- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-21488-1044/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Atsakovas
- V. Z., V.
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.6.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.11.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui V. Z dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. D. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniuir prašo priteisti iš atsakovo V. Z. (toliau ir atsakovas) 3000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kadšalys 2020 m. vasario 3 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau ir sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti sodų paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už sutartyje numatytą kainą. Sutartyje šalys susitarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2020-03-15, apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį atsakovas ieškovą turėjo informuoti el. laišku arba sms žinute. Ieškovas atsakovui pervedė 3000 Eur avansą kaip sutarties vykdymo užtikrinimą. Iki 2020-03-15 negavęs žinių iš atsakovo, ieškovas 2020-03-16 el. laišku pareikalavo nurodyti, dėl kokių priežasčių atsakovas vengia sudaryti pagrindinę sutartį, nurodė, kad atsakovui nenurodžius pagrindinės sutarties sudarymo datos,pareikalaus sugrąžinti avansą irsumokėti netesybas. Atsakovas 2020-03-19 pareikalavo ieškovo papildomai sumokėti 500 Eur, nurodydamas, kad tiek papildomų išlaidų turės dėl sutarties įvykdymo. Ieškovas nesutiko, todėl atsakovas atsisakė sudaryti sutarties numatytomis sąlygomis, o į ieškovo laiškus nebeatsakė, tik 2020-05-28 grąžino 3000 Eur avansą (po advokato E. G. skambučio). Sutarties 5.3 punkte šalys įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos gauti visus sutikimus, leidimus, pažymas ir kitus dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, sutarties 5.4.5 punkte numatyta, kad nepagrįstas vilkinimas sudaryti pagrindinę sutartį yra pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad jeigu pardavėjas atsisako arba nepagrįstai vengia iki sutarties 2.1 punkte nustatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį, privalo be atskiro pirkėjo reikalavimo per 10 kalendorinių dienų nuo minėto termino pabaigos pirkėjui grąžinti sutarties 5.1 punkte nurodytą pinigų sumą ir sumokėti jam 3000 Eur dydžio baudą (netesybas). Sutarties 6.1.1 punkte numatyta, kad pardavėjas laikomas nepagrįstai vengiančiu sudaryti pagrindinę sutartį, jeigu iki sutarties 2.1 punkte apibrėžto termino pabaigos nepateikia pirkėjui pardavėjo pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį; 6.1.3 punkte numatyta, kad pardavėjas laikomas nepagrįstai vengiančiu sudaryti pagrindinę sutartį, jeigu pardavėjas nepagrįstai reikalauja pagrindinėje sutartyje nustatyti naujas šia sutartimi nenumatytas sąlygas, kurios savo turiniu laikytinos esminėmis arba iš esmės pakeisti šia sutartimi numatytas pagrindinės sutarties sąlygas. Atsakovo veiksmai vertintini kaip pardavėjo nepagrįstas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį, dėl to jo atžvilgiu turi būti taikoma sutartinė atsakomybė. Atsakovas 2020-05-27 atnaujino savo žemės sklypo pardavimą, patalpindamas skelbimą portale www.ntzemelapis.lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašėieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas sąžiningai įgyvendino savo ikisutartines prievoles, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, priklausančių nuo trečiojo asmens (banko) valios, o ne dėl atsakovo kaltės, atsakovas negalėjo numatyti tokios aplinkybės, ir dėl to nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę už ikisutartinių prievolių pažeidimą; atsakovas grąžino ieškovui pagal preliminariąją sutartį gautą sumą; ieškovas nepagrindė savo patirtų nuostolių sumos, reikalaudamas priteisti netesybas. Šalys 2020-02-03 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,0677 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 7000 Eur, kurioje susitarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2020-03-15. Prieš sudarydamas preliminariąją sutartį 2020-01-23 atsakovas kreipėsi į banką dėl sutikimo parduoti žemės sklypą, t. y. iš anksto ėmėsi būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti paruošiamųjų veiksmų, apie tai ieškovą informuodavo telefonu. Dėl banko atstovų delsimo pateikti atsakymą į jo prašymą ir dėl siurprizinių banko reikalavimų pateikti trijų žemės sklypų vertinimus pagrindinė sutartis sutartu terminu nebuvo sudaryta. Pasibaigus terminui, šalys bandė tartis dėl kitų terminų, atsakovas siūlė pasidalinti turto vertinimo išlaidas, ieškovas nustatė pageidaujamą naują terminą (2020-04-07), todėl atsakovas uždelsė grąžinti ieškovui 3000 Eur avansą. Tik atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas 2020-05-27 atnaujino skelbimą aruodas.lt skelbimų portale. Prašomos priteisti baudos dydis sudaro 42,86 proc. visos žemės sklypo kainos, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų dėl jo patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių šalims nesudarius pagrindinės sutarties. Atsakovas užtruko grąžinti ieškovo sumokėtą sumą ir ją gražino praėjus 70 dienų (2020-03-16 – 2020-05-25), atitinkamai ieškovo galimai patirtų nuostolių sumą atsakovui pavėluotai grąžinus sumokėtą sumą vadovaujantis bankų palūkanų dydžiu už kitoms reikmėms skirtas paskolas (5,29 proc. už kovo mėnesį ir 4,24 proc. už balandžio mėnesį, už gegužę dar nėra paskelbta), tikėtina, nesiektų net 30 Eur, t. y. 100 kartų mažiau nei reikalaujama priteisti netesybų suma. Kitų pasiūlymų dėl žemės sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini) už panašią ar žemesnę kainą yra, todėl nuostolių prarastos galimybės forma ieškovas taip pat negalėjo patirti.
Šalies argumentai
Ieškovas dublikeieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kadatsakovas pagrindinės sutarties pasirašymui galėjo ruoštis 41 dieną (nuo 2020-02-03 iki 2020-03-15), per kurias, vadovaujantis sutarties 5.3 punktu, turėjo gauti visus reikiamus dokumentus, reikalingus pagrindinės sutarties pasirašymui. Pirmąjį pranešimą ieškovas iš atsakovo gavo 2020-03-19, pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, po to, kai ieškovas 2020-03-16 išsiuntė laišką su pranešimu apie sutarties pasibaigimą. Tik pasibaigus terminui atsakovas el. laišku pranešė, jog bankas prašo 3 sklypų vertinimo, kuris kainuos 500-600 Eur, tuo pačiu paklausė, ar ieškovas gali sumokėti daugiau. Ieškovas 2020-03-20 informavo atsakovą, kad nemokės daugiau nei sutarta. Remiantis skelbimų portalo „Aruodas“ duomenimis atsakovas yra nekilnojamojo turto agentas, tarpininkaujantis ar parduodantis ne vieną objektą, todėl žinojo ir suprato, kokių leidimų/sutikimų reikia norint parduoti nekilnojamąjį turtą, suprato preliminariųjų sutarčių svarbą bei reikšmę. Sutarties 6.4 punkte šalys patvirtino, kad su baudomis sutinka ir atsisako nuo teisės prašyti jas sumažinti ar panaikinti. Ieškovas vis dar sutiktų įsigyti atsakovo parduodamą žemės sklypą. Atsakovas, būdamas savo srities profesionalas (nekilnojamojo turto agentas), elgėsi ypatingai nerūpestingai, neatidžiai ir nesąžiningai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, buvo ta, kad ieškovas nesutiko papildomai sumokėti 500-600 Eur už turto vertinimą, kadangi tuo turėjo pasirūpinti atsakovas. Šalys netesybų dydį nustatė sutartyje (6.1, 6.4 p.), ieškovui sutarties 6.2 punkte buvo numatyta tokia pat 3000 Eur bauda, jei dėl ieškovo kaltės neįvyktų sandoris. Atsakovas nurodė, kad baudos dydį susieti su mokamo avanso dydžiu yra normali verslo praktika.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis pasibaigė dėl nenumatytų aplinkybių, neįprasto komercinėje praktikoje banko reikalavimo atlikti ir kito atsakovui priklausančio turto vertinimą, reikalavimo pakeisti kredito sutarties sąlygas, o ne dėl nesąžiningo atsakovo elgesio, todėl jam negali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Ieškovas patirtų nuostolių dydžio nepagrindė, reikalavimas priteisti pusės žemės sklypo kainos dydžio netesybas yra nepagrįstas. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta pagal ieškovo siūlytą preliminariosios sutarties projektą, todėl turėtų būti aiškinama ieškovo nenaudai. Pats preliminariosios sutarties sudarymo faktas reiškia, kad šalys nebuvo pasirengusios sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. susitarė dėl termino, per kurį ketino pasiruošti pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovas kreipėsi į banką dėl sutikimo šalims dar nepasirašius preliminariosios sutarties, galiojant sutarčiai šalys bendraudavo telefonu. Atsakovas pavėlavo grąžinti avansą, kadangi tikėjosi susitarti su ieškovu dėl naujų sąlygų kitai preliminariajai sutarčiai. Atsakovas nėra profesionalus nekilnojamojo turto agentas, neturi sertifikato. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtų nuostolių dydį.
Teismo posėdyje ieškovo atstovaspalaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį, vėliau paaiškėjo, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto agentas. Apžiūrėjus sklypą atsakovas paprašė sumokėti 3000 Eur avansą sutarties užtikrinimui, kadangi sklypo nupirkti iškart nebuvo galima, kadangi jis buvo įkeistas bankui, o atsakovas įsipareigojo per sutartą terminą gauti visus dokumentus, reikalingus pagrindinės sutarties sudarymui. Preliminaria sutartimi šalys susitarė, kad jei ieškovas atsisakys įvykdyti sutartį 3000 Eur suma liks atsakovui, jei atsisakys atsakovas, 3000 Eur suma bus kaip sutartinės netesybos, mokėtinos ieškovui. Bendravimą nuolat inicijavo ieškovas, o atsakovas pirmą kartą apie sandorio sudarymo kliūtis pranešė jau po pagrindinės sutarties sudarymo termino pasibaigimo, reikalavo sumokėti 500 Eur, t. y. pradėjo keisti preliminariosios sutarties sąlygas (sumokėti daugiau nei šalys susitarė preliminariąja sutartimi), ieškovas kategoriškai nesutiko. Atsakovas 3 mėnesius vėlavo grąžinti avansą, jį grąžino tik ieškovui pareiškus pretenzijas. Sutartinės 3000 Eur netesybos neturėtų būti vertinamos kaip per didelės, kadangi tai yra pagrindinės sutarties sudarymo užtikrinimo priemonė (avansas), šalys preliminariojoje sutartyje minėtą sumą numatė ir kaip sutartinę baudą (nuostolius). Iš skelbimų matyti, kad sklypo vertė pakilo nuo 7000 Eur iki 9000 Eur, t. y. atsakovas siekia pasipelnyti iš situacijos, praturtėti ieškovo sąskaita. Šalia esantys žemės sklypai parduodami už apie 3000 Eur didesnę kainą, tai reiškia, kad ieškovo piniginė prarastos galimybės vertė yra ne mažesnė nei preliminariojoje sutartyje numatytos 3000 Eur dydžio sutartinės netesybos. Ieškovas pusę metų negalėjo įsigyti kito sklypo, kadangi pagal preliminarią sutartį pagrįstai tikėjosi, kad įsigys atsakovo sklypą. Tiesioginiai ieškovo nuostoliai – sugaištas laikas (pusė metų), sutarties rengimo išlaidos, piniginė prarastos galimybės vertė (apie 3000 Eur), šiuo metu norėdamas įsigyti sklypą ieškovas turėtų mokėti 2000 Eur daugiau. Sutartį parengė ir pasiūlė ieškovas, kadangi to prašė atsakovas, kuris nurodė, kokias sumas įrašyti. Kitų sklypų neieškojo ir neįsigijo, kadangi tikėjosi susitarti su atsakovu. Ieškovas sklypą įsigyti ketino namo statybai, jam svarbu, kad sklypas būtų šalia vandens, miško ir toliau nuo kelio. Ieškovui buvo žinoma, kad žemės sklypas įkeistas bankui. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad reikės bankui pateikti vertinimą, kad už tai reikės sumokėti. Avanso ir netesybų dydį pasiūlė atsakovas. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą taip pat pasiūlė atsakovas, nurodydamas, kad iki termino pabaigos sugebės atlikti visus reikiamus darbus. Ieškovas ir šiuo metu sutiktų nupirkti sklypą už 5000 Eur, tačiau už 7000 Eur nebepirktų dėl atsakovo elgesio ir sugaišto laiko, patirtų nuostolių. Ieškovo veikla su nekilnojamuoju turtu nesusijusi.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas sąžiningai įgyvendino savo ikisutartines prievoles, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, kurių jis protingai, net ir turėdamas patirties nekilnojamojo turto versle, negalėjo numatyti. Atsakovas ieškovui avanso sumą grąžino (yra pilnai atsiskaitęs pagal preliminariąją sutartį). Prašoma priteisti netesybų suma yra neprotinga, nepagrįsta, nėra jokių įrodymų apie ieškovo patirtus nuostolius. Preliminariosios sutarties projektą ir sąlygas pasiūlė ieškovas, kadangi buvo suinteresuotas įsigyti sklypą už jam patrauklią kainą, todėl sutartis aiškintina ieškovo nenaudai. Atsakovas bendravo su banku dar iki preliminarios sutarties sudarymo, bankas pareikalavo 3 vertinimų, nurodė, kad bus keičiamos kredito sutarties sąlygos, todėl atsakovas laiku negalėjo atlikti preliminariojoje sutartyje numatytų veiksmų ir įvykdęs banko reikalavimus būtų patyręs nuostolius. Atsakovas bandė su ieškovu susitarti dėl kitų galimų sutarties sąlygų, siūlė ieškovui padidinti kainą vertinimo kainos dydžiu. Atsakovo nuostolius galima pripažinti palūkanų forma, tai sudarytų apie 30 Eur. Prašomų priteisti netesybų suma yra per didelė, neproporcinga ir neprotinga, sudaro daugiau nei 42 proc. sandorio sumos, įprasta verslo praktika ikisutartiniuose santykiuose yra apie 10 proc. sandorio sumos. Ieškovas siekia sklypą įsigyti už 5000 Eur, nors pats nurodo, kad aplink esantys sklypai parduodami po 9000 Eur. Naujai patalpintame atsakovo skelbime nurodyta, kad kaina nėra galutinė, dėl jos galima derėtis, kaina padidinta, kadangi atsakovas įvertino nuostolius, susijusius su papildomomis išlaidomis dėl banko. Galimybė nėra prarasta, kadangi sklypas dar nėra parduotas, jo vertė dar nenustatyta. Paprastai bankui reikalingas vieno sklypo įvertinimas, o nagrinėjamu atveju bankas pareikalavo visų trijų įkeistų žemės sklypo vertinimų, nors parduodamas tik vienas sklypas. Trijų sklypų vertinimas užtrunka, be to, susidaro papildomos išlaidos (kredito sutarties pakeitimai, turto vertės nustatymai). Komunikacija tarp šalių vyko žodžiu, telefonu, nes atsakovo gimtoji kalba yra rusų, lietuviškai jam rašyti sudėtingiau. Parduodamo sklypo vertinimo neatliko, kadangi bankas turėjo nurodyti, kokius vertinimus reikės pateikti. Trijų sklypų vertinimas būtų gautas kovo pabaigoje. Kadangi ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlytais pakeitimas, atsakovas nepradėjo vykdyti banko reikalavimų. Pasibaigus terminui atsakovas siekė susitarti dėl sklypo pardavimo, įvertinęs savo nenumatytus nuostolius.
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovas su juo telefonu susisiekė radęs jo skelbimą. Atsakovas yra sudaręs daugiausiai penkias preliminarias sutartis, pardavinėja tik savo turtą, tarpininkavimu neužsiima, nėra profesionalas, siekia juo tapti, jo įmonė užsiima kitomis veiklomis. Ieškovas nuo 9000 Eur nusiderėjo iki 7000 Eur, nes jam sklypas nereikalingas, todėl norėjo sumažinti išlaikymo išlaidas. Tikroji žemės sklypo kaina apie 9000 Eur, aplinkinių sklypų taip pat. Ieškovas pats pasiūlė 3000 Eur avansą ir tokio dydžio netesybas, atsakovas sutiko, nors pats būtų siūlęs mokėti 10 proc. turto kainos dydžio avansą. Nesitikėjo, kad bankas neduos leidimo parduoti sklypą. Bendravimas su banku buvo apsunkintas. Gavęs banko reikalavimus atsakovas pasiūlė pakelti kainą, kadangi ir taip pardavinėjo turtą už per mažą kainą. Sutiktų ieškovui sklypą parduoti už 7000 Eur ir dviejų sklypų turto vertinimo sumą. Ieškovui pats skambino tik sužinojęs banko reikalavimus, bankas reikalavimus pateikė žodžiu (telefonu).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas J. D. (pirkėjas) ir atsakovas V. Z. (pardavėjas) 2020 m. vasario3 d. sudarė preliminariąjąsodų paskirties 0,677 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2020 m. kovo 15 d. sudaryti notariškai patvirtintą šio turto pirkimo – pardavimo sutartį (2.1 p). Sutarties 3.1 p. šalys susitarė dėl turto kainos (7000 Eur), o sutarties 5.1 p. atsakovas įsipareigojo ieškovui sutarties pasirašymo dieną pervesti 3 000 Eur avansinį mokėjimą, skirtą sutartinėms prievolėms užtikrinti. Sutarties 6.1 p. šalys susitarė, kad jei pardavėjas, t. y. V. Z., atsisakys arba nepagrįstai vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalo grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti 3 000 Eur kaip baudą už pardavėjo sutartinių prievolių nevykdymą. Tokia pati, t. y. 3000 Eur bauda, numatyta ir pirkėjui, jei jis atsisakys sutartoje aptartomis sąlygomis sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį arba nepagrįstai vengs sudaryti sutartį (6.2 p.). Sutarties 6.1.1-6.1.5, 6.2.1-6.2.3 punktuose šalys susitarė, kokios aplinkybės yra laikomos pardavėjo ir pirkėjo nepagrįstu vengimu sudaryti sutartį – jeigu pardavėjas iki sutarties 2.1 punkte nurodyto termino pabaigos nepateikia pirkėjui pardavėjo pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį; jeigu pardavėjas pirkėjui pateiktame pranešime nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta pas notarą pasirašyti sutarties; jeigu pardavėjasnepagrįstai reikalauja pagrindinėje sutartyje nustatyti naujas šia sutartimi nenumatytas sąlygas, kurios savo turiniu laikytinos esminėmis arba iš esmės pakeisti šia sutartimi numatytas pagrindines sutarties sąlygas;jeigu pardavėjas nepateikia notarui ir (arba) pirkėjui pagrindinės sutarties sudarymui reikalingų dokumentų; jeigu pardavėjas atsisako sudaryti sutartį dėl to, kad pirkėjas perleido savo teisę sudaryti pagrindinę sutartį naujam pirkėjui; jeigu pirkėjas pardavėjo pateiktame pranešime nurodytu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta pas notarą pasirašyti sutarties; jeigu pirkėjasnepagrįstai reikalauja pagrindinėje sutartyje nustatyti naujas šia sutartimi nenumatytas sąlygas, kurios savo turiniu laikytinos esminėmis arba iš esmės pakeisti šia sutartimi numatytas pagrindines sutarties sąlygas;jeigu pirkėjas nepateikia notarui ir (arba) pardavėjui pagrindinės sutarties sudarymui reikalingų dokumentų.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.).
Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais ir abiem šalims). Nors skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos šalies kaltę (CPK 178 str.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti būtina šių sąlygų visuma.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos. Ieškovas, remdamasis preliminariosios sutarties 6.1 punktu, pareiškė reikalavimą atsakovui dėl baudos priteisimo, įrodinėdamas, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovui nepagrįstai vengiant sudaryti pagrindinę sutartį kaip tai apibrėžta sutarties sąlygose. Atsakovas su tuo nesutikdamas įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, kad bankas pareikalavo įvertinti ne tik parduodamą žemės sklypą, bet tuo pačiu ir kitus sklypus, o tam reikėjo papildomų lėšų, tačiau ieškovas atsisakė pasidalyti šias papildomas nenumatytas žemės sklypų vertinimo išlaidas.
Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad sudarydamos preliminariąją sutartį abi šalys derėjosi, išreiškė ketinimą ir buvo suinteresuotos sudaryti sutartį – ieškovo atstovo paaiškinimu, ieškovas ieškojo įsigyti būtent tokį žemės sklypą namui statyti, atsakovo paaiškinimu, jis buvo suinteresuotas parduoti šį žemės sklypą, kad būtų sumažinti turimi įsipareigojimai kredito įstaigai, dėl to šalys derino šio turto kainą ir atsakovas sutiko jį parduoti ieškovui už 7000 Eur, t. y. mažesnę nei skelbime nurodytą kainą; ieškovas sumokėjo 3000 Eur avansą, anot paaiškinimų, parodydamas ketinimų rimtumą, o atsakovas sutiko su tokio dydžio avansu ir atitinkamai tokio dydžio netesybomis, kadangi turtą parduoti norėjo ir buvo įsitikinęs, kad iki nustatyto termino bus gauti visi dokumentai sandorio dokumentai; ieškovas žinojo, kad atsakovas turi gauti sutikimą iš banko dėl parduodamo turto, o atsakovas tuo metu buvo įsitikinęs, kad iki sutarties 2.1 p. nustatyto termino gaus banko sutikimą; suderinus sąlygas, ieškovas parengė preliminariosios sutarties projektą, kurį abi šalys pasirašė. Vėlesnis elektroninis susirašinėjimas tarp šalių taip pat patvirtina, kad ieškovas realiai ketino įsigyti žemės sklypą (pvz., ir pasibaigus preliminariajai sutarčiai 2020-03-25 siūlė atsakovui atlikti reikiamus veiksmus ir užbaigti sandorį).
Byloje nustatyta, kad ieškovas pervedė atsakovui 3000 Eur avansinį mokėjimą, skirtą jo sutartinėms prievolėms užtikrinti. Atsakovo sutartinė prievolė – iki 2020 m. kovo15 d. sudaryti notariškai patvirtintą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad atsakovas iki sutarties 2.1 punkte nurodyto termino pabaigos nepateikė ieškovui pranešimo apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartįir nepakvietė sudaryti pagrindinės sutarties (6.1.1 p.). Ieškovas 2020-03-16 elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog nėra gavęs pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų ir pranešimo apie pagrindinės sutarties pasirašymą bei prašė per 3 darbo dienas informuoti, kokie veiksmai atlikti ir kada bus pasirašoma pagrindinė sutartis; priešingu atveju – iki 2020-03-26 grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Atsakovas elektroniniu 2020-03-19 laišku informavo ieškovą, kad bankas reikalauja trijų atsakovui priklausančių ir bankui įkeistų sklypų įvertinimo, įvertinimo kaina yra 500-600 Eur ir klausė, ar ieškovas sutinka mokėti 500-600 Eur daugiau; elektroniniame 2020-03-23 laiške atsakovas ieškovui nurodė, kad atsirado neplanuotos išlaidos, banko reikalavimas įvertinti visus sklypus, šios paslaugosatsakovui papildomai kainuoja 500-600 Eur, o tokių išlaidų sudarant sutartį atsakovas neplanavo, iš savo lėšų mokėti taip pat nenori ir dar kartą teiravosi, ar ieškovas padengs šias papildomas išlaidas, nes kitaip bankas neduos sutikimo parduoti žemės sklypą ieškovui bei siūlė ieškovui arba sumokėti už vertinimą, arba nutraukti su atsakovu sutartį. Ieškovas nesutiko sumokėti už atsakovui priklausančių trijų žemės sklypų įvertinimą tam, kad atsakovui būtų išduotas banko leidimas parduoti atsakovui priklausantį vieną žemės sklypą ieškovui.Iš preliminariosios sutarties sąlygų negalima daryti išvados, kad šalys buvo sutarusios dėl kainos pokyčio, atsižvelgiant į galimai ateityje atsirasiančias papildomas išlaidas, susijusias su banko sutikimu. Dėl to teismas sutinka su ieškovu, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo keisti sutarties sąlygas, kas sudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja sutarties 6.1.3 punkte numatyta nepagrįsto vengimo sudaryti sutartį sąlyga. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad bankas reikalavo šių sklypų įvertinimo, kadangi turėjo būti keičiamos ir kredito sutarties tarp banko su atsakovo sutarties sąlygos. Atsakovas taip pat paaiškino, kad žemės sklypų vertinimas nebuvo atliktas nei iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, nei vėliau, atitinkamai nebuvo gautas banko leidimas parduoti preliminariojoje sutartyje nurodytą žemės sklypą. Taigi pardavėjas (atsakovas) atitinkamai negalėjo pateikti notarui, pirkėjui reikalingų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, kas sudaro pagrindą spręsti, jog egzistuoja sutarties 6.1.4 punkte numatyta nepagrįsto vengimo sudaryti sutartį sąlyga. Iš preliminariosios sutarties nuostatų visumos analizės, šalių (atstovų) paaiškinimų negalima daryti išvados, kad ieškovas buvo prisiėmęs įsipareigojimus sumokėti kitas išlaidas (jų dalį), susijusias su pagrindinės sutarties sudarymu, nei nurodyta 5.5 punkte ir 5.3, 6.2.3 punkte, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuos pagrindinei sutarčiai sudaryti turėjo pateikti ieškovas.
Bylos duomenimis abi šalys sudarydamos preliminariąją sutartį žinojo, kad žemės sklypas yra įkeistas bankui, kad turės būti gautas banko leidimas parduoti šį žemės sklypą, kad bankui bus reikalingas parduodamo žemės sklypo įvertinimas. Atsakovo nurodytosfaktinės aplinkybės, kad dėl to, jog bankas pareikalavo ne tik parduodamo ieškovui atsakovui priklausančio žemės sklypo vertinimo ir dėl to ieškovui nesutikus sumokėti žemės sklypų įvertinimo išlaidų, sutartis nebuvo sudaryta, nesudaro pagrindo išvadai, atsakovas turi būtų atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal sutarties 7 punktą (nenugalimos jėgos). Teismo vertinimu, atsakovas elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai sudarydamas preliminariąją sutartį, prisiimdamas įsipareigojimus iki sutarto termino gauti visus sutikimus, leidimus, pažymas reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti (5.3 p.). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas viešoje erdvėje prisistato kaip nekilnojamojo turto brokeris (UAB „Anrealty“), ANT Group verslo plėtros vadovas, teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad parduoda jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra sudaręs apie 5 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Taigi sutiktina su ieškovu, kad atsakovas turi patirties tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Atsakovas procesiniuose dokumentuose teigia, kad į banką dėl sutikimo gavimo jis kreipėsi dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo, tačiau iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais su banku nėra aišku, dėl kokių priežasčių apie du mėnesius atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų gauti reikiamą banko sutikimą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Prisiimdamas įsipareigojimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, numatydamas tokio įsipareigojimo užtikrinimą avansu, atsakovas turėjo įvertinti riziką dėl galimų aplinkybių,susijusių su jo esamais sutartiniais santykiais su banku, o pasirašęs sutartį, privalo ją vykdyti. Darytina išvada, kad vengimas sudaryti preliminariąją sutartį, t.y. sudaryti notarinę sutartį dėl to, kad nebuvo gautas būtinas banko sutikimas tuo pagrindu, jog ieškovas nesutiko sumokėti už trijų atsakovui priklausančių žemės sklypų vertinimą, kuris, be kita ko, minėta, susijęs ir išimtinai su atsakovo ir banko sutartiniais santykiais (kredito sutartimi), laikytinas nepagrįstu vengimu(atsisakymu) sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindžiantis atsakovo kaltę, todėl sudaro pagrindą ieškovui reikalauti nuostolių atlyginimo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl ieškovo atsisakymo ar nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, kaip tai numatyta sutarties 6.2.1-6.2.3 punktuose, ar kitų ieškovo veiksmų, sutrukdžiusių atsakovui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 str.).
Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Įstatymas leidžia šalims iš anksto susitarti dėl netesybų, kaip pinigų sumos, išreikštos baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalėtų sumokėti kreditoriui, jei šis neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų prievolę (CK 6.71 str. 1 d.). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).
Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 6.1, 6.4 punktuose susitarė dėl netesybų ir nustatė jų dydį (3000 Eur), kurį sutartį pažeidusi šalis privalo sumokėti kitai. Preliminariosios sutarties sąlygos nustatė abiem šalims analogiškas pasekmes, jei bus nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl kažkurios iš jų kaltės (t. y. kiekviena iš šalių įsipareigojo mokėti po 3 000 Eur baudą dėl atsisakymo, nepagrįsto vengimo sudaryti pagrindinę sutartį).Šalys dėl netesybų ir jų dydžio nustatymo aplinkybių paaiškino, kad, anot ieškovo, netesybų dydis turėjo patvirtinti ketinimo sudaryti sandorį rimtumą, o, anot atsakovo, jis buvo įsitikinęs, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl jam nebuvo aktuali nurodyta netesybų suma. Atsakovas nesutinka su prašomomis priteisti netesybomis, nurodydamas, kad jų dydis yra neproporcingos.
Kaip nustatyta aukščiau, sutarties 3.1 p. šalys susitarė dėl 7000 Eurturto kainos. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad sudarant preliminariąją sutartį netesybų dydis buvo atskirai šalių aptartas, tačiau šalių sulygtos 3000 Eur netesybos yra itin didelės ir neatitinka protingumo, proporcingo principų. Šiuo atveju netesybų dydis sudaro daugiau nei 42 procentus (apie 42,86 proc.) įsipareigoto sudaryti sandorio vertės ir tai, teismo vertinimu yra neproporcingai didelė netesybų suma. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (atsakovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.
Vertindamas netesybų dydį teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad sutartį rengė ieškovas;į tai, kad, anot atsakovo, įprastai jis nustato 10 procentų avansąnuo kainos, atitinkamai nustatomosir tokio dydžionetesybos; į tai, kad nors sutartyje nurodyta, jog į nuostolių sumą yra įskaičiuotos išlaidos, susijusios su teisinėmis konsultacijomis, kelionėmis ir kitos su preliminariosios sutarties sudarymu ir rengimusi sudaryti pagrindinę sutartį, derybomis (6.4 p.), o atsakovui procesiniuose dokumentuose reiškiant nesutikimą su netesybų dydžiu, ieškovas neteikė į bylą duomenų, patvirtinančių šiuos konkrečius nuostolius – tiesiogines išlaidas (jų dalį visoje netesybų sumoje). Byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina ieškovo argumentų dėl nuostolių prarastos galimybės forma (lyginant panašaus turto kainų skirtumus pagal skelbimus, ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas neįsigijo kito žemės sklypo, taip pat nurodė, kad ieškovas sutiktų įsigyti iš atsakovo tą patį preliminariojoje sutartyje nurodytą žemės sklypą tik už mažesnę kainą nei buvo sutartyje, atsakovas paaiškino, kad sutiktų parduoti ieškovui minėtą žemės sklypą už anksčiau sutartą kainą, ieškovas nesudarė nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį, kt.).
Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų netesybų sumažinimas iki 700 Eur sumos (t .y. 10 procentų nuo įsipareigoto sudaryti viso sandorio vertės) ir būtent tokio dydžio netesybos priteistinos iš atsakovo (CPK 185 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 600 Eur už ieškinio parengimą ir 400 Eur už dubliko parengimą. Šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį ieškovui iš atsakovo priteistina 233,33 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 16 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 249,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai nepateikti.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,79 Eur ir nėra priteistinos valstybei (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 700 Eur (septynis šimtus eurų) netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 249,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.