Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarimo V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Č. surašytas už tai, kad ji 2015-01-23, 14 val. 45 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Be to, apeliantė nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemonę jai būtina dėl sveikatos būsenos bei vykdant savo socialines pareigas. Teigia, kad ji turi sveikatos problemų, susijusių su judėjimu, diagnozuoti kairio kelio sąnario trauminio pobūdžio pakitimai. Atlikus operaciją, skirtas reabilitacinis gydymas, kuris tęsiasi iki šiol. Visa tai apsukina judėjimo galimybes. Taip pat turi stuburo ir kaklo slankstelių pakitimus, kurie riboja galimybę pakelti didesnį nei 2-3 kg. krovinį. Artimiausias sustojimas už 1,8 km. Gyvena su vyru, kuriam po neuroginio insulto transporto priemonės vairavimas ribojamas. Vienintelė dukra jau keli metai gyvena užsienyje. Todėl teisė vairuoti transporto priemonę yra gyvenimiška būtinybė. Netekimas teisės vairuoti transporto priemonę susijęs ir su odontologinės klinikos egzistavimu. V. Č. yra viena iš pagrindinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių ir steigėjų bei pagrindinė gydytoja odontologė. Nuo jos darbo priklauso kitų samdomų įmonės darbuotojų ateitis. Pažymėjo, kad turi neįgalią seserį, ji gyvena Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, t.y. apie 20 km. nuo jos gyvenamosios vietos. Ją lanko kas savaitę, veža pavalgyti, padeda buityje.

Atkreipė dėmesį, kad ginčijamo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodydamas nuobaudos skyrimo motyvus teismas teigė, kad „atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius (padaryti nežymūs apgadinimai nukentėjusiojo automobiliui), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėja kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią ATPK 130 str. l d. numatytą nuobaudą, ji bus neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes V. Č. padarytas teisės pažeidimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 str. l d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. V. Č. skirtina ATPK 130 str. l d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir neskiriant jai papildomos nuobaudos-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo“. Šie motyvai leidžia teigti, kad teismas teisingai įvertino teisės pažeidimo aplinkybes, pasitraukimo iš eismo įvykio vietos motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinę veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130 str. l d. visiškai neskiriant teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tačiau ginčijamo nutarimo rezoliucinėje dalyje teismas už teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. l d. padarymą paskyrė teisę vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Vadinasi, paskirtoji administracinė nuobauda yra nepagrįsta teismo argumentais, prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jų teisiniam vertinimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Apeliantė prieš darydama pažeidimą, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, ji privalėjo suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jai ir jos šeimai neigiamas pasekmes. Ji turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Mano, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro visumos lengvinančių aplinkybių dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą.

V. Č. skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. Č. neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., apeliantė kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą pagal ATPK 130 str. 1 d., prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., savo pobūdžiu nėra šiurkštus, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius, iš esmės yra mažareikšmis, tai lemia pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai, apie eismo įvykį papasakojo VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ darbuotojams, tą pačią dieną atvyko į policijos komisariatą, kur jos automobilis buvo apžiūrėtas, taigi geranoriškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Pažeidėjos automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, taip pat galiojo civilinės atsakomybės draudimas, ji buvo blaivi, taigi duomenų, kurie galėjo įtakoti sąmoningą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir V. Č. dėstomomis aplinkybėmis, jog pasišalinimą iš eismo įvykio vietos lėmė skubios medicininės pagalbos pacientei suteikimas. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, t.y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo specialistas V. D., kuris nurodė, kad V. Č. minėjo, kad jos laukė moteris, todėl ji turėjo skubėti (b. l. 47). Be to, Kauno apygardos teismui pateiktas E. I. paaiškinimas, kuriame užfiksuota, kad būtent ji 2015-01-23 apie 14 val. su kūdikiu buvo atvykusi pas odontologę V. Č., kuri jai suteikė medicininę pagalbą (b. l. 72). Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas minėtos aplinkybės nepateisina padaryto pažeidimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, tačiau į jas atsižvelgtina skiriant administracinę nuobaudą. Įvertintinos ir tos aplinkybės, kad V. Č. nelaikytina piktybine KET pažeidėja, ji nei karto nebausta už KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Č. turi sveikatos sutrikimų, jai diagnozuoti kairio kelio sąnario trauminio pobūdžio pakitimai, kas apsunkina jos judėjimo galimybes. Tokiu būdu teisės vairuoti transporto priemones netekimas apsunkintų darbo vietos pasiekimą ir tinkamų darbinių funkcijų vykdymą, iškiltų grėsmė pavaldžių darbuotojų atleidimui, tuo pačiu prarastų galimybę rūpintis neįgalia seserimi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, šios nuobaudos jai neskirti, tuo labiau kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį pažeidėjai paskirta pakankamai didelė 868 Eur dydžio bauda. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 str. nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Toks aplinkybių vertinimas atitinka ir teismų praktiką (žr. LAT nutartis bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-36-2013, 2AT-37-2013, 2AT-6-2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutaria:

V. Č. skundą tenkinti.

V. Č. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą sušvelninti – vadovaujantis ATPK 30¹ str., panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus V. Č. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.