Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č., jos įgaliotam atstovui advokatui K. G., išnagrinėjusi V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 23 d. 14 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), V. Č. vairuodama transporto priemonę Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula neapliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. pripažino padariusi teisės pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, teismui paaiškino, jog įvykio dieną atvažiavo į banką ir pasistatė mašiną į duobę, neįvertino, kad kita mašina Mazda stovi labai arti, įsivaizdavo, kad pagazavusi iššoko iš duobės. Išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilį ir net nesuvokė, kad prisilietė prie Mazdos. Kitoje gatvės pusėje stovintis vyras pradėjo jai šaukti „žiūrėk ką padarei“. Ji apsidairė į greta stovintį automobilį, matė, kad jo lemputė įtrukusi. Vyras pasakė, kad tai ji padarė ir liepė kviesti policiją. Kadangi telefoną buvo palikusi darbe, nežinojo ką daryti, pirmą kartą taip nutiko. Žinojo, kad negalima trauktis iš įvykio vietos, tačiau laukti policijos ji tikrai negalėjo, skubėjo pas pacientę. Galvojo, kad nuvažiuos į aikštelių būstinę ir pasakys, kad jei kreipsis nukentėjusysis, ji prisiims visą kaltę, tačiau užvažiavus į aikštelę jai pasakė, kad jie niekuo padėti negali, liepė laukti policijos. Tada padėjo ant apgadinto automobilio savo vizitinę kortelę, bet nenurodė, kad ji galimai apgadino automobilį.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, kad įvykio dieną jis ėjo susimokėti už automobilio stovėjimą ir išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė automobilį Nissan Juke, kuris įvažiavo į kitą automobilį Mazda 6. Nissan automobilį vairavo moteris. Jis matė, kaip Nissan automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, tada dar kartą pavažiavo, prabraukė, pavažiavo atbulas, po to atsistojo šonu, iš automobilio išlipo moteris, apsidairė, apžiūrėjo savo automobilį, paskui sėdo ir nuvažiavo. Jis užsirašė tos moters automobilio numerį ir nuėjo dirbti. Grįžęs į įvykio vietą įvažiavusio automobilio nebematė. Užrašė ant lapelio to automobilio valstybinį numerį, markę ir užkišo jį už automobilio Mazda 6 valytuvo.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną jis pasistatė savo automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Maironio g. prie Lietuvos banko. Grįžęs po valandos rado jį apgadintą. Buvo apgadintas automobilio galinis bamperis ir sudužus galinė lempa. Taip pat rado už valytuvo lapelį, kuriame buvo nurodytas apgadinusio automobilio valstybinis numeris, markė ir spalva.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. D. patvirtino aplinkybes, nurodytas jo tarnybiniame pranešime, prašė teismo juo vadovautis. Prisimena, kad apklausus administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį V. Č., ši paaiškino, kad skubėjo pas besilaukiančią moterį, dėl to pasišalino iš įvykio vietos.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog yra įvykęs eismo įvykis, iš kurio vienas eismo dalyvis pasišalino. Atvykęs į vietą, rado užkištą lapelį, ant kurio buvo nurodytas automobilis, jo markė ir valstybiniai numeriai. Taip pat prisistatė liudytojas, matęs įvykį. Tarnybiniame pranešime nurodė teisingas aplinkybes ir jas patvirtino.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog yra įvykęs eismo įvykis, iš kurio vienas eismo dalyvis pasišalino. Atvykęs į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį, buvo apgadintas galinis bamperis, automobilis buvo tamsios spalvos. Taip pat buvo priėjęs liudininkas, matęs kaip buvo apgadintas automobilis. Nurodė, kad liudininkas, kuris matė įvykį, buvo palikęs lapuką ant apgadinto automobilio.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad ji dirba VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ apskaitininke kasininke, prisimena jog įvykio dieną į ją kreipėsi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č., norėdama pasiimti gyventojo leidimą, kuris išduodamas asmenims, gyvenantiems centre, kad jie galėtų prie namų laikyti automobilį ir tarp kitko pasiteiravo, ką jai daryti, nes nubraukė automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jos kolega jai patarė kuo greičiau grįžti į įvykio vietą.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas Ž. J. parodė, kad jis dirba VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, nieko neprisimena, dėl įvykio į jį niekas nesikreipė.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad ji dirba VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, apie šį įvykį nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

V. Č. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, jog 2015 m. sausio 23 d. apie 15 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) namo pilietis rado apgadintą automobilį. Nuvykus minėtu adresu, rastas apgadintas automobilis Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) Vairuotojas paaiškino, kad grįžęs prie automobilio pastebėjo, jog jis apgadintas kairės pusės žibintas ir galinis bamperis. Vairuotojas rado lapelį, užkištą už valytuvo, kuriame buvo nurodyta, jog automobilį apgadino Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini), baltos spalvos (4, 5 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti transporto priemonės Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai: galinis bamperis, kairės pusės galinis žibintas (6 b.l.), A. K. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog atvyko prie Lietuvos banko su automobiliu Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) Grįžęs prie automobilio rado raštelį, kuriame buvo parašyta, jog apgadintas jo automobilio galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, ir nurodyta, kad jo automobilį apgadino automobilis Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), raštelio kopija, kurioje nurodyta Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini), balta spalva, atsitrenkė į galinį kairį buferį (9 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini), ir Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai (10-11 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog ant Nissan Juke, v/n (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje (15 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad V. Č. 2015 m. sausio 23 d. 14 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula neapliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, t.y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas E. N. paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad V. Č., vairuodama automobilį Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula neapliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, t.y. padarė eismo įvykį.

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje taip pat nustatyta, jog V. Č. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. Č., vadovaudamasi KET 219, 220 punktais, privalėjo nedelsdama sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, kviesti policiją. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. teigė, jog ji laukti policijos tikrai negalėjo, skubėjo pas pacientę.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis, fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu) nustatyta, kad V. Č. kliudė automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Po šio įvykio ji nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepažymėjo eismo įvykio vietos kaip to reikalauja KET, ir iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ir nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. teismo posėdžio metu teigė, jog ji nežinojo ką daryti, jai pirmą kartą gyvenime taip nutiko, žinojo, kad turi pasilikti įvykio vietoje, tačiau negalėjo, skubėjo pas pacientę, šie jos parodymai teismo vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, jog ji apsidairė į greta stovintį automobilį, matė, kad jo lemputė įtrukusi. Vyras matęs šį įvykį pasakė, kad tai ji padarė ir liepė kviesti policiją. Žinojo, kad negalima trauktis iš įvykio vietos įvykus įvykiui ir suvokė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos (32-33 b.l.). Liudytojas R. L. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis ėjo susimokėti už automobilio stovėjimą ir išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė automobilį Nissan Juke, kuris įvažiavo į kitą automobilį Mazda 6. Jis matė, kaip Nissan automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, tada dar kartą pavažiavo, prabraukė, pavažiavo atbulas, po to atsistojo šonu, iš automobilio išlipo moteris, apsidairė, apžiūrėjo savo automobilį, paskui sėdo ir nuvažiavo (44-45 b.l.). Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną jis pasistatė savo automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Maironio g. prie Lietuvos banko. Grįžęs po valandos rado jį apgadintą. Buvo apgadintas automobilio galinis bamperis ir sudužus galinė lempa (45-46 b.l.). Šių liudytojų parodymai visiškai sutampa ir su policijos pareigūnų apklaustų teismo posėdžio metu parodymais. Liudytojai policijos pareigūnai V. K. ir D. B. patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą rado apgadintą automobilį, buvo apgadintas galinis bamperis, taip pat buvo priėjęs liudininkas, matęs kaip buvo apgadintas automobilis (47-48 b.l.). Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad įvykio dieną į ją kreipėsi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č., norėdama pasiimti gyventojo leidimą, kuris išduodamas asmenims, gyvenantiems centre, kad jie galėtų prie namų laikyti automobilį ir tarp kitko pasiteiravo, ką jai daryti, nes nubraukė automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jos kolega jai patarė kuo greičiau grįžti į įvykio vietą (46-47 b.l.). Šie liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Įvertinus byloje esančių duomenų, surinktų įstatymo nustatyta tvarka ir patikrintų teisminio bylos nagrinėjimo metu, visumą, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą, tarnybinius pranešimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, fotonuotraukas), įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, taip pat atsižvelgiant į pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Č. nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, jog ji matė, jog apgadino kitą automobilį ir suvokė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, įvertinus liudytojo R. L. nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, jog jis matė, kaip Nissan automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, iš automobilio išlipo moteris, apsidairė, apžiūrėjo savo automobilį, paskui sėdo ir nuvažiavo, taip pat kitų liudytojų - A. K., V. K., D. B. ir A. G. – parodymus, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog V. Č. matė, girdėjo ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutarusi dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešusi policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė teismo atleisti V. Č. nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. motyvuodamas tuo, kad ji pasišalino dėl būtinojo reikalingumo, todėl jos atžvilgiu turėtų būti taikomas ATPK 17 str. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Č. neneigia, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau apklausta teismo posėdžio metu nurodė, jog ji labai skubėjo pas pacientę, todėl įvykus eismo įvykiui ir įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, ji ignoravo KET numatytas pareigas ir pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta (nutartys bylose Nr. N662-2589/09, N444-2211/2010).

Nagrinėjamu atveju remiantis bylos medžiaga galima daryti išvadą, kad nėra nustatytos visos minėtos sąlygos, nenustatytas joks grėsęs pavojus paminėtiems teisiniams gėriams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. nurodyta aplinkybė, jog ji skubėjo pas pacientę, nėra pakankama būtinojo reikalingumo sąlyga ir nepateisina padarytų pažeidimų, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu. V. Č. nurodė, jog ji su savimi neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo pranešti apie įvykį policijai. Šiuo aspektui pažymėtina, jog, neturėdama telefono paskambinti, nuvažiavusi pas pacientę ir ją apžiūrėjusi, ji iškart galėjo pranešti apie įvykį policijai arba galėjo nuvykti į artimiausią policijos poskyrį ir pranešti apie eismo įvykį, tačiau to nepadarė, priešingai, nuvažiavo į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, iš kur taip pat nepranešė apie įvykį policijai. Be to, pažymėtina, jog pažeidėja nepateikė jokių duomenų, kam ir kokia žala būtų kilusi, jeigu ji nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Iš to seka, kad V. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešusi policijai, nors privalėjo apie minėtą įvykį pranešti, kadangi ji eismo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, o eismo įvykio vietoje svetimo turto savininko nebuvo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Č. 2015 m. sausio 23 d. 14 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę Nissan Juke, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula neapliko saugaus tarpo ir kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir jos veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. Č. yra kalta dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustina administracinėmis nuobaudomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Atsižvelgiant į tai, jog V. Č. sukeltas eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, sunkių pasekmių nesukėlė, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pažeidėja, pasitraukdama iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, ji nebausta administracine tvarka nei karto, pripažino savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, charakterizuojama teigiamai, rūpinasi savo sergančia seserimi R. P., kuriai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų teisės pažeidimų pobūdį, padarinius (padaryti nežymūs apgadinimai nukentėjusiojo automobiliui), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėja kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes V. Č. padarytas teisės pažeidimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. V. Č. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir neskiriant jam papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, paskiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikyta nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. Č. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.