- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-7956-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06753-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- Z. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. S., jo įgaliotam atstovui advokatui R. G., išnagrinėjusi Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugsėjo 11 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), Z. S. vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvykus eismo įvykiui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Z. S. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui paaiškino, eismo įvykio dieną jis atvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, pasiimti iš jame esančio banko atlyginimą po atostogų. Aikštelėje buvo daug mašinų. Išvažinėdamas iš aikštelės jis pamatė atlekiant kitą mašiną, paspaudė stabdžius ir sustojo. Kaip „kabino“ mašiną nepajuto. Prie jo priėjo kito automobilio vairuotojas, o tuo metu, jis iškišęs galvą pro savo automobilio langą, jam pasakė – „Nu kaip, gerai, kad sustojau“, jis jam nieko neatsakė ir nuėjo prie savo mašinos. Pagalvojo, jog kito automobilio vairuotojas sėdo į mašiną važiuoti, todėl užsikūrė savo mašiną ir nuvažiavo į darbovietę. Darbovietėje pamatė ant automobilio apgadinimus, jog trūksta dažų prie apatinio žibinto. Supratęs, jog įvyko eismo įvykis, jis grįžo į įvykio vietą, bet ten nieko nebuvo. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei netektų teisės vairuoti, prarastų darbo vietą, tai pablogintų jo finansinę situacija, kadangi jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, rūpinasi teta R. S. (52-53 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Z. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,4 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (5-6 b.l.), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (7-8 b.l.), V. S. paaiškinimu (9 b.l.), A. Š. paaiškinimu (11 b.l.), fotonuotraukomis (12-23 b.l.), informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, iš kurios matyti, jog transporto priemonės Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (24 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (25,26 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. S. 2015 m. rugsėjo 11 d., 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Mitsubishi Pajero Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvykus eismo įvykiui, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Z. S. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. S. įgaliotojo atstovo prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Z. S. nesukėlė eismo įvykio, iš kurio įvykio vietos pasišalino, kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (4 b.l.), pasitraukdamas iš eismo įvykio nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytą KET pažeidimą, nevengė administracinės atsakomybės, kviečiamas atvyko į administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią instituciją. Z. S. vairavimo stažas yra 44 metai, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, už analogiško Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymą baustas nebuvo, savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas R. G. teismui pateikė medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teta R. S. turi nuolatinės slaugos poreikį, nuo 2012 m. gruodžio 11 d. slaugos poreikis neterminuotas, ją į gydymo įstaigą atveža administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (47 b.l.). Aplinkybę, jog Z. S. rūpinasi nuolatinio slaugos poreikio reikalaujančia teta patvirtina ir Asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sutartis dėl trumpalaikio materialiojo turto (48 b.l.), kadangi Z. S. perduotas R. S. skirtas universalus vežimėlis ir vaikštynė. Iš teismui pateiktos Z. S. darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, jog vairuotoju dirbantis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo charakterizuojamas teigiamai, yra ilgametis įmonės darbuotojas, tačiau Z. S. praradus teisę vairuoti transporto priemonę, bendrovė būtų priversta svarstyti klausimą dėl darbo santykių nutraukimo, nes kito darbo, atsižvelgiant į šio darbuotojo kvalifikaciją, bendrovė negalės pasiūlyti (50 b.l.). Kaip nurodė teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, praradus vairuotojo darbą jis netektų gaunamų pajamų, kito pragyvenimo šaltinio neturi, turi finansinių įsipareigojimų (namo renovacijos išlaidos), todėl teisė vairuoti jam yra reikalinga.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgalioto atstovo nurodytas aplinkybes, pažymi, kad jos gali būti laikomos išskirtinėmis ir yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, kadangi paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes Z. S. padarytas teisės pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-66-2014, 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-53-2014, 2015 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-384-634/2015, 2015 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-887-493/2015 ir kitos). Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, Z. S. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus, ir neskiriant jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Manytina, kad pritaikyta nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
Z. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti jam administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.