- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- eI2-8044-1064/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01044-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- B. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)”
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. (B. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiais suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)”, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. Nr. 24S72151, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymo) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktui priėmė sprendimą Nr. 23S216309 išduoti jam leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 7 d. 2024 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) pranešė Migracijos departamentui, kad užsienietis neįdarbintas, nes neatitinka reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, jis nuo 2024 m. sausio 30 d. vykdo individualią veiklą, jam išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarantis 1386 Eur, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertindamas asmens ryšius su Lietuvos Respublika, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotos nacionalinės vizos ar leidimas laikinai gyventi; kad jis vykdo individualią veiklą, todėl sprendė, jog asmens su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai. Atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; kad nebuvo įdarbintas, Migracijos departamentas konstatavo, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; kad darbo sutartis nesudaryta, todėl panaikino leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir nurodo, kad buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, nes ketino dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotoju ir tikėjosi, kad darbdavys laikysis savo įsipareigojimų ir įdabins pareiškėją bei mokės sutartą atlygį. Atvykus pas būsimą darbdavį po penkių dienų mokymų reikėjo išlaikyti vidaus vairavimo egzaminą, tačiau pareiškėjas jo neišlaikė, ir bendrovė jo neįdarbino, nors darbo sutartis buvo sudaryta. Pareiškėjas, tam, kad turėtų pakankamai lėšų pragyvenimui, pradėjo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
Pareiškėjas nurodo susiradęs kitą darbą pas kitą darbdavį ir kreipėsi su prašymu į Klaipėdos migracijos skyrių, be to, manė, kad papildomai uždarbiaudamas, jis turės pakankamai lėšų ir gaus reguliarias pajamas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
Pareiškėjas pabrėžia, kad sąžiningai tikėjosi, jog darbdavys suteiks jam darbą ir mokės sulygtą darbo užmokestį, taip kaip nurodė tarpininkavimo rašte, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių darbdavys jo neįdarbino ir nemokėjo jam sulygto darbo užmokesčio. Pareiškėjo vertinimu jis buvo nubaustas už darbdavio nesąžiningumą, naikinant leidimą be jokio įspėjimo, atsakovui nebendradarbiaujant su pareiškėju, o tai neatitinka gero administravimo principo.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – SODRA) esančius duomenis nustatė, jog pareiškėjas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ketindamas dirbti bendrovėje, tačiau joje nedirba, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Taip pat pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė kad pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės, sudarantis 1386 Eur.
Atsakovo teigimu, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur). Atsižvelgiant į SODRA duomenis, t. y., kad su pareiškėju darbo sutartis nesudaryta ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbo sutartis su užsieniečiu nesudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neneigia, jog bendrovėje nebuvo įdarbintas ir darbo užmokesčio (vienintelio pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto pragyvenimo šaltinio) negavo, todėl egzistavo imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl jie negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (ir kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo įspėti pareiškėją, prašyti pateikti paaiškinimus, suteikti protingą terminą įsidarbinti pas kitą darbdavį yra nepagrįsti, nes tokios pareigos teisės aktuose nenustatyta. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių teisinių pagrindų ir su skundu nepateikė įrodymų, dėl kurių ginčijamas sprendimas galėjo būti nepriimtas. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, pareiškėjas galėjo įsidarbinti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo teikti prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Bendrovė nurodo, kad siekė įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinio pervežimo transporto priemonės vairuotoju. Derybų dėl įdarbinimo metu pareiškėjas fiziškai buvo ne Lietuvoje, todėl jo kvalifikaciją bei praktinį pasirengimą buvo galima įvertinti tik preliminariai, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus dokumentus. Bendrovė susitarė su pareiškėju, kad ketina jį įdarbinti nurodytose pareigose, tačiau darbo sutartis gali būti sutaryta tik pareiškėjui atvykus į bendrovės buveinę Lietuvoje, ir tik tuo atveju, jeigu jis sėkmingai baigs reikiamus mokymus („95 kodą“) bei praktinio vairavimo įgūdžių patikrinimo metu pademonstruos, kad iš tiesų turi reikiamus praktinius įgūdžius dirbti tarptautinio krovinio pervežimo transporto priemonės vairuotoju, kad jam galima patikėti vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, kurią vairuodamas nekels grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, nei jam patikėtam turtui.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mokymo centras pateikė pažymą dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir praktinių įgūdžių patikrinimo rezultatų, kurioje nurodė, kad jis negali dirbti tarptautinio krovinio pervežimo transporto priemonės vairuotoju, nes neturi tam reikalingų praktinių įgūdžių, jo vairavimas yra pavojingas kelyje; patikėjus atlikti šias pareigas, kiltų didelė grėsmė visų eismo dalyvių saugumui, taip pat VAS „(duomenys neskelbtini)“ turtui (vairuoti patikėtam vilkikui ir puspriekabei) ir pervežamam kroviniui. Bendrovė, įvertinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Mokymo centro pažymoje pateiktus duomenis, atsisakė sudaryti darbo sutartį su pareiškėju ir jį apie tai informavo.
Bendrovė pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateikta darbo sutartis yra tik projektas ir jos 11.14 punkte nurodyta, kad darbuotojas galėtų pradėti dirbti ir darbo sutartis įsigaliotų tik tuo atvejui, jeigu jis atitiks pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Pareiškėjas, neturėdamas pakankamų praktinių įgūdžių, reikalingų tarptautinio krovinio pervežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms vykdyti, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad sutartis įsigalios.
Kadangi darbo sutartis su pareiškėju sudaryta nebuvo dėl objektyvių priežasčių, bendrovė apie tai informavo Migracijos departamentą, kuris byloje skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 24S72151 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, atsižvelgus į jo prašymą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis.
Bendrovės 2023 m. rugsėjo 19 d. tarpininkavimo rašte Nr. 20230919-179161 nurodyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o jo mėnesinio darbo užmokesčio dydis bus 1386 Eur.
Migracijos departamentas, patikrinęs SODRA duomenis, nustatė, kad pareiškėjas draudžiamųjų pajamų negauna; iš bendrovės buvo gauta informacija, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas.
Įvertinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leisimą laikinai gyventi.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbo sutartis su užsieniečiu nesudaryta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo. Iš pareiškėjo į bylą pateiktos darbo sutarties, kuri paties pareiškėjo nėra pasirašyta, matyti, kad jos 11.14 punkte nurodyta, jog darbo sutartis įsigaliotų tik tuo atvejui, jeigu pareiškėjas atitiks pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Byloje nėra ginčo, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas laikė vidaus vairavimo egzaminą, tačiau jo neišlaikė. Pažymoje dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir praktinių įgūdžių patikrinimo konstatuota, kad pareiškėjas neturi reikalingų praktinių įgūdžių dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, jo vairavimas yra pavojingas.
Nors pareiškėjas nurodo, kad jis nebuvo įdarbintas ir darbo užmokestis nebuvo mokamas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o dėl darbdavio nesąžiningumo, teisėjų kolegija, viena vertus, tokią poziciją laiko nepagrįsta, nes pareiškėjas nebuvo įdarbintas būtent dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių, tai yra, dėl jo neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams; kita vertus, priežastys, dėl kurių asmuo yra neįdarbinamas, nėra teisiškai reikšmingos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymui, nes yra aktualus pats neįdarbinimo faktas, kuris suponuoja imperatyvią pareigą atsakovui panaikinti leidimą.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad ketina dirbti pagal profesiją „tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209)“, nors neturėjo šioms pareigoms reikalingų praktinių įgūdžių, jo vairavimas kėlė didelį pavojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys suponuoja, kad atsakovas pagrįstai laikė, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas nurodė ketinantis dirbti pareigose, kurių kvalifikacinių reikalavimų neatitiko.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašyme vieninteliu pajamų šaltiniu nurodė 1386 Eur darbo užmokestį bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra ginčo, kad jokių pajamų iš šios bendrovės pareiškėjas negavo ir negauna. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių asmuo negauna jo pajamų, kurias jis nurodė savo pajamų šaltiniu, nėra teisiškai reikšmingos, nes yra aktualus pats faktas, kad nėra mokamas pareiškėjo nurodytas darbo užmokestis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant įvertinti pareiškėjo iš darbinės veiklos gaunamas pajamas atsakovui pakako informacijos iš Sodros duomenų bazės (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI2-11201-1064/2023).
Be to, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad lėšų gauna iš keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais už atlygį veiklos ir susirado darbą pas kitą darbdavį, tačiau šie pajamų šaltiniai nebuvo nurodyti prašyme, o įrodymai dėl jų egzistavimo ir pakankamumo nepateikti, t. y. pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurie leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar duotų pagrindą spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jis pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. B. (B. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.