tai, kad ieškovės pateiktas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo yra pateiktas valstybės interesais užtikrinant nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo tinkamą įvykdymą, galimybę valstybei išieškoti konfiskuotiną turtą iš nuteistojo A. V.. Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad būtent A. V. paprašė parduoti sklypą, rūpinosi sandorio įforminimu, nuvežė N. B. pas notarę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovių J. V. ir N. B. neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos (31 Eur žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinos iš atsakovo A. V., o iš atsakovių J. V. ir N. B. nepriteistinos.
Iš atsakovo A. V. taip pat priteistinos teisme turėtos 21,36 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2015 m. birželio 15 d. Palangos m. savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro patvirtintą dovanojimo sutartį Nr. JD-2113 apsimestine ir negaliojančia dėl išreikšto šalių valios ydingumo bei subjekto ir taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad 2015 m. birželio 15 d. dovanojimo sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis ir nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo A. V. ir J. V. bendrąja jungtine nuosavybės teise.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybei bei 21,36 Eur (dvidešimt vieną eurą ir trisdešimt šešis euro centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.