Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ Turto bankas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas 2025 m. liepos 28 d. rezoliucija įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis Vilniaus rajono savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei nustatė suinteresuotiems asmenims procesinį terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti.

6. Teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 17 d. 9:00 val. bei nustatė proceso šalims terminą iki 2025 m. rugsėjo 12 d. (imtinai) pareikšti prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei pateikti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Teisme 2025 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjos H. K. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo bei liudytojų apklausos.

8. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atšaukė civilinėje byloje paskirtą rašytinį teismo posėdį bei skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 19 d. 10.30 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose .

10. Liudytojas L. J., pareiškėjos sūnus, teismo posėdyje nurodė, kad su motina gyvena nuo 1997 metų. Namo (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybės jam nėra žinomos. Name gyvena motina, sesuo ir jis. Niekas pretenzijų dėl namo nereiškė. Kolūkio laikais kolūkio pirmininkas leido motinai gyventi name. Motina pasakojo, kad namą nusipirko. Nuo įsigijimo momento motina name gyvena nepertraukiamai.

11. Liudytoja N. K., pareiškėjos dukra, teismo posėdyje nurodė, kad kartu su motina name (duomenys neskelbtini) gyvena nepertraukiamai nuo 1996 metų, t. y. nuo kolūkio laikų. Kolūkis leido motinai gyventi name, vėliau nurodė, kad reikia jį išpirkti, ką motina ir padarė, įnešdama į kasą pinigus. Iš kolūkio ir kitų asmenų dėl namo pretenzijų nebuvo. Kiti asmenys šiame name negyveno. Motina mokėjo mokesčius už žemę, moka už šiukšles.

12. Liudytoja R. D., pareiškėjos kaimynė, teismo posėdyje nurodė, kad pati (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1973 metų. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1985 metų pastoviai. Kartu su ja gyvena sūnus, dukra ir anūkai. Pretenzijų dėl pareiškėjos namo nebuvo, pašalinių asmenų name nebuvo.

13. Liudytojas G. V., pareiškėjos kaimynas, teismo posėdyje nurodė, kad kaimynystėje su pareiškėja (duomenys neskelbtini) gyvena 19 metų. Su pareiškėja kartu gyvena jos dukra, sūnus, anūkai. Pareiškėja gyvena nepertraukiamai. Namo, kuriame gyvena pareiškėja, įsigijimo aplinkybės jam nėra žinomos, tik girdėjo iš kalbų. Pretenzijų dėl pareiškėjos namo negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjai 1992 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) kolūkio butų ir namų privatizavimo komisijos protokolu Nr. 1 buvo nutarta parduoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir namas). 1992 m. gegužės 29 d. buvo patvirtintas gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas, kuriuo buvo nustatyta perkamo namo kaina. Pareiškėja 1992 m. birželio 15 d. sumokėjo 583 rublius ir 1992 m. birželio 23 d. - 4 198 rublius. Šią aplinkybę patvirtina prie bylos priedų pateikti Lietuvos taupomojo banko pranešimai apie nurašymus (duomenys neskelbtini) savivaldybei už namą iš J. K. ir H. K. sąskaitų. Nuo 1992 m. birželio 20 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre H. K. buvo registruota kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja.

15. 2025 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno įsakymu namui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) ir paliktas tas pats unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo name gyvenanti nuolatos, nuo pat jo įsigijimo, o jos gyvenamoji vieta čia oficialiai registruota nuo 1996 m. sausio 22 d.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

17. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų įgijusi nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Pareiškėja nesukūrė daikto (namo) statybos būdu, bet nurodė, kad namas jai atiteko pagal 1992 m. balandžio 22 d. kolūkio butų ir namų privatizavimo komisijos protokolą Nr. 1, kuriuo buvo nutarta parduoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog už namo įsigijimą pareiškėja viso sumokėjo 4 781 rub. Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, jog namas nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

20. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnis numatė, jog gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies neremtų tarybos vykdomajame komitete. Priešingu atveju, tokia sutartis laikoma negaliojančia. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis, (duomenys neskelbtini) kolūkis įgaliojo atsakingą asmenį – K. J. J. - minėto namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, tačiau pas notarą sutartis taip ir nebuvo įforminta. Pareiškėja pažymėjo, jog neturėdama teisinių žinių ir neinformuota apie būtinybę sudaryti namo pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, atitinkamai buvo įsitikinusi, kad sandoris yra užbaigtas ir ji tapo pilnateise namo savininke.

21. Remiantis į bylą pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, jog pareiškėja nuo 1996 m. sausio 22 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįregistruotas, naudotoja nuo 1992 m. birželio 20 d. yra pareiškėja.

22. Aukščiau nurodyti duomenys bei liudytojų paaiškinimai, jog pareiškėja namą įgijo ir valdo kaip savą, gyvena nepertraukiamai nuo 1996 metų, taip pat aplinkybė, jog niekas neturi pretenzijų, leidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad pareiškėja sąžiningai įgijo namą, pradėjo juo naudotis ir jį nepertraukiamai valdo iki šiol.

23. Vadovaujantis CPK 532 straipsnio reikalavimais, 2025 m. rugpjūčio 13 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo.

24. Minėta, jog pareiškėja nėra įregistruota namo savininke. Iš pareiškimo bei pateiktų atsiliepimų į pareiškimą nustatyta, kad namas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad namą būtų užvaldęs kas nors kitas. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Nustatyta, ką patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, jog pareiškėja namą jau daugiau kaip 10 metų valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą, t. y. pareiškėja elgiasi kaip daikto savininkė, namą tvarko bei naudojasi. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta. Į teismą dėl namo nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys.

25. Nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėja valdytų nekilnojamąjį daiktą neteisėtai. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad duomenų, jog namas priklausytų valstybei ar savivaldybei, neturi, taigi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog namas nuosavybės teise priklauso valstybei (savivaldybei) ar kitam asmeniui. Byloje nėra jokių duomenų, kad kas kitas, o ne pareiškėja rūpinosi, naudojo ir valdė namą. Niekas neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, į pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų teismo posėdyje teiktus parodymus, darytina išvada, jog namą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai ir valdo jį sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų. Konstatuotina, kad yra visos CK 4.68 ir 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į minėtą nekilnojamojo turto objektą (CK 4.68 straipsnis).

27. Remiantis išdėstytu nustatytina, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.